Referavimas, perfrazavimas, citavimas
UŽDUOTIS. Atsiverskite kokį nors interneto žinių portalą ar spausdintą periodinį leidinį ir, permesdami akimis, suraskite, kaip straipsniuose perteikiamos kitų žmonių mintys.
Parašyti gerą analitinį rašinį, nepasiremiant šaltiniais ar kitų žmonių įžvalgomis, praktiškai neįmanoma, todėl svarbu išmanyti, kaip korektiškai įtraukti kitų autorių mintis į savo rašomą tekstą, t. y. kaip referuoti, perfrazuoti ir cituoti.
Referãvimas – tai glausta kito autoriaus teksto apžvalga, apibendrintas minčių ir informacijos pristatymas, esmės nusakymas savais žodžiais, praleidžiant nereikalingas detales. Referuojant leistina nesilaikyti informacijos dėstymo originalia eilės tvarka. Pérfrazavimas (parafrazė) yra kito autoriaus minčių performulavimas savais žodžiais, tačiau neleistina pernelyg nukrypti nuo teksto, svarbu laikytis originalios minčių dėstymo tvarkos. Citãvimas – tai labiausiai apibrėžtas ir tiksliausias kito autoriaus minčių perteikimo būdas. Citata – tikslus, pažodinis kito autoriaus kitu metu pasakytos kalbos arba rašytinio teksto fragmentas, įtrauktas į svetimą tekstą. Rašant tekstus cituoti reikia saikingai, apgalvotai, aiškiai žinant, kodėl to reikia. Netikslingas citavimas kenkia tekstui, yra prasto tono ženklas (skaitytojui gali kelti įtarimų, kad teksto autorius mėgina citatomis pridengti savo neišmanymą arba nepakankamą įsigilinimą į analizuojamą temą).
Visais atvejais – ir referuojant, ir perfrazuojant, ir cituojant – privaloma nurodyti šaltinį (kieno mintis sakome), o citatos dar išskiriamos ir grafiškai – kabutėmis arba kitu šriftu. Trum̃pos citãtos (trumpesnės nei vienos eilutės) rašomos su kabutėmis pačiame rašomame tekste (apžvalgoje, recenzijoje, straipsnyje, kt.) arba išskiriamos grafiškai (pvz., rašomos pasviruoju šriftu). Ilgos citatos išskiriamos makete – t. y. komponuojamos kaip nauja, nuo krašto atitraukta pastraipa, paliekant po tuščią eilutę cituojamo teksto viršuje ir apačioje.
Cituojant ne ištisą tekstą, o tik tam tikras vietas, citata gali būti kupiūruojama. Praleistos teksto vietos vadinamos kupiūromis, jos žymimos laužtiniais ar kampiniais skliaustais su daugtaškiu tarp jų – [...], <...>. Akademinė etika reikalauja, kad citatos būtų tikslios, net jeigu cituojamas autorius ir klysta.
KAIP ŽYMIMOS LIETUVIŠKOS KABUTĖS?
Kiekviena kalba turi savitą rašto kultūrą ir skyrybos ženklų standartus. Vienaip kabutės žymimos anglų kalbos tekstuose, kitaip – prancūzų, rusų, kt. Lietuvių kalbos skyrybos taisyklėse lietuviškų kabučių grafinė raiška apibrėžta taip: „ABC“ (atidaromosios kabutės apačioje – devynetukai, uždaromosios kabutės viršuje – šešetukai). Tokios pat kabutės vartojamos čekų, islandų, slovakų ir vokiečių kalbose.
KAIP ŽYMĖTI CITATAS?
- Kai citata yra visas sakinys (ar keli neilgi sakiniai), einantis po įvedamųjų žodžių, po autoriaus žodžių rašomas dvitaškis, o citata pradedama atidaromosiomis kabutėmis ir didžiąja raide toje pačioje eilutėje; citatos pabaigoje sakinio galo ženklai rašomi prieš uždaromąsias kabutes. Pavyzdžiui:
Panašiai JAV leistame iliustruotame žurnale Radio Digest 1923 m. aptariant radijo pjesių klausymąsi buvo reziumuota: „Klausydamiesi šių pjesių apsimeskite aklas. Kuo geresnė jūsų vaizduotė, tuo geresni bus šie spektakliai.“
- Kai cituojamas ilgesnis teksto fragmentas, citatą rašome kaip naują pastraipą, ją labiau atitraukdami nuo krašto. Kadangi citata išskirta grafiškai, kabutės nėra būtinos. Pavyzdžiui:
Kitaip negu Degutytė, kuri buvo suvokiama kaip nepriklausanti kartai ar sambūriui ir laikoma lyrinio spontaniško išsisakymo poete, Vaičiūnaitė deklaratyviai siejo save su tam tikru rašytojų ratu, estetikos ir poetikos programa:
Pradėjau rašyti mėgdžiodama Salomėją Nėrį. Buvau sukritikuota draugų, kuriuos labai gerbiau. Kažkada keliese buvom nutarę kovoti prieš tradicines poetybes, turėjom net lyg ir savotišką sąrašą žodžių, nuo kurių norėjom apvalyti poeziją.
