Šioje temoje MES:
- apibūdinsime SSRS padėtį į valdžią atėjus M. Gorbačiovui;
- išskirsime svarbiausias M. Gorbačiovo įvykdytas reformas;
- išsiaiškinsime, kaip iš Euròpos politinio žemėlapio išnyko SSRS.
Padėtis Sovietų Sąjungoje M. Gorbačiovo valdymo išvakarėse
AKTUALU! Kodėl reikėjo reformuoti SSRS?
Šaltojo karo metais vykusioms nuolatinėms ginklavimosi varžyboms tarp Soviẽtų Sąjungos ir JAV reikėjo didžiulių, pirmiausia, finansinių, išteklių. Sovietų valstybė, užuot rūpinusis šalies gyventojų sveikatos apsauga ar galvojusi, kaip pagerinti materialinį gyvenimą, milžiniškas lėšas išleisdavo ginklavimuisi. Tai gerokai paveikė visą šalies ekonomiką. Ypač valstybę silpnino didžiulės išlaidos sovietų kariuomenei ir kariniams konfliktams (pvz., 1979 m. SSRS kariuomenė įsiveržė į Afganistãną, karas truko beveik dešimtmetį). Įtakos turėjo ir nuolatinė broliška parama kitoms komunistinėms valstybėms ar užsienio šalyse veikiančioms komunistų partijoms, kurios siekė nuversti vietos valdžią.
Kita atsilikimo arba sąstingio Soviẽtų Sąjungoje priežastis buvo siekis bet kokia kaina išlaikyti esamą padėtį šalies viduje. Tai ypač pasakytina apie vadovus, kurie šaliai vadovavo po N. Chruščiovo: L. Brežnevas norėjo pasiekti viską nieko nekeisdamas, Jurijus Andropovas, vykdydamas valdžios pertvarkas, mėgino išeiti iš krizės, o vienas aukščiausių valdininkų Konstantinas Černenka apskritai nebandė ką nors daryti (36.1 lentelė). Dėl to 9-ojo dešimtmečio viduryje, mirus K. Černenkai, sovietų valstybė atsidūrė kritinėje situacijoje. Padėtį taip pat sunkino kritusios tarptautinės naftos ir dujų, kurios sudarė didžiąją dalį sovietų valstybės eksporto, kainos.
36.1 lentelė. Sovietų Sąjungos vadovai nuo Nikitos Chruščiovo iki Michailo Gorbačiovo
Leonidas Brežnevas | 1964–1982 m. |
Jurijus Andropovas | 1982–1984 m. |
Konstantinas Černenka | 1984–1985 m. |
Michailas Gorbačiovas | 1985–1991 m. |
Klausimai ir užduotys
- Su kokiais sunkumais susidūrė SSRS M. Gorbačiovo atėjimo išvakarėse?
- Trumpai apibūdinkite SSRS vadovus nuo L. Brežnevo iki K. Černenkos.
M. Gorbačiovo vadovavimas
AKTUALU! Kokiomis priemonėmis M. Gorbačiovas bandė gelbėti žlungančią SSRS?
1985-ųjų kovą ketvirtu SSKP CK generaliniu sekretoriumi per trejus paskutinius metus tapo M. Gorbačiovas (36.1 pav.). Naujasis sovietų vadovas amžiumi, kalba, laikysena (o svarbiausia – pažiūromis ir mąstymu) gerokai skyrėsi nuo pirmtakų, pavyzdžiui, nuo K. Černenkos. Nors naująjį sovietų lyderį išrinko komunistų partijos vadovybė, jis negarsėjo kaip demokratas; M. Gorbačiovo valdymas ir Sovietų Sąjungos ateities samprata jau buvo kitokia.
Savo programą M. Gorbačiovas grindė dviem reformomis: pértvarka (rus. perestroika) ir viešumu (rus. glasnost). Pirmąja siekta reformuoti šalies ekonomiką diegiant rinkos ekonomikos elementus, kurie sudarė kapitalizmo pagrindą. Komunistinei sistemai būdingą valstybės griežtai kontroliuojamą ekonomiką pradėta pertvarkyti įmonėms pamažu suteikiant savarankiškumo. Iš pradžių joms leista prekiauti užsienio rinkose, o 1988 m. – steigti privačias įmones (kooperatyvus).
