Chapter 4.4 (Literatūra 7)

Ginti tėvynę daina

Laisvės niekas nedovanoja. Ją reikia iškovoti, o iškovojus – apginti. Lietuvių tautos istorija – nuolatinė kova ginant savo laisvę. Ir šias kovas visuomet lydėjo giesmės, dainos – jos kvietė į žygį, apgailėjo žuvusiuosius. Seniausios lietuviškos karo dainos mus pasiekė iš Vytauto ar dar ankstesnių laikų. Eilėmis į kovą buvo palydimi sukilėliai prieš caro valdžią XIX amžiuje. Dainas kūrė, eilėraščius rašė ir net spausdino partizanai, po Antrojo pasaulinio karo priešinęsi sovietų okupacijai. O šių dienų laisvę lietuvių tauta iškovojo tiesiog dainomis, neginkluotu pasipriešinimu. Ši visą pasaulį stebinusi mūsų kova neatsitiktinai buvo pavadinta Dainuojančiąja revoliucija. Ji vyko organizuojant festivalį „Roko maršas per Lietuvą“, o į svarbiausius mitingus Lietuvõs žmonės burdavosi Dainų šventės estradoje Vilniaus Vingio parke.

Lietuvių kovas už savo laisvę galima laikyti sėkmės istorija, nes šiandien Lietuvos valstybė laisva ir nepriklausoma. Tačiau klausantis dainų ar skaitant eilėraščius apie laisvės gynimą kiek stebina jų liūdnumas. Beveik visuomet kalbama ir apie karių žūtį. Tose dainose niekam nekyla abejonių, kad tėvynę ginti reikia, bet vos išlydėtas į karą brolelis jau apraudamas. Galima klausti – kurgi pergalių dainos? Matyt, apie pergales kalbėdavo karo vadai, kunigaikščiai, o brolį į kovas išlydėjusiai seselei, kurios daina mus ir pasiekė, svarbus buvo jo likimas.

Karo dainų siužetuose karį globoja Saulė ir Mėnuo, po mirties jis virsta rožės žiedu, raudonuogiu putinu, ąžuolu, o Saulė gedėdama devynias dienas neužteka... Pats brolelis karo dainose apdainuoja žirgelį, tikimybę iš karo gyvam nesugrįžti ir viltį, kad jo atminimas gyvuos ant kapo išaugusiame medyje arba paukščio giesmėje. Seselės išlydėdamos brolius į karą dainuodavo sutartines.

More like this
More options

Sutartinės

Sutartinės – lietuvių, būtent aukštaičių, dainuojamosios tautosakos rūšis, daugiabalsės liaudies dainos, kai vienu metu skamba skirtingos savarankiškos melodijos. Dainuojama tarsi vejantis greta dainuojantį balsą, abu dainuojantys balsai persidengia, taip susikuria savita balsų ir garsų dermė. Dažniausiai sutartinių tekstai fragmentiški, beveik neplėtojamas siužetas. Tautosakininkai yra užfiksavę sutartinių, priklausančių visoms teminėms grupėms: vestuvių, darbo, kalendorinių, karo, šeimos. Sutartinėms būdingas įvairių garsažodžių (lylia, tūta, lingo, sodauto, gaile raso ir kt.) kartojimas; jų pirminę reikšmę ne visada įmanoma išsiaiškinti, galima tik numanyti jų mitologinę kilmę ir apeiginę paskirtį. Šios savitos daugiabalsės dainos pačių atlikėjų vadintos giesmėmis, o jų atlikimas – giedojimu. 2010 m. lapkričio 16 d. UNESCO oficialiai įtraukė lietuviškas sutartines į UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Tyrimas

Patyrinėkite sutartines

Raskite ir paklausykite sutartinių įrašų. Dirbdami grupėmis ar poromis, pasirinkite vieną kurį įrašą ir jį paanalizuokite.

  • Išsiaiškinkite, kokiai teminei grupei (vestuvių, darbo, kalendorinių, karo, šeimos) priklauso jūsų pasirinkta sutartinė.
  • Kuo jūsų pasirinkta sutartinė pasižymi? Kas joje ypač išryškinta?
  • Kokie šios sutartinės žodžiai, kas nuolat kartojasi?
  • Kokią įtaką teksto prasmei daro daugiabalsis sutartinės giedojimas?
  • Savo tyrimą pristatykite bendraklasiams.
  • Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.

Giesmės ir dainos

Pasvarstykite, kuo skiriasi giedojimas nuo dainavimo.