- Jei citata po autoriaus įvedamųjų žodžių pradedama ne nuo sakinio pradžios, tuomet po atidaromųjų kabučių rašomi kupiūros ženklai ir citata pradedama mažąja raide, o cituojamo sakinio pabaigos ženklas rašomas prieš uždaromąsias kabutes, pavyzdžiui:
Rimvydas Šilbajoris įvardija du svarbius J. Degutytės poezijos dėmenis: „[...] du dideli jos rūpesčiai: nustatyti prasmingą santykį tarp savęs ir pasaulio ir atstatyti Lietuvą kaip asmeniškai reikšmingą poetinę tikrovę.“
- Jeigu cituojant dalis teksto praleidžiama, ją būtina nurodyti kupiūros ženklu:
Biografinėje knygoje Martinaitis pasakoja: „Šiaip tie mūsų žmonės atrodė rūstoki, mažakalbiai, užsisklendę, lyg kažko susimąstę, o atsipalaiduodavo tik švęsdami, susėdę prie vaišių stalo. [...] Nebuvo pikti, gal tik tokie atrodė, nes jie – žemaičiai.“
- Po citatų einantys ar į jas įsiterpę autoriaus žodžiai rašomi taip pat, kaip autoriaus žodžiai po kabutėmis skiriamos tiesioginės kalbos, pavyzdžiui:
- „Laisvė, – rašo Rorty, – yra įsisąmonintas atsitiktinumas.“
- „Šis jautrumas gyvulio skausmui juo įspūdingesnis, – rašo Vytautas Kavolis, – kad jis kyla ne iš praturtėjusios, humaniškai išauklėtos visuomenės, kurioje atsirado angliškoji gyvulių apsaugos praktika XIX a., bet iš skurde gyvenusio (ir dėl jo dvidešimt aštuntuose savo gyvenimo metuose mirusio) baudžiauninkų sūnaus vaizduotės.“
- „Priklausau prie tų, kuriems praeitis yra svarbus, gyvenime dalyvaujantis reikalas“, – rašė Vytautas Kavolis.
- Jeigu citata yra ne atskiras sakinys, o tik autoriaus sakinio dalis, tuomet ji rašoma toje pačioje eilutėje ir pradedama mažąja raide; jei tokia citata eina sakinio pabaigoje, sakinio galo ženklas rašomas po kabučių. Pavyzdžiui:
- Jameso Cliffordo žodžiais tariant, visą XX a. estetiką persmelkęs „buvimas kultūroje žvelgiant į kultūrą“, kai nėra duota vieno savaime suprantamo ir inertiškai perimamo santykio su istorija ir tradicija.
- Žmogus, išėjęs į pasaulį, turįs sau Lietuvą atrasti ir „perkurti kaip patikimą bendravimo būdą tarp pasaulio ir savęs“.
- Jei citata pradedama kaip sakinio dalis, bet į ją įeina ne vienas sakinys, pabaigos ženklai rašomi prieš kabutes:
Violeta Kelertienė analizuodama Škėmos ir Apučio kūrybą egzistencialistiniu požiūriu atkreipė dėmesį, jog „vėlyvajame egzistencializmo laikotarpy, kokiu pavidalu žmogaus kaltės jausmas jį beaplankytų, ar tai būtų Apučio „tamsuma“, ar Camus maras, visados tam jausmui yra išorinė jėga ar priežastis, kurią galima atidengti. Protagonistui ji atneša žmogaus egzistencijos absurdiškumo suvokimą ir galiausiai būtinybę asmeniškai užsiangažuoti.“
- Citata, sudaranti autoriaus sakinio dalį ir turinti savarankiško sakinio sandarą, kai eina ne sakinio gale, gali būti žymima dvejopai: tik kabutėmis, be didžiosios raidės ir sakinio galo ženklo; arba kabutėmis su didžiąja raide citatos pradžioje, be sakinio galo ženklo. Pavyzdžiui:
- Garsusis Sokrato posakis „žinau, kad nieko nežinau“ yra viena populiariausių citatų.
- Garsusis Sokrato posakis „Žinau, kad nieko nežinau“ yra viena populiariausių citatų.
