Šioje temoje JŪS
- Pasvarstysite, kaip gebėjimas apdirbti metalą pakeitė baltų gyvenimą.
- Susipažinsite su įvairiais baltų naudotais daiktais, rastais per archeologinius kasinėjimus.
- Įvertinsite Gintaro kelio svarbą.
Baltai pradeda naudoti metalą
Mūsų protėvių gyvenimas keitėsi dėl įvairių priežasčių – ir dėl gamybos naujovių, ir dėl gyvos prekybos, ir dėl kaimynų keliamų pavojų. Bronzinius įrankius dabartinės Lietuvos teritorijoje žmonės pradėjo naudoti apie 2000 m. pr. Kristų. Iš pradžių įrankių atveždavo iš kitų kraštų, bet po kiek laiko mūsų protėviai patys išmoko lydyti metalą ir pasigaminti įrankių (5 pav.). Jau žinote, kad bronza buvo puiki medžiaga! Jei sulūždavo ar atsibosdavo iš jos padarytas daiktas, buvo galima jį perlydyti. Apie 500 m. pr. Kr. atkeliavo ir pirmieji geležiniai įrankiai. Ir jų greitai išmokta pasidaryti iš vietinės geležies. Ją išgaudavo iš daug kur randamos uolienos – pelkių rūdos. Pelkių, balų ir ežerų mūsų krašte tuo metu buvo daug!
Iš tvirtesnės nei bronza geležies pasigamindavo įvairiausių įrankių: kirvių, peilių, ylų, adatų ir kitų. Žinoma, kai kurie iš jų galėjo būti naudojami ir kaip ginklai. Ypač svarbūs buvo žemdirbystės įrankiai, kaip antai kapliai, pjautuvai, dalgiai ar noragai – arklo galai (6 pav.). Jais arti žemę ar nuimti derlių buvo galima daug lengviau ir greičiau. Be to, buvo galima lengviau plėsti dirbamosios žemės plotus, gauti didesnį derlių ir išmaitinti daugiau žmonių. Keitėsi ir ginklai, o su jais ir kovos būdai. Iš geležies imta gaminti strėlių antgalius ir ietigalius, atsirado ir pirmieji kalavijai puošniomis rankenomis (7 pav.). Geležiniai dirbiniai labai pravertė raiteliams, kurių vaidmuo kovose didėjo. Iš šio metalo buvo gaminami pentinai, balno kilpos, žąslai ir pasagos žirgams.
Akmeniniai, kauliniai ir bronziniai įrankiai laikui bėgant buvo išstumti geležinių – ne tik tvirtesnių, bet ir pigesnių, nes pagamintų iš vietinės žaliavos. Vis dėlto bronza išliko svarbiausiu metalu papuošalams gaminti. Vėliau atsirado ir sidabrinių papuošalų, bet jų buvo nedaug. Archeologai, kasinėdami baltų kapus, ant mirusiųjų ar šalia jų randa įvairiausių dirbinių (8 pav.). Šie gana kuklūs, paprastai pagražinti geometriniais raštais bronziniai papuošalai puošė galvą, smilkinius, kaklą, krūtinę, rankas ir pirštus. Senovės baltai išties mėgo papuošalus – tiek moterys, tiek vyrai. Kai kurie iš tokių papuošalų jums ar jūsų mamoms gerai žinomi, nes nešiojami ir šiandien: apyrankės, žiedai, smeigtukai, segės ir karoliai (9 pav.). Kiti jums gali atrodyti truputį keistai, kaip antai antkaklės (kaklui puošti), apgalviai (galvai puošti), antsmilkiniai (smilkiniams puošti), dideli smeigtukai (drabužiams susegti) (10 pav.) ar net bronzinėmis plokštelėmis ir vielelėmis puoštos kepurėlės (11 pav.)!
9 pav. Apyrankės (1, 2), segės (3, 7), kaklo apvaros su kabučiais ir karoliais (5, 6), žiedas (4) – kurį iš šių papuošalų norėtumėtepadovanoti savo mamai?
10 pav. Antkaklės (1), smeigtukai (2, 3), apgalvis (4), antsmilkiniai (5) – kuris iš šių papuošalų jums atrodo keisčiausias?