  • Išsiaiškinkite, kaip lietuvių kalbos žodynuose apibrėžiami žodžiai dainuoti ir giedoti.
  • Kas yra giedama, o kas dainuojama? Pateikite skirtingų giesmių pavyzdžių.
  • Kuri giesmė gali būti laikoma svarbiausia mūsų valstybei?
  • Kalbant apie sutartines, sakoma, kad jos ne dainuojamos, o giedamos. Ką tai reiškia?
  • Parenkite apie tai trumpą pranešimą ir pristatykite bendraklasiams.
  • Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.

Dainas apie lietuvių karžygius mini XVI a. lenkiškai rašęs Lietuvõs istorikas Motiejus Strijkovskis. Pasak jo, dainos karžygiams pagerbti dainuotos dar Jogailos laikais. M. Strijkovskis, išvertęs į lenkų kalbą, cituoja vienos dainos eilutes: „Ne taip gaila man pilelės, kaip man gaila narsių karelių ir bajorų, ugnyje degančių.“ Karo sutartinėje „Sudaičio“ taip pat dainuojami istoriko M. Strijkovskio cituoti žodžiai.

Dainininkės Monika, Rozalija, Anelė ir Emilija Kairytės, kurių repertuare buvo daug Anykščių̃ krašto liaudies dainų, sutartinių, 1967 m.
Skaitydami sutartinę, atkreipkite dėmesį į pasikartojimus, į tai, kas sakoma apie kunigaikštį, ką jis pats sako.

Sudaičio

[1]

  1. – Ko tujei, kunigėli,
    ​Sudaičio,
  1. Ilgai pamigėli,
    ​Sudaičio?
  1. Miegą bemigantem,
    ​Sudaičio,
  1. Iškirta karelius,
    ​Sudaičio,
  1. Išpylė pilelę,
    ​Sudaičio.

[2]

  1. Katro tau, kunigėli,
    ​​Sudaičio,
  1. Daugiau pagailėja,
    ​Sudaičio?
  1. Ne taip gaila man pilelės,
    ​Sudaičio,
  1. Kaip man gaila karelių,
    ​Sudaičio.

[3]

  1. Aš pilelę supilsiu,
    ​Sudaičio,
  1. Dvejais trejais meteliais,
    ​Sudaičio,
  1. O karelių nebužauginsiu,
    ​Sudaičio,
  1. Nei dešimtis metelių,
    ​Sudaičio.

Pasikartojantis sutartinės refrenas, arba atitarinys: Sudaičio, Sudaičiutėle.

Aptariame tekstą

  1. Kaip ir į ką kreipiamasi sutartinės pradžioje? Kas sutartinėje galėjo būti vadinamas kunigėliu? [1]
  2. Ko klausiama kunigėlio sutartinės pradžioje? Paaiškinkite tą klausimą. [1, 2]
  3. Kaip suprantate pasakymą „išpylė pilelę“? Pacituokite ir paaiškinkite, kas dar baisaus nutiko. [3–5]
  4. Ką kunigėlis atsako į klausimą? Ko jam labiausiai gaila ir kodėl? [8–13]
  5. Palyginkite M. Strijkovskio cituotą sutartinės ištrauką ir sutartinės žodžius, primenančius citatą. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?

Apibendriname

  1. Savais žodžiais užrašykite dainoje plėtojamą pokalbį (rašydami paisykite dialogo skyrybos taisyklių).
  2. Kas galėjo būti lietuvių priešai?
  3. Ar sutartinėje kas nors kaltinamas dėl įvykio, ar tiesiog pasakoma, kas atsitiko? Pasirinktą atsakymą pagrįskite tekstu. Galite pasiūlyti ir savo atsakymo variantą.
  4. Įvertinkite kunigėlio žodžius. Ką jie atskleidžia apie karių vadą? Kokias skaitytų kūrinių veikėjų mintis tai primena?
  5. Kokios, jūsų nuomone, vertybės rūpi tam, kuris klausia kunigėlio? Ar jį tenkina kunigėlio atsakymas? Kodėl taip manote?
  6. Apibendrinkite, apie ką kalbama dainoje.
Išklausykite V. Povilionienės atliekamą toliau aptarsiamos dainos versiją „Oi lekia, lekia gulbių pulkelis“. Klausydamiesi pamąstykite, kada ir kam ši daina galėjo būti dainuojama.
Veronika Povilionienė ir Gvidas Kovėra – „Oi lekia, lekia gulbių pulkelis“