1989 m. jau buvo apie 140 tūkst. kooperatyvų, daugiausia prekybos, plataus vartojimo prekių gamybos ir paslaugų srityse (pramonės ir žemės ūkio padėtis iš esmės nepasikeitė). Susidarė sąlygos kurtis privačiam verslui, iškilo naujas verslininkų sluoksnis. Daugelis, sugebėję pasinaudoti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, pradėjo savo verslą; vėliau kooperatyvų pagrindu buvo įkurtos didžiosios privačios įmonės. Tačiau kooperatyvų savininkus, kurie nesugebėdavo prisitaikyti prie naujų sąlygų ir įveikti iškilusių sunkumų, ištikdavo nesėkmė.
1990 m. buvo įteisinta privačios gamybos priemonių nuosavybė, valstybinės įmonės tapo savarankiškos. Tačiau rinkos ekonomikos elementų plėtotei trukdė vis dar centralizuotas ūkio valdymas. Nenuoseklios ir paviršutiniškos reformos šalies ekonomikos neišgelbėjo.
Be ekonomikos pertvarkos, vykdyta ir politikos reforma. Pirmą kartą šalyje daug dėmesio imta skirti viešumui. Siekta, kad kuo daugiau žmonių prisidėtų prie pertvarkų vykdymo, taip pat stengtasi viešai aptarti jų nuomonę. Todėl nuo 1988 m. apie valstybės problemas ir būtinas reformas pradėta diskutuoti spaudoje, radijuje ir televizijoje. Radosi kritika, žodžio laisvė, apie kurią dar visai neseniai negalėjo būti nė kalbos. Ketvirtoji valdžia pamažu ėmė virsti realia valdžia, kuri be baimės informavo žmones ir leido jiems laisvai susidaryti nuomonę.
M. Gorbačiovas iš tremties grąžino žymų mokslininką ir disidentą Andrejų Sacharovą, pakentė griežtas Maskvõs inteligentų kalbas ir kritiką spaudoje, iš dalies apribojo cenzūrą, sutramdė represinių struktūrų savivalę. SSRS sostinėje Maskvojè ir pavienėse sovietinėse respublikose imta steigti įvairius demokratinius sambūrius ir organizacijas, jos iš pradžių rėmė valdžios inicijuojamas reformas (pavyzdžiui, 1988 m. birželį Lietuvojè grupės inteligentų iniciatyva įkurtas Lietuvõs Persitvarkymo Sąjūdis (žr. 38 vadovėlio temą „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir nepriklausomybės atkūrimas“).
Svarbiausias pertvarkos bruožas, pakeitęs visuomenės gyvenimo esmę, buvo perėjimas prie parlamentarizmo. 1989 m. paskelbus Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimo rinkimus, gyventojams pirmą kartą buvo leista kelti daugiau nei vieną kandidatą į vieną deputato vietą (1 šaltinis). Taigi į Liaudies deputatų suvažiavimą patekę asmenys galėjo atvirai kritikuoti komunistinę sistemą ir patį M. Gorbačiovą.
Netrukus situacija ėmė keistis komunistų nenaudai. Tam įtakos turėjo 1990 m. pradžioje Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimo priimtas nutarimas, kuris panaikino 6-ąjį sovietų valstybės konstitucijos straipsnį, kuriuo beveik pusę šimtmečio buvo įteisintas komunistų partijos vadovaujamasis vaidmuo valstybėje. Tai reiškė, kad komunistų partijos ir jos lyderio M. Gorbačiovo galios buvo apribotos. M. Gorbačiovo įtaką turėjo įtvirtinti 1990 m. kovą įsteigtas prezidento postas. Liaudies deputatų suvažiavimas M. Gorbačiovą išrinko Sovietų Sąjungos prezidentu. Tačiau greitai paaiškėjo, kad pirmam ir paskutiniam Sovietų Sąjungos prezidentui taip ir nepavyko išgelbėti paskutinius mėnesius gyvuojančios sovietų imperijos.