- Siekiant autentiškumo visi citatos pakeitimai gali būti parodomi laužtiniuose skliaustuose, pavyzdžiui:
- Anot V. Kavolio, „[t]radicinis lietuvių moralinis pasaulis buvo išsklidęs į tris sluoksnius: liaudiškąjį, bajoriškąjį ir bažnytinį. (Laužtiniuose skliaustuose [t] čia reiškia, kad originaliame tekste ši raidė yra didžioji, vadinasi, tai buvusi sakinio pradžia.)
- Anot Levino, Kito veidas „pirmiausia [yra] įpareigojimas man, kreipimasis į mane, įsakymas man jam pasitarnauti“.
- Eiliuota kalba cituojama posmą rašant po dvitaškio naujoje pastraipoje be kabučių (galima išskirti kitu šriftu, pavyzdžiui – pasviruoju) arba su kabutėmis toje pačioje eilutėje, bet tokiu atveju žymint kiekvienos eilutės pabaigą rašomas pasvirasis brūkšnys (arba du pasvirieji brūkšniai, jeigu norima pažymėti didesnį tarpą tarp eilučių). Pavyzdžiui:
- Martinaičio eilėraštis „Sutartinė“ tiksliai atkartoja prieškarinio Bernardo Brazdžionio eilėraščio „Žemė“ ritminę intonaciją ir temą:
Mes už tavo pėdą tavo pėdoj žūsim,
Tu krauju žydėsi kraujo Nemune.
Iš tavęs išeisim, o tu verksi mūsų?
– Ne. – O palydėsi? – Ne. – Atminsi? – Ne. - Eilėraščio subjekto visiško individualių ribų išnykimo intencijos matomos eilutėse: „Aš krauju į tavo / kraują susigersiu, / visas išsiliejęs / iš savos širdies. // Ir žaizda kiekviena / tau aš atsiversiu.“
- Kabutėmis skiriami ir žodžiai, frazės, kurias kaip sąvokas ar metaforas yra sukūrę kiti autoriai; taip pat – įvairūs perkeltiniai pavadinimai, perkeltinės reikšmės pasakymai, netiesiogine reikšme pavartoti žodžiai. Pavyzdžiui:
- Roberto C. Solomono knyga „The Passions: Emotions and the Meaning of Life“ (1976) prisidėjo prie vadinamojo „emocijų reabilitavimo“ modernioje filosofijoje ir kultūroje.
- Asmeniniai prisiminimai apie artimuosius, šeimos gyvenimą atrodo lyg „nuasmeninti“, bendriniai, sakmiški.
- Tas jo nuolat kartojamas „fain“ niekaip nederėjo prie solidžios jo išvaizdos.
- Išnašos skaitmuo rašomas po kabučių prieš kitus sakinio pabaigos ženklus, jeigu kabutėse pacituota tik sakinio dalis, pavyzdžiui:
- Tokiai kūrybai turinti talkinti „blaivaus proto tradicija, kuri klaustų, kiek tiesos galėčiau pakelti be mitologijos ir cirko“¹.
- Jis visuomet turėjo omenyje graikus siekiančią filosofinę šios temos kilmę ir manė, kad apie draugystę „daugiausia gali pasakyti filosofai bei poetai“².
Po citatos būtina nurodyti šaltinį. Atvejai, kai tekste panaudojamos kito autoriaus mintys nenurodant autorystės, laikomi plagiatù – intelektine vagyste. Plagiatas yra šiurkštus akademinės etikos nusižengimas, todėl už jį griežtai baudžiama (plagiatu nusikaltę asmenys šalinami iš akademinių institucijų, jiems atšaukiami mokslo laipsniai, skiriamos piniginės baudos).
UŽDUOTIS. Dirbdami grupėmis atlikite tyrimus.
- Pasirinkite bent 5 visuomeninėje spaudoje (žinių portaluose, gyvenimo būdo žurnaluose) paskelbtus publicistinius straipsnius ir iš jų išrinkite bent 5 kito asmens minčių perteikimo pavyzdžius: kaip referuojama, perfrazuojama arba cituojama.
- Bibliotekoje ar internete susiraskite bent 5 mokslinių žurnalų arba mokslinių knygų straipsnius ir išrinkite bent 5 kito asmens minčių perteikimo pavyzdžius: kaip referuojama, perfrazuojama arba cituojama.
- Palyginkite abiejų tyrimų – publicistinių ir mokslinių straipsnių – duomenis. Koks kito asmens minčių perteikimo būdas labiau būdingas vieno ir kito tipo straipsniams? Kaip manote, kodėl?
- Pristatykite savo tyrimo rezultatus klasės draugams.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"