Lietuviškose karo dainose nėra platesnio pasakojimo. Paprastai vienu dviem sakiniais įvardijamas koks nors įvykis, tačiau kovos vaizdai neaprašomi. Jose daugiau dėmesio skiriama įvykiams ir žmonėms vertinti, apgailėti. Tai matyti ir dainoje „Oi lekia, lekia gulbių pulkelis“. Dainoje neabejojama, kad tėvynę ginti reikia, tačiau vis tiek neaišku, kas jos į karą. V. Povilionienės atliekamoje šios dainos versijoje abejonė – joti ar nejoti mažam broleliui į karą – pabrėžiama labiau. Kartais ši daina atliekama sutrumpinta, kartais ji dainuojama visa. Toliau aptarsime platesnę teksto versiją. Klausyta V. Povilionienės atliekama daina – tik pirmoji šios platesnės versijos dalis.

Skaitydami tekstą, atkreipkite dėmesį į tai, kaip keičiasi kalbėjimo būdas, kas ir su kuo kalba.

Vai, lėkė gulbių

[1]

  1. Vai, lėkė gulbių
    ​Gulbių pulkelis
    ​Tėvynę ginti,
    ​Ragyt bernelius.
  1. Tėvelis senas,
    ​Brolelis mažas,
    ​Šelmis bernelis
    ​Mums puikuonėlis.
  1. – Aisim, sesute,
    ​Žirgą balnoti –
    ​Reiks mūs broliukui
    ​Į karę joti.
  1. Viena seselė
    ​Brolelį rengė,
    ​Antra seselė
    ​Žirgą balnojo,

[2]

  1. O ši trečioji,
    ​​Ko jauniausioji,
    ​​Vartus atkėlė,
    ​Lauku lydėjo.
  1. – Vai broli broli,
    ​​Broleli mano,
    ​Ar tu pavysi
    ​Joties pulkelį?
  1. – Vytie davysiu,
    ​​Gytie dagysiu,
    ​​Tik Dievas žino,
    ​Ar aš sugrįšiu.

[3]

  1. – Oi oi oi Dieve,
    ​Oi Dievulėliau,
    ​Kas mum padės
    ​Brolelio gedėt?
  1. Saulutė tarė
    ​Ir mėnesėlis:
    ​– Mes jum padėsim
    ​Brolelio gedėt.
  1. Devynis rytus
    ​Migluže krisim,
    ​O šį dešimtą
    ​Neužtekėsim.

Aptariame tekstą

  1. Kodėl gulbės ragina ginti tėvynę? [1]
  2. Kaip atsakoma į šį raginimą? [2]
  3. Kas kalbama apie šelmį bernelį? Išsiaiškinkite, ką reiškia žodis šelmis. [2]
  4. Dainoje bernelis vadinamas puikuonėliu. Kaip tai suprantate? Kas yra tas mes, kam jis toks yra? [2]
  5. Iš ko trečiame posme paaiškėja, kieno vardu kalbama? [3]
  6. Ką nusprendžia seselės? [3]
  7. Kokia žodžio karas forma vartojama? [3]
  8. Papasakokite, kaip seselės padeda broleliui ruoštis į karą. [4, 5]
  9. Kuo ypatinga trečioji sesuo? Kuo ji prisideda prie pasiruošimo? [5]
  10. Kokį brolio ir sesers santykį atskleidžia jos veiksmai? [5, 6]
  11. Ko lydinčioji sesuo klausinėja brolio? Kas išryškėja iš šio klausimo? [6]
  12. Ką atsako brolelis? Ką numanydamas jis išjoja? [7]
  13. Į ką ir kokiu tikslu seselės kreipiasi pagalbos? [8]
  14. Ką iš šio prašymo suprantate apie brolelį? [8]
  15. Kas pasisiūlo padėti? [9]
  16. Kaip pasižadama tai daryti? [10]

Apibendriname

  1. Ką nusprendžiama leisti į karą? Kodėl būtent jį?
  2. Kuo abejodamas brolelis išjoja į karą?

Diskusija

Kodėl atmetama mintis, kad į karą galėtų joti „šelmis bernelis“? Kas turi ginti tėvynę?

