Šioje temoje JŪS
- Pasvarstysite, kaip Aleksandro Didžiojo palikimas pakeitė jo užkariautus kraštus.
- Pažinsite valdovės Kleopatros VII asmenybę.
- Įvertinsite helenizmo įtaką kultūros ir mokslo raidai.
Aleksandro Didžiojo palikimas
XIX a. vienas vokiečių istorikas rašė, kad Aleksandro vardas žymi vienos pasaulio epochos pabaigą ir kitos, naujos, pradžią. Tai Helenizmo epocha, ja vadinamas laikotarpis po Aleksandro žygių, kurie išties pakeitė pasaulį. Šiuo laikotarpiu plačiai plito graikų kultūra ir kūrėsi naujas bendras pasaulis, kuriame maišėsi graikų ir Rytų kultūros. Jį iš dalies galima palyginti su senovės graikų kolonizacijos laikotarpiu, tik šiame tai vyko daug stipriau ir Rytuose.
Aleksandrą ir jo karius žygiuose lydėjo daug mokslininkų – istorikų, architektų, geografų. Jie turėjo aprašyti Aleksandro laimėjimus ir jo užkariaujamus kraštus, iki tol graikams menkai pažįstamus. Taip pat visi šie protingi vyrai padėjo kurti naujus miestus pagal graikišką planą. Juose apsigyventi buvo kviečiami graikai ir makedonai – pirkliai, amatininkai, žemdirbiai ir kt. Pats Aleksandras kiek įmanydamas stengėsi sujungti tautas, skatino vietinių moterų ir makedonų karių vedybas. Taip milžiniškoje teritorijoje iki centrinės Azijos ar Egipto pietų plito graikų kalba, gyvenimo būdas ir kultūra su šventyklomis, teatrais, agoromis, stadionais ir mokyklomis. Tai buvo didžiulis postūmis rutuliotis mokslui ir maišytis graikų ir Rytų idėjoms, ypač religinėms. Didžiulėje teritorijoje į rytus nuo Viduržemio jūros plečiama prekyba sudarė sąlygas ekonomikai klestėti.
Helenizmo epochos politinė istorija – tai Aleksandro Makedoniečio karininkų įkurtų valstybių istorija. Jose visose valdymo būdas buvo monarchija. Aleksandras šiems naujiems karaliams buvo geriausias sektinas pavyzdys. Vis dėlto naujiesiems valdovams, norintiems įsitvirtinti valdomuose kraštuose, reikėjo prisitaikyti prie vietos tradicijų. Taip Ptolemajų dinastijos valdovai, būdami makedonai, tapo faraonais, kaip ir visi Egipto valdovai per visą istoriją vaizduojamais ir garbinamais kaip dievai. Pats Aleksandras – Makedonijos karalius – per žygį vis labiau panašėjo į Persijos karalių ir tapo Rytų valdovu, absoliučiu monarchu, pamiršusiu Makedonijos valdymo tradicijas. Jo noras gal ir buvo skleisti graikų kultūrą, bet tikrai ne jos valdymo būdus, ką jau kalbėti apie demokratiją. Kaip ir vėliau romėnai, visi, užkariavę Rytus, norėjo valdyti pagal Rytų tradicijas, rytietiškoje prabangoje ir su dieviškumo aura.
Ptolemajų dinastijos valdoma ir pagal graikišką planą pastatyta Aleksandrija ypač klestėjo. Karalių rūmai, didžiulė biblioteka, jūrų uostas su garsiuoju Faro saloje pastatytu Aleksandrijos švyturiu (96 pav.) – vienu iš Septynių pasaulio stebuklų – tapo Aleksandrijos politinės, ekonominės ir kultūrinės galybės ženklais. Tapusi svarbiausiu Viduržemio jūros rytų miestu ir prekybos centru, Aleksandrija buvo kalbų ir kultūrų katilas. I a. pr. Kr. joje, ko gero, galėjo gyventi apie milijoną žmonių.