Apie baltų papuošalus žinome išties daug, tačiau apie to meto visuomenę žinių trūksta. Iš turtingesnių vyrų kapaviečių archeologai sprendžia, kad bendruomenėse augo karių svarba. Kai kurie iš jų tapo karine aristokratija – vadais, turinčiais savo palydą. Tokie būsimi kunigaikščiai buvo laidojami su ginklais – kalavijais, kirviais, ietimis ir skydais (12 pav.). Matyt, aname pasaulyje praversdavo ir įdėtas galąstuvas ar geriamasis ragas (13 pav.) Kai kuriuose regionuose buvo palaidojamas ir žirgas arba jo dalys (palyginkite su 41 pav., p. 181). Nors mums gali atrodyti žiauru, bet jis turėjo lydėti savo šeimininką į kitą pasaulį. Kur trūksta archeologinės medžiagos, baltų praeities tyrinėtojams gali padėti Antikos autorių darbai. Daug germanų genčių gyvenimo bruožų, kuriuos aprašė Tacitas, tikriausiai buvo būdingi ir aisčiams. Juk visur žmonės šiek tiek panašūs, ar ne?
Klausimai ir užduotys
- Kodėl bronza buvo vertinama kaip medžiaga? Kam ji buvo naudojama įsigalėjus geležiai?
- Iš kur baltai gaudavo geležies gaminiams?
- Ką baltai gamino iš geležies? Nurodykite ne mažiau kaip penkių rūšių dirbinius.
- Kokius archeologų rastus įrankius ir papuošalus atpažįstate 8-ame paveikslėlyje? Pasvarstykite, ką jie gali papasakoti apie šios moters gyvenimą.
Gintaro kelias
Tiek buvusiose gyvenvietėse, tiek kapuose archeologų rasti daiktai liudija apie išplėtotus senovės baltų amatus, žemdirbystę ir gyvulininkystę. Pirmaisiais amžiais po Kristaus ypač svarbi tapo prekyba su romėnų pasauliu. Ryšiai dar labiau sustiprėjo, kai Romos imperija išplėtė savo teritoriją iki Reino ir Dunojaus. Ši civilizacija priartėjo prie mūsų krašto kaip niekada arti! Baltijos pajūrį ir Romos šiaurės provincijas tuo metu jungė vadinamasis Gintaro kelias, tiksliau – keli gintaro prekybos keliai. Jie buvo jau anksčiau, dar vėlyvajame neolite ir ypač bronzos amžiuje, tada gintaras buvo keičiamas į bronzinius dirbinius. Vienas svarbiausių kelių ėjo nuo dabartinės Itãlijos per Áustrijos, Čèkijos ir Lénkijos teritorijas iki Baltijos jūros pakrantės (14 pav.). Šis kelias su prekyvietėmis, ėjęs per lygumas ir kalnų perėjas, ir Vyslos upe, buvo nelengvas ir ilgas, bet prekyba tikriausiai vyko per tarpininkus.
Romėnai išties labai vertino gintarą. Į Itãliją jis keliaudavo neapdirbtas. Ten iš jo buvo gaminami romėnų madą atitinkantys papuošalai, amuletai ir kiti gražūs daiktai. Gintaras buvo smilkomas šventyklose ir net vartojamas kaip vaistas. Koks jis buvo svarbus, rodo jums jau žinomo romėnų autoriaus ir mokslininko Plinijaus Vyresniojo (palyginkite su p. 127) minima ypatinga išvyka, iš kurios grįžta su daug gintaro. Ką gaudavo aisčiai mainais už gintarą? Įvairių papuošalų – nematytų segių ir margaspalvių stiklo karolių (15 pav.) – ir romėniškų monetų (16 pav.). Būtent jų archeologai randa tiek kapuose, tiek lobiuose daugiausia (iki šiol rasta apie 1 500). Tacitas rašė, kad aisčiai atlygį už gintaro gabalus ėmė stebėdamiesi – gal juos išties stebino šios apskritos nedidelės plokštelės su keistais ženklais ir neįprastais žmonių atvaizdais. Mokslininkai negali pasakyti, kam tos monetos buvo naudojamos – galbūt kaip žaliava ar kaip magiški amuletai. Ar galėjo aisčiai jau žinoti, kad tai pinigai, ir naudoti jas taip, kaip mes naudojame pinigus?
