Iš kūrinio veikėjų mokomės spręsti problemas

1. Prisiminkite situaciją, kai nemokėjote išspręsti uždavinio. Ką tada darėte? Skaitydami pagalvokite, kuris kūrinio veikėjas elgėsi taip, kaip ir jūs.

Vytautas Račickas

IŠSPRĘSTAS UŽDAVINYS

Pamokoje tylu, tik retkarčiais sugirgžda suolas, sušlama popieriaus lapas ar pasigirsta nerimastingas atodūsis – klasė sprendžia uždavinį. Kaip ir visada tokiais atvejais, vieni dairosi į lubas, kiti – pro langą, dar kiti – į draugų sąsiuvinius.

Tik Vytukas jau kuris laikas atkakliai graužia rašiklio galą, neišmanydamas, nuo ko pradėti. Vytukui, anot mokytojo, matematika yra „tamsus miškas“. Namuose, tėvelio padedamas, jis kartais šiaip ne taip išmezga uždavinį, tačiau kai mokytojas pakviečia prie lentos, skaičiai išbėgioja po lentą kaip zuikiai pievoje.

Kaip ir reikėjo tikėtis, pirmutinis uždavinį išsprendžia Mindaugas. Išsprendžia, padeda ant suolo rašiklį ir užverčia sąsiuvinį.

Pamoka įpusėjusi, o uždavinys Vytuko sąsiuvinyje – nė krust. Net pirmūnė Jolanta, ir ta kažką vis brauko, skubėdama skaičiuoja iš naujo, tačiau atsakymas vis ne tas ir ne tas.

Tada Vytukas išsitraukia popieriaus skiautelę ir su didžiausia meile rašo: „Mindaugai, būk draugas, padėk!“ Mindaugas perskaito raštelį ir sulankstęs slepia kišenėje. Tada pakelia ranką.

„Įskųsti sumanei? Na, ir skųsk!“ – širsta Vytukas.

– Ar ko nesupratai? – klausia mokytojas Mindaugo.

– Taip...

– Betgi tu, regis, išsprendei?

– Taip...

– Tai ko nori?

– Tamsta mokytojau, paaiškinkit, jeigu galima. Kiti nesuprato...

– Kas nesuprato?

– Vytautas su Jolanta.

– Tai ko gi jie tyli, jei nesuprato?

– Gal nedrįsta?

Mokytojas šypteli, prieina prie lentos ir paima kreidą.

Ar žinote, jog kartais gyvenime būna akimirkų, kai pasijunti šimtą kartų stipresnis? Būtent tokį jausmą tą pamoką pajuto ir Vytukas. Mat, atidžiai išklausęs mokytojo aiškinimo, jis pirmą kartą savarankiškai išsprendė uždavinį.

1. Paaiškinkite posakį. Parašykite tą patį posakį, keisdami veiksmažodžio laiką.

Skaičiai išbėgioja kaip zuikiai pievoje.