Tiriame pokalbius

1. Prisiminkime skaitytus pokalbius. Raiškiai perskaitykite pasirinktą ištrauką.

– Tamsta mokytojau, paaiškinkit, jeigu galima. Kiti nesuprato...

– Kas nesuprato?

– Vytautas su Jolanta.

– Tai ko gi jie tyli, jei nesuprato?

– Gal nedrįsta?

— Vaidotas klauso.

– Sveikas, Vaidotai. Čia teta Aldona. Sakyk, mama jau išvažiavo?

— Išvažiavo.

– Ir dabar tu vienas?

— Vienas.

– Visiškai visiškai vienas vieniausias?

— Visiškai vienas.

– Nenusimink, vargšeli. Kitiems vaikams, žinok, būna dar riesčiau...

– Ko tamsta toks nelinksmas?

– Noriu būti turtingas, bet nesugalvoju, kaip tų turtų įsigyti!

– Na, o ko tu labiausiai norėtumei?

– Aš norėčiau turėti daug aukso. Turėdamas aukso, visko turėčiau. Aš norėčiau, kad tai, ką tik į rankas paimčiau, pavirstų auksu.

– Gerai. Grįžk namo, ir bus taip, kaip tu nori!

• Kas su kuo kalba kiekvienoje ištraukoje?
• Raskite žodžius, kuriais vienas pokalbio dalyvis kreipiasi į kitą.
• Prisiminkite skaitytus kūrinius: kur ir kada vyksta šie pokalbiai?
• Kiekviename pokalbyje raskite klausimų ir atsakymų.
• Kaip manote, kodėl skaitytuose pokalbiuose užduodamas ne vienas klausimas?

1. Aptarkite pokalbių užrašymą:
   • kas padėjo atskirti mokytojo ir mokinio žodžius pirmoje ištraukoje?
   • kas padėjo atskirti berniuko ir jo tetos žodžius antroje ištraukoje?
   • kas padėjo atskirti senelio ir bernelio žodžius trečioje ištraukoje?

1. Palyginkite atsakymus. Kurį atsakymą pavadintumėte išsamiu?

1. Kuriuos 1-os užduoties pokalbių sakinius galime pavadinti tikslesniu žodžiu:
   • prašymu;
   • pažadu;
   • spėjimu.