Apibendriname

  1. Kodėl, jūsų manymu, dainos pradžioje ir pabaigoje su žmonėmis bendrauja gulbės, saulė, mėnesėlis – paukščiai ir dangaus kūnai? Ko tai suteikia dainai?
More like this
More options

Istorinės realijos karo dainose

Senosiose lietuvių karo dainose palyginti nedaug tikslių istorijos faktų, konkrečių įvykių atpasakojimo dėl lietuvių liaudies dainoms būdingo lyrizmo, jausmingumo. Ir nors sąsajų su svarbiais istoriniais įvykiais esama, jie gerokai supoetinti. Pavyzdžiui, žymus Lietuvõs ir Lénkijos Respùblikos karys, Amèrikos Nepriklausomybės kovų (1776–1783) dalyvis ir strategas, Lenkijos ir Lietuvos piliečių sukilimo prieš Rùsiją, Prūsiją ir Áustriją (1794) organizatorius ir vadas Tadas Kosciuška (1746–1817) sukilime kovojo didvyriškai, tačiau imperinių kariuomenių iš trijų pusių įveikti nepajėgė. T. Kosciuška sukilime buvo sužeistas, paimtas į nelaisvę. Galiausiai grįžo namo, gyvenimo pabaigoje gyveno Prancūzijoje, Šveicãrijoje, kur, nelaimingai nukritęs nuo žirgo, žuvo. Savai tautai T. Kosciuška buvo karo didvyris, apie jį dainuotos dainos.

Skaitydami sukilėlių dainos tekstą, atkreipkite dėmesį, kokie T. Kosciuškos gyvenimo įvykiai minimi, kaip išreiškiamas požiūris į šį sukilimo vadą. Išsiaiškinkite nesuprantamus žodžius.

Kad Kosciuška jojo

  1. Kad Kosciuška jojo,
    ​Karalium pastojo.
    ​Pastoj pastoj, pons Kosciuška:
    ​Atjoj lenkų ponas.
  1. Tamsioji naktelė,
    ​Žalioji girelė,
    ​Ten suklupo bėrs žirgelis –
    ​Kosciušką sugavo.
  1. Taip greitai sugavo,
    ​Taip smarkiai apkalė
    ​Ir įdėjo į turmą,
    ​Badu numarino.
  1. Verkė karalienė,
    ​Verkė cesorienė,
    ​Apraudojo šieporkėlės
    ​Jo kojas rankeles.
  1. Dzvanij varpeliai,
    ​Graj vargonėliai,
    ​Ir kunigai, vargamistrai
    ​Giedoti pradėjo.

Aptariame tekstą

  1. Kaip dainoje apibūdinamas T. Kosciuška? [1]
  2. Kaip jis buvo sugautas? Kokiomis aplinkybėmis tai įvyko? [2]
  3. Koks buvo suimto T. Kosciuškos likimas? [3]
  4. Kaip dainoje pabrėžiamas liūdesys dėl T. Kosciuškos mirties? [4]
  5. Kur vyksta paskutiniame posme aprašytas apgailėjimas? Kokios detalės tai atskleidžia? [5]

Apibendriname

  1. Nurodykite kiekvieno posmo temą ir sugalvokite posmams pavadinimus.
  2. Apie kurį T. Kosciuškos gyvenimo momentą dainoje kalbama daugiausia?
  3. Palyginkite T. Kosciuškos gyvenimo faktus ir dainos žodžius. Kuo jie skiriasi?
  4. Kaip liaudies dainoje vertinamas T. Kosciuška? Pasvarstykite, kas tai atskleidžia.
  5. Kokią išvadą apie šią dainą galima daryti, atsižvelgiant į tai, kad joje gausu jau nebevartojamų žodžių?

Tyrimas

Istorija ir liaudies dainos

Patyrinėkite faktus apie sukilimą.

  • Išsiaiškinkite, kada vyko T. Kosciuškos vadovaujamas sukilimas. Kaip vadinamas šis sukilimas?
  • Kas buvo pagrindiniai sukilimo organizatoriai?
  • Koks buvo svarbiausias sukilėlių tikslas?
  • Kaip baigėsi sukilimas?
  • Kodėl, jūsų manymu, kalbant apie T. Kosciušką visai neminima Lietuvà? Juk sukilimas plito ne tik Lénkijoje, bet ir Lietuvojè.
  • Tyrimo rezultatus pristatykite klasėje.
  • Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
More like this
More options

Partizanų dainos

Lietuvių poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas Marcelijus Martinaitis (1936–2013) gimė Raséinių rajone, Pãserbentyje. Kaunè studijavo ryšių techniką, vėliau Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Dirbo kultūrinių leidinių redakcijose, dėstė Vilniaus universitete. Atgimimo laikais M. Martinaitis įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, o įtvirtinus Nepriklausomybę grįžo prie literatūrinio ir akademinio darbo. 1998 m. tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.