Garsiausia Ptolemajų dinastijos valdovė, 51–30 m. pr. Kr. valdžiusi iš Aleksandrijos, buvo Kleopatra VII (97 pav.). Ji viena garsiausių senovės Egipto ir apskritai senovės pasaulio valdovių, sulaukusių didžiulio dėmesio. Deja, apie ją žinome nedaug. Galbūt ji buvo vienintelė Ptolemajų dinastijos valdovė, mokėjusi egiptietiškai. Ji taip pat buvo paskutinė šios dinastijos atstovė, valdžiusi Egipte tuo metu, kai Romos įtaka Artimuosiuose Rytuose stiprėjo. Kleopatrai pavyko įveikti savo brolį ir valdyti Egipte pasinaudojus romėno Julijaus Cezario pagalba bei asmeniniu ryšiu. Kai romėnai Cezarį nužudė, gudri Egipto valdovė tapo romėnų karvedžio Marko Antonijaus žmona. Kilus pilietiniam karui, Oktavianas, būsimasis Romos imperatorius, nugalėjo Marką Antonijų, o Kleopatra gyvenimą baigė savižudybe. Egiptas, paskutinė helenistinio pasaulio valstybė, tapo Romos provincija. Vis dėlto, nors po Aleksandro Didžiojo mirties susikūrusios helenistinės valstybės mirus Kleopatrai politiškai išnyko, helenistinė kultūra ir toliau gyvavo.
Klausimai ir užduotys
- Savais žodžiais paaiškinkite sąvoką „helenizmas“.
- Kodėl Aleksandrą Makedonietį žygiuose lydėjo daug mokslininkų?
- Kurį valdymo būdą savo užkariautuose kraštuose įtvirtino Aleksandras Makedonietis? Kuo jis skyrėsi nuo daugumos graikų polių puoselėto valdymo?
- Kuo ypatingas buvo Aleksandrijos miestas?
- Kodėl Kleopatra VII vadinama viena garsiausių pasaulio valdovių?
Helenizmo epochos mokslas ir menas
Helenizmo epochoje buvo tęsiama tai, ką pradėjo graikai. Tai dar vienas graikų meno ir mokslo klestėjimo laikotarpis. Aleksandro sekėjų valdomuose kraštuose susidarė sąlygos bendroje kultūrinėje erdvėje maišytis skirtingoms idėjoms. Graikų kalba buvo mokslo kalba. Rutuliojosi atskiros mokslo šakos – medicina, astronomija, filologija, geografija ir matematika. Jos vis labiau atsiribojo nuo filosofijos. Ypač svarbiu mokslo centru tapo Aleksandrija. Čia apie 280 m. pr. Kr. pirmieji Ptolemajai įsteigė ir vėlesni šios dinastijos atstovai išlaikė Aleksandrijos mūsėją – muziejų, tikrą mokslo tyrimų, kultūros ir švietimo centrą. Jame buvo didžiulė biblioteka, observatorija, botanikos ir zoologijos sodai. Mūsėjuje dirbo mokslininkai, filosofai, poetai, gydytojai, atkeliavę iš įvairių kraštų. Jie tyrinėjo visą supantį pasaulį ir mokė jaunesniuosius. Taigi šis centras buvo panašesnis į dabartinį universitetą, o ne į muziejų.
Mūsėjo biblioteka Aleksandrijoje buvo tikras tuometinio pasaulio žinių centras, saugantis daugiausia, per pusę miljono, knygų – papiruso ritinėlių! Tekstai buvo ne tik saugomi, bet ir tyrinėjami, perrašomi. Deja, bibliotekai nebuvo lemta išlikti, viskas pražuvo per kelis karus ir gaisrus Helenizmo epochos pabaigoje. Ši biblioteka ir mokslo centras nebuvo vieninteliai helenistiniame pasaulyje. Kiti valdovai kūrė panašius, tik mažesnius centrus. Vienas iš tokių buvo Viduržemio jūros pakrantėje, nedidelės Pergamo karalystės (dabartinės Turkijos teritorijoje) sostinėje Pergame. Šis naujas helenistinio pasaulio miestas pagal svarbą buvo trečias, po Aleksandrijos ir Atėnų, mokslo ir meno centras. Būtent pagal jį buvo pavadinta rašomoji medžiaga pergamentas, gaminamas iš apdorotos gyvulio odos. Dar Pergamas garsėjo gražia architektūra ir didžiuliu graikų meno skulptūrų rinkiniu.
