Chapter 3.5 (Lietuvių kalba 11)

Recenzija (3.4 tema)

Recenzija

UŽDUOTIS. Pasvarstykite, kas dar, be anotacijų ir apžvalgų, gali padėti susidaryti nuomonę apie naują knygą, spektaklį, filmą, parodą.

UŽDUOTIS. Patyrinėkite Miglės Anušauskaitės komiksą. Kas jame ironizuojama?

Dail. Miglė Anušauskaitė

Apie knygas ar kitus meno kūrinius sužinome ir nuomonę susidarome ne tik iš trumpų apžvalgų, asmeninių kitų žmonių komentarų, bet ir iš profesionalų įvertinimo. Svarbiausias tokį kritinį vertinimą pristatantis žanras yra receñzija (lot. recensio įvertinimas) t. y. naujo leidinio, spektaklio, filmo ar dailės parodos kritinis aptarimas spaudoje ar kitoje žiniasklaidoje. Recenzijos visais laikais buvo vienas karščiausių, daugiausia aistrų keliančių žanrų. Žymiausi pasaulio laikraščiai dar XIX a. įsteigė ir iki šių dienų leidžia specialius kasdienius literatūros apžvalgoms ir recenzijoms skirtus priedus. Recenzijų skiltis yra svarbi visų kultūros ir literatūros leidinių (Lietuvoje – „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Nemunas“, „7 meno dienos“) turinio dalis.

Recenzija nuo anotacijos pirmiausia skiriasi apimtimi. Kad deramai įvertintum kūrinį, svarbu ne paviršutiniškai, glaustai jį apžvelgti, bet įsigilinti į kūrinio struktūrą, suprasti, kaip įgyvendintas autoriaus sumanymas, reikia išmanyti aptariamo žanro taisykles, kontekstą (t. y. būti skaičius kitų to paties žanro ar ta pačia tema parašytų knygų, mačius spektaklių), todėl recenzijas dažniausiai rašo kurios nors srities profesionalai (pvz., literatūros kritikai, menotyrininkai) arba konkrečia sritimi besidomintys žmonės (pvz., sinefilai, kompiuterinių žaidimų aistruoliai ar pan.). Taigi recenzija yra autoritetingas žanras, palyginti su apžvalga, atsiliepimu ar komentaru, nes perteikia ne šiaip mėgėjo, o eksperto vertinimą.

Tradiciškai recenziją sudaro kelios, nors dažniausiai tarpusavyje susipynusios, struktūrinės dalys:

  • Kūrinio pristatymas ir aktualumas: glaustas kūrinio pristatymas paaiškinant, kodėl skiriama dėmesio šiai knygai (pvz., naujas kūrinys, iš naujo išleista knyga, atliepia visuomenės aktualijas ar kt.).
  • Kūrinio įvertinimas platesniame kontekste: knyga aptariama kitų ta pačia tema parašytų kūrinių arba to paties žanro pavyzdžių kontekste, atkreipiamas dėmesys į kitus to paties autoriaus kūrinius.
  • Pasirinkto aspekto analizė (rekomenduojama): aptariamas išskirtinis recenzuojamo kūrinio aspektas – pavyzdžiui, santykių, konfliktų vaizdavimas, moterų paveikslai, kitataučių vaizdavimas, aprangos aprašymai ir pan.
  • Kūrinio privalumai ir trūkumai: recenzijoje turėtų būti įvardytos kūrinio stipriosios (kūrybiškai pasisekusios) vietos (pvz., gyvi dialogai, geras siužeto ritmas, įvykių tempas arba įtaigios metaforos) ir nepavykę momentai (pvz., nuspėjamumas, šabloniškumas, banalumas).
  • Asmeninis vertinimas, nuomonė (nebūtinai): recenzento asmeninis vertinimas gali būti juntamas ir iš rašymo stiliaus (ironiško, kandaus, globėjiško arba išsakomų pagyrų).

UŽDUOTIS. Perskaitykite pateiktą teksto ištrauką ir atsakykite į klausimus.

„Rašant apie knygas įprasta rinktis anotacijos, apžvalgos arba recenzijos žanrą. Visi šie tekstai, net kai jų autoriai stengiasi naujoviškiau pavarijuoti, neretai dvelkia nuoboduliu, mat yra įsprausti į gan griežtus rėmus: anotacijoje būtina trumpai išdėstyti esmę, apžvalgų autoriai priversti aptarti dar ir knygos turinį, o recenzentai, galintys sau leisti kiek platesnius palyginimus bei interpretacijas, stengiasi pernelyg nenukrypti į šoną, kad nebūtų apkaltinti savo įspūdžių ir nuotaikų aprašinėjimu. Tačiau paprastai įdomiausi būna būtent rašinėjimai apie save (tiksliau, apie savo patirtis skaitant knygą), mėginimai susieti patirtis su tekstu, pagauti esminius sėkmingą knygos „susiskaitymą“ (ar kaip tik nenorą pasiduoti skaitymui) lėmusius aspektus, savo nuotaikų ir skaitomo teksto „vibracijų“ sutapimus bei skirtumus, keistą aplinkos ir knygoje pateikiamų vaizdinių sąveiką. Vykusiai perteikti nuotaikas, apėmusias skaitant, ypač svarbu, kai kalbama apie poeziją, nes kūrinio pagavumas neretai priklauso nuo vos kelias milisekundės dalis trukusio virpesio. Tad šįsyk nutariau nusižengti taisyklėms ir vietoje įprastinės apžvalgos pateikti tekstą apie knygos skaitymo procesą. [...]“

Antanas Sheshi, „Mekas ir tiltai: vienos knygos skaitymo istorija“,
​apie Jono Meko knygą Poezija (Raštai, t. 1)

  1. Persibraižykite lentelę ir nurodykite, kaip pateiktame tekste glaustai pristatomi anotacijos, apžvalgos ir recenzijos žanrai, kas jiems būdinga.

Prista­toma knygos esmė

Aptaria­mas knygos turi­nys

­Pertei­kia­mas skaity­tojo subjek­ty­vus įspū­dis

Plates­nė turinio anali­zė ir interpre­ta­cija

Anota­cija

Apžval­ga

Recen­zija

  1. Kas, anot Antano Sheshi slapyvardžiu pasivadinusio autoriaus, yra įdomiausia tekstuose apie literatūrą?
  2. Teksto autorius sako, kad „kūrinio pagavumas neretai priklauso nuo vos kelias milisekundės dalis trukusio virpesio“. Apie kokį virpesį čia kalbama? Kaip savais žodžiais paaiškintumėte, kas yra teksto „pagavumas“?
  3. Kuriam žanrui – anotacijai, apžvalgai ar recenzijai – priskirtumėte skaitytą tekstą? Kodėl?

UŽDUOTIS. Literatūrinių laikraščių, žurnalų interneto svetainėse suraskite kokią nors recenziją ir ją išanalizuokite atsakydami į klausimus.

  1. Kaip pradedama recenzija? Ar (ir kaip) pristatomas pretekstas rašyti apie konkrečią knygą?
  2. Kuriuo asmeniu kalbama recenzijoje?
  3. Kokie kūrinio aspektai išryškinami ir analizuojami?
  4. Ar (ir kaip) pasitelkiamas platesnis kontekstas (rašytojo kūrybos, žanro, istorinis, teminis)?
  5. Kaip recenzija apibendrinama, užbaigiama?

UŽDUOTIS. Parašykite pasirinktos knygos recenziją ir pristatykite klasės draugams.

Please wait