M. Martinaičiui rūpėjo žmogaus ir tautos santykis. Jo eilėraščiuose atsigręžiama į praeities kultūrą, istoriją, ne vienas jo eilėraštis yra tapęs daina.

Marcelijus Martinaitis

Skaitydami M. Martinaičio atsiminimų ištrauką, atkreipkite dėmesį, ką partizanai veikdavo, užsukę pas ūkininkus į sodybas.

Mes gyvenome

Į mūsų sodybą partizanai užsukdavo dažnokai <...>. Labiausiai man, vaikui, įstrigo tai, kad apšilę ir užvalgę, susitvarkę savo ginklus, imdavo dainuoti, dažnai iki išnaktų. Tas dainas girdėdavau ir eidamas sargybą kieme – saugojau jų dainas.

Dabar galvoju, jog tada vyko kažkoks susitelkimas, susižinojimas dainomis, kurios ėjo per visą Lietuvą. Tos dainos ir drąsino, ir žadino romantiškus vaizdinius, kad man, vaikigaliui, net jų apdainuojama mirtis atrodydavo graži.

Tyrimas

Lietuvos partizanai

Dirbdami grupėmis ar poromis, parenkite trumpą pranešimą apie Lietuvos partizanus. Pasitelkite bibliotekų knygas apie partizanus.

  • Kiek partizanų gynė Lietuvą nuo okupantų – sovietų Rusijos?
  • Kada, kiek metų vyko Lietuvos partizanų kova?
  • Kur ir kokiomis sąlygomis partizanai gyveno ir tarnavo tėvynei?
  • Iš kur gaudavo maisto ir retomis progomis – nusiprausti, sušilti?
  • Daugelis partizanus rėmusių žmonių liudija, kad į namus užėję partizanai dainuodavo. Kaip manote, kodėl?
  • Kokias dainas dainuodavo partizanai?
  • Savo tyrimą pristatykite klasei.
  • Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.

Kaip suprasti?

Románsas (isp.; pranc. romance) – jausmingas lyrinis eilėraštis, dažniausiai nelaimingos meilės tema, išplitęs visame Vakarų pasaulyje. Maždaug XVIII–XIX a. pasakojamiesiems lyriniams eilėraščiams apie meilę imta pritaikyti melodijas. Romanse derinamas dramatiškas istorijos turinys (pasakojimai apie žūtį, netektį, išdavystę, aistringą meilę) ir lyrinis skambesys, melodingumas, melancholiška nuotaika. Romansai yra tarpinis žanras tarp liaudies meilės dainų ir individualios autorinės kūrybos. Ypač daug romansų dainuodavo Lietuvos partizanai.

Tai romansą primenanti liaudies daina. Skaitydami dainos žodžius ir klausydamiesi, kaip ji atliekama, atkreipkite dėmesį į dviejų temų – meilės tėvynei ir mylimajai – sąsają.

Palinko liepa šalia kelio

  1. Palinko liepa šalia kelio,
    ​Pravirko motina sena:
    ​– Sūneli, tėvynė tave šaukia,
    ​Ir vėl bus laisva Lietuvà. /2×2/
  1. O jeigu teks man iškeliauti
    ​Iš šios žemelės mylimos,
    ​Mergaite, tu manęs neliūdėki:
    ​Aš vėl sugrįšiu pas tave. /2×2/
  1. O jeigu žūsiu už tėvynę
    ​Nuo priešo budelio rankos,
    ​Mergaite, ir mirdamas kartosiu:
    ​Myliu tėvynę ir tave. /2×2/
  1. Laukais pavasaris jau eina,
    ​Lakštutė čiulba vakarais.
    ​Mergaite, papuošk karžygio kapą
    ​Baltais akacijų žiedais. /2×2/

Aptariame tekstą

  1. Kuo pagrįstas gamtos ir žmogaus gretinimas pirmose dainos eilutėse? [1]
  2. Kas ir kaip kreipiasi į sūnelį? [1]
  3. Apie ką užsimenama žodžiais „tėvynė tave šaukia“? [1]
  4. Kieno vardu prabylama antrame posme? [2]
  5. Iš ko suprantate kalbančiojo jausmus tėvynei ir mylimajai? [2]
  6. Kaip trečiame posme toliau siejamos tėvynės ir mylimosios temos? [3]
  7. Kas kalba paskutiniame posme? [4]
  8. Kaip paskutiniame posme supriešinama gamta ir jauno žmogaus likimas? [4]
  9. Kokį įspūdį kuria toks gamtos ir žmogaus gretinimas? [4]

