Būsiu dailininkas
- Perskaitykite kūrinį vienas kitam pusbalsiu. Aptarkite, ko jis moko. Ar jūsų nuomonės sutampa?
Džanis Rodaris
BŪSIU DAILININKAS

Kartą gyveno berniukas, vardu Džordžas, kuris norėjo būti dailininku. Visi šitai tuojau sužinodavo, nes jei ateidavote į svečius, jis iškart sukomanduodavo:
– Nejudėk, dabar piešiu tavo portretą.
Ir iš tiesų anglies gabaliuku nupiešdavo kaži kokią terlionę, o paskui išsišiepęs iki ausų klausdavo:
– Argi nepanašu į tave?
Portretas nė iš tolo nebūdavo panašus, tačiau nepamirškime, jog Džordžui buvo tik ketveri metai. Būdamas penkerių, jis pradėjo piešti pieštuku, o kai sukako šešeri, ėmė piešti spalvotomis pastelėmis. Tačiau reikia pasakyti tiesą: Džordžas buvo labai nekantrus. Jei piešinys neturėjo panašumo, iškart jį suplėšydavo ir eidavo žaisti. Žodžiu, jis norėjo būti dailininku, bet jam nepatiko plušėti.
Vieną dieną, kai jis pievoje piešė ką tik prasiskleidusias ramunes, prie jo prisiartino keistas veikėjas.
– Laba diena, – tarė Veikėjas. – Matau, kad puikiai pieši.
– Taip, aš puikiai piešiu, – atsakė Džordžas, – tačiau tos kvailos pastelės nenori daryti to, ką aš sumanau. Jos manęs neklauso. Margina dėmėmis, terlioja, galiausiai nieko nebegalima suprasti. Vietoj ramunių ant lapo atsiranda keistenybės: vėjo malūnai ir dviračiai.
Veikėjas nusišypsojo ir tarė:
– Aš tau duosiu klusnų teptuką, stebuklingą teptuką, kuris pieš pats. Tačiau su viena sąlyga: tau teks kasdien po valandą mokytis piešti. Po pamokos teptukas ims pats judėti ir pieš tai, ko tu panorėsi.
Veikėjas įteikė Džordžui teptuką ir išėjo. Grįžęs namo Džordžas kasdien po valandą mokėsi piešti. Taip padedamas stebuklingo teptuko jis tapo žymiu dailininku.
Kartą buvau šio dailininko dirbtuvėje ir mačiau jį: pigus teptukas, kokių pilna visose krautuvėse.
Iš knygos „Šypsenos ilgumo pasakaitės“Viršelio dailininkė Sofi Fatus

- Kuo užaugęs norėjo būti Džordžas?
- Kodėl jam nesisekė piešti?
- Ką jam padovanojo paslaptingas Veikėjas?
- Kaip manote, kodėl Džordžas tapo žymiu dailininku?
- Dar kartą perskaitykite paskutinį kūrinio sakinį. Kaip jį supratote?
- Kokia šio kūrinio tema ir pagrindinė mintis?
Ar mūsų nuomonės sutampa?
- Pasimokykite asmenuoti būsimojo laiko veiksmažodžius. Kuriuos žodžius rašydami galime suklysti?
Aš | norėsiu, būsiu... |
Tu | norėsi, būsi... |
Jis, ji | norės, bus... |
Mes | norėsime, būsime... |
Jūs | norėsite, būsite... |
Jie, jos | norės, bus... |
- Kuriam asmeniui kuris klausimas tinka? Pasakykite arba parašykite daugiau veiksmažodžių kiekvienam nurodytam klausimui.
Ką veiksiu? | Ką veiks? | Ką veiksi? | Ką veiksime? | Ką veiksite? |
- Ką jūs veiksite užaugę? Parašykite sakinių, pavartodami kuo daugiau būsimojo laiko veiksmažodžių.
Kai užaugsiu, būsiu dailininkas.
Aš išmoksiu piešti ir būsiu dailininkas.
Po dešimties metų aš piešiu, tapysiu, liesiu akvareles...
Užduotys
Kryžiažodis
Aukštesnysis
1 | 2 | |||||||||||
3 | 4 | |||||||||||
5 | ||||||||||||
6 | ||||||||||||
7 | ||||||||||||
→
3. | Kalbos dalis, kuri nusako veiksmą. |
6. | Kiek laikų turi veiksmažodis? |
7. | Žodžio „kalbėsime“ laikas. |
↓
1. | Kaip vadinama veiksmažodžio forma, kuri turi priesagą -ti, pvz., nešti. |
2. | Būtojo dažninio laiko priesaga. |
4. | Yra būtasis kartinis ir būtasis ... (koks?) laikas. |
5. | Žodžio „keliame“ laikas? |
Koks klausimas?
Pagrindinis
Su žodžiais maišo neprikrausi (