Helenizmo epochos mokslininkai paliko gilų pėdsaką pasaulio mokslo istorijoje. Įžymiausias buvo Archimedas. Apie jį tikrai esate girdėję ir žinote apie Archimedo dėsnį, tik ar galite jį paaiškinti? Archimedas buvo iš Sirakūzų Sicilijoje ir ten gyveno, bet mokslus ėjo Aleksandrijos mūsėjuje. Jis domėjosi ir matematika, ir mechanika, ir astronomija ir pagarsėjo daugeliu išradimų. Vienas garsiausių – jo vardu pavadinta vandens kėlimo mašina Archimedo sraigtas, kurį buvo galima pritaikyti irigacijai (98 pav.). Žymiausias senovės graikų matematikas Euklidas, dirbęs Aleksandrijos mūsėjuje, ypač domėjosi geometrija, parašė įspūdingą mokslo veikalą Pradmenys (99 pav.). Šis veikalas porą tūkstančių metų buvo labai svarbus, jį tikrai žino jūsų matematikos mokytojas! Daug kuo besidomintis tyrinėtojas buvo Eratostenas, jis ypač daug nuveikė geografijos moksle. Eratostenas teigė, kad Žemė apskrita ir kad Indiją galima pasiekti plaukiant Atlanto vandenynu į vakarus! Koks jūsų žinomas keliautojas tą teigs XV a. pabaigoje? Eratostenas sugebėjo gana tiksliai apskaičiuoti net Žemės perimetrą – apskritimo ilgį. Taigi, daug ką, kas mums dabar savaime suprantama ir žinoma apie supantį pasaulį, pirmieji atrado ir įrodė su Aleksandrijos mūsėju susiję mokslininkai.
Helenizmo epochoje Atėnai net ir po daugybės politinių ir kultūrinių pokyčių išliko filosofijos centru. Vis dėlto naujomis sąlygomis paties filosofijos mokslo kryptys keitėsi, jis tapo dar laisvesnis. Antai filosofams Platonui ir Aristoteliui vienos iš svarbiausių temų buvo geriausia valstybės santvarka ir tobulo piliečio ugdymas, o helenizmo filosofijoje viena iš pagrindinių temų tapo žmogaus laimė ir sielos ramybė kaip esminis gyvenimo tikslas (100 pav.). Polis, valstybė, nebebuvo žmogaus gyvenimo pagrindas – atsivėręs visas pasaulis siūlė naujų galimybių. Filosofas Zenonas teigė, kad visas pasaulis, graikiškai „kosmosas“, yra vienas polis ir kiekvienas žmogus yra kosmopolitas – pasaulio pilietis. Taigi Aleksandras Makedonietis atvėrė kelią daugiakultūrei ir įvairiatautei civilizacijai. Helenizmo laikais nepamiršta ir istorija. Autoriai ne tik rašė apie Aleksandro Makedoniečio žygius, bet ir pasakojo kitas istorijas. Antai jums pažįstamas egiptiečių žynys Manetonas graikų kalba parašė Egipto istoriją, tikriausiai, vieno iš valdovų Ptolemajų paprašytas.
Literatūra ir teatras helenistiniame pasaulyje taip pat klestėjo, buvo skaitomi ir tyrinėjami ankstesni kūriniai, rašomi nauji. Žinome daugiau kaip 1 000 autorių, tarp jų filosofų ir kitų mokslininkų. Deja, daugumos jų išliko tik vardai, tik maža jų raštų dalis. Senųjų autorių darbai buvo gerbiami ir perrašomi, Homeras ir toliau buvo svarbiausias graikų poetas. Nuo Viduržemio jūros vakarų iki tolimųjų rytų (dabartinio Afganistano teritorijos) paplitusių graikų miestų teatruose toliau buvo statomos tragedijos ir komedijos (101 pav.). Menas klestėjo pasiekdamas tolimiausius helenistinio pasaulio kampelius. Nauji miestai buvo planuojami ir juose buvo statomi ir tobulinami graikiškos architektūros statiniai (102 pav.) – atsivėrė didžiulės galimybės pasireikšti graikų architektams ir skulptoriams. Deja, iki mūsų dienų beveik neišliko Aleksandrijos statinių – dėl gamtos stichijų ir žmonių veiklos dalis jų atsidūrė po vandeniu, dalis po dabartiniu miestu.