Apibendriname

  1. Kokią, jūsų manymu, papildomą reikšmę įgyja kalbėjimas apie tėvynės meilę, šią temą gretinant su kario meilės merginai tema?
  2. Kokia šios dainos nuotaika?
  3. Kaip dainoje kalbama apie pasiaukojančio kario žūtį?
  4. Kodėl, jūsų nuomone, ši daina buvo draudžiama sovietmečiu ir kodėl ji buvo tokia populiari?
  5. Pasiklausykite dviejų šiuolaikinių šios dainos atlikimų. Klausydamiesi atkreipkite dėmesį į teksto skirtumus. Kuris dainos variantas jums labiau patiko? Kodėl?
Gediminas Storpirštis – „Palinko liepa šalia kelio“
„Thundertale“ – „Palinko liepa šalia kelio“
Skaitydami partizanų dainos tekstą, atkreipkite dėmesį, kas ir apie ką kalba. Pasiklausykite V. Povilionienės ir folkloro grupės „Blezdinga“ atliekamo kito šios dainos varianto.
Veronika Povilionienė ir „Blezdinga“ – „Stoviu aš parimus“

Aš verkiau parimus

  1. Aš verkiau parimus tarpvartėj darželio,
    ​Kai, paspaudęs ranką, tyliai išėjai.
    ​Ašarom sidabro verkė rūtos žalios,
    ​Verkė ūkanose skęsdami laukai. /2×2/
  1. Kas paklaus, kodėl tau ašaros taip rieda,
    ​Kas man, ravint rūtas, padėkdiev sakys,
    ​Kas akis manąsias atras lino žiede,
    ​Kas, o kas, o kas gi širdį nuramins? /2×2/
  1. Tyliai mėto šeivą staklės ąžuolinės,
    ​Tiesias plonos gijos taip margai margai.
    ​Rankšluostin įausiu: „Lietuva tėvyne,
    ​Tu didvyrių žemė, mes tavo vaikai.“ /2×2/
  1. O kai mūs žemelė bus nuo kraujo soti
    ​Ir kada sugrįši tu su žirgeliu,
    ​Atnešiu vandens tau moliniam ąsoty,
    ​Duosiu nusišluostyt rankšluosčiu dailiu. /2×2/

Aptariame tekstą

  1. Kaip pirmame posme paaiškinama, kodėl dainos kalbančioji – mergelė – verkia? [1]
  2. Į ką mergelė kreipiasi, su kuo kalbasi? Kodėl taip manote? [1]
  3. Kaip į mergelės sielvartą atsiliepia gamta? [1]
  4. Kodėl kalbant apie mergelės jausmus minimos rūtos? Prisiminkite anksčiau aptartas dainas, kuriose buvo minimos rūtos. [1]
  5. Ko mergelė labiausiai pasiges, ilgėsis, kai nebebus bernelio? Ką šie dalykai leidžia suprasti apie mergelės ir bernelio santykį? [2]
  6. Išsiaiškinkite, ką reiškia žodis šeiva. Ką mergelė veikia? [3]
  7. Gal atpažįstate, kokį tekstą primena eilutė, kurią mergelė įaus į rankšluostį? [3]
  8. Kokią viltį puoselėja mergelė apie bernelį? [4]
  9. Kada tikimasi bernelio sugrįžimo? Kaip nurodomas laikas? [4]
  10. Kaip suprantate ketvirtame posme pavartotą metaforą? [4]
  11. Kaip manote, kur bernelis išvykęs? Kodėl taip manote? [4]
  12. Kaip mergelė svajoja pasitikti sugrįžusį bernelį? Kokius konkrečius veiksmus ji ketina atlikti? [4]

Apibendriname

  1. Kokia šios partizanų dainos nuotaika, kaip ji dainuojama?
  2. Kaip manote, kodėl dainos mergelė pasirenka į rankšluostį įausti būtent Lietuvos himną primenančius žodžius? Kodėl svarbu tokius žodžius įamžinti daiktišku pavidalu (kad ir rankšluostyje)?
  3. Kaip manote, kodėl mergelė planuoja pasitikti grįžusį bernelį atnešdama ąsotyje vandens, o ne rengdama didingas sutiktuvių iškilmes? Ką tai byloja apie svarbiausius žmonių gyvenimo poreikius?
  4. Ši daina yra partizanų romansas. Turėdami galvoje žanrą, kokį prognozuotumėte bernelio likimą – ar jis sugrįš, ar žus?
More like this
More options