Žlugus Romos imperijai, nutrūko ir prekyba tarp romėnų ir barbarų kraštų. Dėl karų ir klajoklių antpuolių prekiauti buvo per daug pavojinga. Taigi nutrūko ir prekyba gintaru. Vis dėlto jis nebuvo visiškai užmirštas. Iš VI a. istoriko Kasiodoro užrašyto rytų gotų karaliaus Teodoriko laiško žinome, kad aisčių pasiuntiniai buvo atvykę į Raveną, miestą Italijoje, tuometinę rytų gotų valstybės sostinę. Jie atvežė dovanų gintaro ir norėjo atnaujinti prekybą. Vis dėlto jau buvo kiti laikai – tautų kraustymasis daug ką pakeitė. Ir aisčiai kuriam laikui pradingo iš rašytinių istorijos šaltinių.
Kaip gintaras susijęs su gladiatorių žaidynėmis? Atsako romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis pasakodamas apie maždaug 60 m. po Kr. surengtą išvyką gintarui pargabenti:
„Neseniai sužinota, kad Germanijos krantas, iš kurio atvežamas [gintaras], nuo Panonijos Kornuto yra apytikriai už 600 mylių, ir dar gyvas Romos raitelis, kurį parūpinti gintaro siuntė Julijanas, imperatoriaus Nerono gladiatorių kautynių statytojas. Jis apkeliavo tenykščius prekybos kelius ir krantą ir atvežė tokią gausybę, kad gintarais papuošė podiumą nuo žvėrių saugančio tinklo mazgus, o arenos smėlis ir laidojimo neštuvai bei visi vienai dienai skirti reikmenys, siekiant paįvairinti kiekvienos dienos eiseną, buvo iš gintaro. Didžiausias jo atvežtas gabalas svėrė 13 svarų.“
Plinijus Vyresnysis, Gamtos istorija, iš lotynų k. vertė D. Alekna, kn. E. Jovaiša, Aisčiai. Kilmė, Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013, p. 73.Klausimai ir užduotys
- Kas, anot šaltinio autoriaus, siuntė žmones pargabenti gintaro?
- Kam romėnai panaudojo atsivežtą gintarą?
- Pasvarstykite, ką apie gintaro vertę galime sužinoti iš šio istorijos šaltinio.
TYRINĖKITE!
Šaltinyje minima, jog didžiausias gintaro gabalas svėrė apie 4,3 kilogramo. Pasidomėkite, kiek sveria šiuo metu Lietuvoje didžiausias gintaro gabalas. Kur jis saugomas? Kaip manote, kodėl jį reikia saugoti?
Klausimai ir užduotys
- Įsižiūrėkite į žemėlapį (14 pav.) ir nurodykite, ką jungė Gintaro kelias. Per kurių dabartinių valstybių teritorijas jis ėjo?
- Kam Romoje buvo naudojamas gintaras? Nurodykite ne mažiau kaip dvi paskirtis.
- Paaiškinkite, kodėl žlugus Romos imperijai nutrūko prekyba tarp romėnų ir barbarų kraštų.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Nurodykite ne mažiau kaip tris baltų gyvenimo pokyčius, pradėjus naudoti bronzą ir geležį.
- Kaip manote, kodėl senovės baltai į kapus dėjo tiek įvairių daiktų, kaip antai papuošalų ir ginklų? Ar šiandien ši tradicija dar gyva?
- Kuo Gintaro kelias buvo naudingas Baltijos jūros pakrančių gyventojams, o kuo romėnams?
TYRINĖKITE!
Pasaulyje yra apie 200 gintaro rūšių. Pasidomėkite, iš kur žinoma, jog į Romos imperiją ši medžiaga atkeliaudavo būtent iš Baltijos jūros pakrančių.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Šioje temoje kelis kartus paminėta sąvoka „barbarai“. Tikriausiai žinote, kad mūsų laikais ji turi neigiamą prasmę, vartojama norint apibūdinti žiaurius, kultūros laimėjimų nevertinančius žmones. Romėnai šiuo žodžiu apibūdindavo tautas, gyvenančias už jų imperijos ribų. Kaip manote, ar šiandien savo protėvius baltus galime vadinti barbarais? Nuomonę pagrįskite.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"