Helenistiniame pasaulyje graikų dailės ypatybės maišėsi su vietinėmis, tačiau esmė išliko graikiška. Skulptūra graikų grožio ir idealų tradiciją ne tik tęsė, bet ir ištobulino – tapo dar tikroviškesnė, asmeniškesnė, dar artimesnė mūsų laikams. Jos gyvumas buvo paryškinamas kruopščiai perteikiamais judesiais, drabužių klostėmis ir jausmus bei nuotaikas atspindinčiomis veido išraiškomis (103 pav.). Deja, ir šito laikotarpio bronzinių statulų išliko tik maža dalis. Daugiausia jų žinoma iš romėnų laikais padarytų marmurinių kopijų. Kelios pasaulyje garsiausios Helenizmo epochos statulos dabar saugomos Luvro muziejuje, Paryžiuje. Kokios jos? Paklauskite dailės mokytojo arba pabandykite išsiaiškinti patys! Nenuostabu, kad jos patiko romėnams, kurie žavėjosi graikų laimėjimais ir daug ko iš jų išmoko.
104 pav. Vienos iš įspūdingiausių Helenizmo epochos bronzinių statulų – kumštininkas, rastas Romoje, atkeliavęs iš Graikijos, ir šokėja, rasta Aleksandrijoje, kur galbūt ir buvo pagaminta (III–I a. pr. Kr.).
Klausimai ir užduotys
- Įsivaizduokite, kad dirbate muziejuje ir lankytojams turite trumpai pristatyti vieną iš šių skulptūrų. Remdamiesi V skyriaus tekstu paaiškinkite, kas jai būdinga ir kaip ji atspindi graikų skulptūros tradiciją.
- Kas buvo skulptūrose pavaizduoti vyras ir moteris? Kur jie gyveno? Kiek jiems metų? Kokie buvo jų troškimai ir gyvenimai? Sukurkite ir papasakokite vieno iš jų asmeninę istoriją remdamiesi tuo, ką sužinojote iš šio skyriaus apie senovės Graikijos žmones, jų pasaulį, sporto reikšmę, moters padėtį, ugdymą ir kitus įdomius dalykus.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, ką vadino mūsėju ir kuo jis buvo svarbus helenistinio pasaulio kultūrai ir mokslui.
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais patvirtinkite arba paneikite teiginį, kad „Helenizmo epochoje Atėnai net ir po daugybės politinių ir kultūrinių pokyčių išliko filosofijos centru“.
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du Helenizmo epochos kultūros ir mokslo veikėjus bei svarbiausius jų darbus.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Išvardykite ne mažiau kaip po du teigiamus ir neigiamus reiškinius politiniame ir kultūriniame helenistinio pasaulio gyvenime po Aleksandro Didžiojo.
- Paaiškinkite, kuo ypatinga valdovės Kleopatros VII asmenybė.
- Nurodykite ne mažiau kaip penkis Helenizmo epochos mokslininkų ir menininkų laimėjimus.
TYRINĖKITE!
Egipto piramidės, kabantieji Babilono sodai, Dzeuso statula Olimpijoje ir Aleksandrijos švyturys – tai keturi iš Septynių senovės pasaulio stebuklų, apie kuriuos jau skaitėte šiame vadovėlyje. O kokie dar trys žinomi senovės pasaulio stebuklai? Pasirinkite būdą ir parenkite apie juos pristatymą atsakydami į klausimus: Kur ir kada jie buvo pastatyti? Ar jie išliko iki dabar? Ar juos galime vadinti helenistinio pasaulio ženklais? Gal jums padės šis graikų poeto II a. pr. Kr. parašytas eilėraštis:
„Aš, Babilonai, mačiau: ant tavo sienų vežimai
Platūs važiuoja, mačiau Dzeusą Olimpijos aš.
Kabančius sodus mačiau ir Heliją Rodo regėjau,
Sunkiai vargstant ręstas dideles piramides.
Kapą Mausolo mačiau, tačiau Artemidės šventyklą
Vos tik išvydus, kuri stiebias į aukštį dangaus,
Visa nublanko. Tokios grožybės čia, ne Olimpe,
Saulė nemato kitos niekur žmonių sukurtos.“
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Ar helenistinį pasaulį, kuriame vyravo graikų kalba ir kultūra, besimaišanti su vietinėmis, galime palyginti su dabartiniu pasauliu ir anglų kalbos bei Vakarų kultūros išplitimu? Nuomonę pagriskite pavyzdžiais ir palyginimais.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"