„Šaukiu aš tautą“

Vienas žinomiausių lietuvių poetų Bernardas Brazdžionis (1907–2002) gimė Lietuvojè, nuo 1908 m. su tėvais gyveno JAV, o į gimtinę grįžo 1914 metais. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Vėliau mokytojavo, ketverius metus buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus vedėju. 1944 m. kūrėjas pasitraukė į Vakarus. Antrojo pasaulinio karo pradžioje B. Brazdžionis tapo tautą budėti ir kovoti raginančiu šaukliu. Jo kūryba sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo griežtai draudžiama.

Bernardas Brazdžionis

Eilėraštis „Šaukiu aš tautą“ Lietuvos atgimimo laiku (nuo 1988) buvo itin populiarus, atliekamas kaip daina. Skaitydami tekstą atkreipkite dėmesį į tai, kaip apibūdinama tauta, su kuo ir kuriuo tikslu ji raginama kovoti.

Šaukiu aš tautą

[1]

  1. Šaukiu aš tautą, GPU užguitą
    ​Ir blaškomą, it rudenio lapus:
    ​Į naują vieškelį, į naują buitį,
    ​Kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.
  1. Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio
    ​Ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
    ​Kad tamsiame vidurnakty nežuvę,
    ​Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt!
  1. Iš sutemų, iš prieblandų išeikit,
    ​Uždekit naują ugnį širdyse,
    ​Vergams palikit vargo naktį klaikią! –
    ​Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia.

[2]

  1. Šaukiu aš tautą, žemės pėdoj gyvą
    ​Ir vyturėlio rytmečio maldoj,
    ​Ir žydinčią, kaip žydinčių alyvų
    ​Panemunių sodybose žiedai.
  1. Šaukiu pavasario pilkų vagų artoją, –
    ​​Tegu lig saulės kyla jo daina.
    ​​Tegu laukai, tegu miškai kartoja:
    ​​„Gana tulžies, gana mirties, gana!..“
  1. Šaukiu aš darbo rankų milijonus
    ​​Įsupt naujam darbymečiui varpus...
    ​​Į naujo džiaugsmo klėtis, naujo derliaus kluonus,
    ​Ne kalinio namus, ne liūnus, ne kapus.

[3]

  1. Šaukiu vardu aš jūsų vargo žemės,
    ​Balsu piliakalnių ir pievų, ir miškų:
    ​Nekeršykit, kad keršto kraujo dėmės
    ​Nekristų prakeiksmu ant jūs vaikų vaikų!..
  1. Šaukiu iš amžių: – Ateities nevertas,
    ​Kas dabarties nedrįso tautai nešt,
    ​Kas posūnių žaizdas, širdy atvertas,
    ​Išdegino liepsna veidmainiškos ugnies.
  1. Šaukiu balsu tėvų dievų ramovės
    ​Ir jūsų krikšto atgaila šviesia:
    ​– Stovėkit amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi! –
    ​Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia.
1941

Kaip suprasti?

Metonimija – perkeltinės reikšmės žodis, kai vieno daikto ar reiškinio vardas pakeičiamas kitu pagal daiktų loginius ryšius. Sąvokų keitimas susijęs su erdve, laiku, kiekybe, medžiaga, priežasties ir padarinio, veikėjo ir veiklos rezultato, dalies ir visumos santykiu. Pavyzdžiui, minime autorių, o turime galvoje jo kūrybą, minime padarinį, o turime galvoje priežastį. Metonimija dažnai konkretina, detalizuoja vaizduojamą daiktą ar reiškinį: B. Brazdžionio eilėraštyje sakoma „Panemunių sodybose“, o turimi galvoje Lietuvojè gyvenantys žmonės.

Litòtė – metonimijai artimas tròpas. Tai perkeltine reikšme vartojamas žodis ar žodžių junginys, kuriuo vaizduojamas reiškinys ar daiktas yra sumažinamas, sumenkinamas. Teigiama esant mažiau, negu yra iš tiesų, pavyzdžiui, „šaukšte prigėrė“.

Aptariame tekstą

  1. Kokie gamtos vaizdai minimi? Ką jie padeda atskleisti? [1]
  2. Kur link šaukiama tauta? Kokiomis metaforomis nusakomas kvietimo tikslas? [1]
  3. Kaip esamą tautos padėtį atskleidžia kvietimas burtis lietuviams? [2]
  4. Paaiškinkite, kuriuo tikslu reikia burtis. [2]
  5. Kokiais žodžiais trečiame posme įvardijama tautos padėtis? [3]
  6. Kokių pokyčių imtis kviečiama tauta? [3]
  7. Kieno vardu tauta yra šaukiama? Kaip tai suprantate? [3]
  8. Pacituokite, kaip apibūdinama tauta. Kuriuo tikslu ją apibūdinant vartojamas meninis sumažinimas, t. y. litotė? [4]
  9. Koks metų ir paros laikas minimas tuose apibūdinimuose? Kaip manote, kodėl? [4]
  10. Kurio metų laiko tema toliau plėtojama penktame posme? [5]
  11. Kieno metonimija galima laikyti pilkų vagų artoją? Kokia turėtų būti jo daina? Kuriuo tikslu vartojamas dainos skambėjimo padidinimas? Paaiškinkite kabutėmis išskirtą kvietimą. [5]
  12. Į ką kreipiamasi šeštame posme? Kieno metonimija galima laikyti šias rankas? Kokia priešprieša pabrėžia, į ką kreipiamasi? [6]
  13. Ko kviečiama atsisakyti, iš kur išeiti? [6]
  14. Kieno vardu šaukiama tauta septintame posme? [7]
  15. Ko lyrinis subjektas kviečia nedaryti? Kaip manote, kodėl? [7]
  16. Kodėl šaukiama „iš amžių“? [8]
  17. Paaiškinkite, ko buvo nedrįstama daryti. Kaip tai suprantate? [8]
  18. Aptarkite, kas yra posūnis. Kuo jis skiriasi nuo sūnaus? Kokias reikšmes posūniui teikia poetas šiame eilėraštyje? Kaip galima būtų susieti posūnių padarytas žaizdas su veidmainiška ugnimi? [8]
  19. Kieno vardu kviečiama tauta devintame posme? Kokiais žodžiais užsimenama apie pagonybę ir krikščionybę? [9]
  20. Eilėraštyje kviečiama stovėti. Paaiškinkite, koks veiksmas tam yra priešingas ir kodėl dabar ypač svarbu stovėti. [9]
  21. Su kuo eilėraštyje save tapatina šaukiantysis tautą? [9]

Apibendriname

  1. Į lentelę surašykite iš posmų išrinktas neigiamas užuominas apie esamą tautos padėtį ir apie tai, į kur tauta kviečiama eiti. Kai kuriose eilėraščio vietose žodžiai gali būti numanomi. Juos užrašykite laužtiniuose skliaustuose, pavyzdžiui, blaškomi [rudeninio vėjo]. Aptarkite kiekvieną lentelės skiltį ir apibendrinkite, kas tokiu būdu nusakoma.

Esama padėtis

Kur kviečiama eiti

  1. Su kokiu metų, paros laiku siejama viena ir kita lentelės skiltis? Kaip paaiškintumėte tokį poeto pasirinkimą?
  2. Kieno vardu kviečiamà tauta? Kodėl, jūsų manymu, lyriniam subjektui nepakanka kviesti savo vardu?
  3. Kuris eilėraščio žodis dažniausiai pasikartoja? Kurioje posmų vietoje jis yra? Ką jis pabrėžia?
  4. Pasakykite, kokia retorinė figūra yra pasakymas „šaukiu balsu tėvų“. Paieškokite eilėraštyje daugiau šios figūros pavyzdžių.
  5. Šeštame posme raskite antitezę. Paaiškinkite, kuriuo tikslu ji pasitelkiama.
  6. Paklausykite, kaip Vytautas Kernagis atlieka dainą „Šaukiu aš tautą“, ir pasidalykite įspūdžiais.
    1. Kurių eilėraščio posmų nėra dainoje? Kaip išdėstyti tie, kurie tampa dainos dalimi? Kuriuos posmus atlikėjas tarsi perskaito, kuriuos dainuoja?
    2. Kurie posmai pasirinkti kaip priedainis? Kodėl, jūsų nuomone, būtent šie?
    3. Apibūdinkite dainos atlikimo nuotaiką. Koks choro vaidmuo?
Vytautas Kernagis
More like this
More options
Please wait