Paminėtina, kad M. Gorbačiovo dėka iš esmės pasikeitė Sovietų Sąjungos ir JAV santykiai (36.2 pav.). 1987–1991 m. tarp šių valstybių buvo pasirašyta keletas su nusiginklavimu susijusių sutarčių, pavyzdžiui, 1991 m. vasarą Soviẽtų Sąjunga ir JAV įsipareigojo trečdaliu sumažinti turimų tarpžemyninių balistinių raketų skaičių. Dideli pokyčiai ir bendradarbiavimas, spartus abipusis nusiginklavimas reiškė Šaltojo karo pabaigą (1991 m. balandį nustojo veikti karinė Váršuvos sutarties organizacija). Už tai, kad buvo nutrauktas Šaltasis karas, 1990 m. M. Gorbačiovui buvo paskirta Nobelio taikos premija.
Klausimai ir užduotys
- Kaip keitėsi SSRS vadovaujant M. Gorbačiovui?
- Apibūdinkite SSRS ir JAV santykius M. Gorbačiovo vadovavimo metais.
Reformų atgarsiai, Maskvos pučas ir Sovietų Sąjungos žlugimas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl M. Gorbačiovo vadovavimas sulaukė prieštaringų vertinimų?
M. Gorbačiovo pradėtos reformos atsigręžė prieš patį reformatorių. Iškilo tautinė problema, pavyzdžiui, 1988 m. Azerbaidžãno Kalnų Karabacho srities gyventojai (dauguma jų buvo armėnai) pradėjo kovoti dėl prisijungimo prie Armėnijos, o Lietuvà, Lãtvija ir Èstija ėmė kalbėti apie pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos ir nepriklausomybės atkūrimą. Daugėjo prieštaravimų tarp vienos iš sovietinių respublikų – Rùsijos Federãcijos – demokratinių jėgų, vadovaujamų Boriso Jelcino (1931–2007), ir M. Gorbačiovo vadovaujamos SSRS vadovybės.
M. Gorbačiovas išsaugoti savo įtaką galėjo tik reformavęs sovietų valstybę, t. y. jei tarp sovietinių respublikų būtų pasirašyta šiuolaikiškesnė federacijos sutartis. Tačiau M. Gorbačiovui priešinosi kietos politikos šalininkai, siekiantys bet kokia kaina išlaikyti pagal seną modelį valdomą Soviẽtų Sąjungą. 1991 m. rugpjūčio 19 d., M. Gorbačiovui atostogaujant Krýme, kietos rankos šalininkai surengė pùčą Maskvoje (36.3, 36.4 pav.). Jo organizatoriai buvo aukšti Sovietų Sąjungos valdžios pareigūnai: Genadijus Janajevas (SSRS viceprezidentas), Dmitrijus Jazovas (SSRS gynybos ministras), Vladimiras Kriučkovas (SSRS Valstybės saugumo komiteto pirmininkas), Valentinas Pavlovas (SSRS Ministrų Tarybos pirmininkas). Organizatoriai paskelbė, kad „prezidentas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų“, todėl visa aukščiausioji valdžia pereina į minėtų asmenų Valstybės gelbėjimo komiteto rankas.
Tik Rùsijos prezidento B. Jelcino dėka Maskvos pučas buvo numalšintas, o perversmo organizatoriai suimti. Tolesni įvykiai parodė, kad B. Jelcino ir demokratinių jėgų pergalė turėjo lemiamą įtaką Sovietų Sąjungos žlugimui. 1991 m. gruodžio pradžioje nuo Sovietų Sąjungos atsiskyrusios buvusios sovietinės respublikos Belovežo sutartimi (36.5 pav.) įkūrė administracinį junginį – Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS). Sandraugai nepriklausė tik Báltijos valstybės, o Gruzija įstojo 1993-iaisiais. Gruodžio 25 d., atsistatydinus SSRS prezidentui M. Gorbačiovui, oficialiai suiro beveik 70 metų gyvavusi V. Lenino įkurta sovietų valstybė (36.6 pav., 2 šaltinis). Jos paveldėtoja tapo Rùsija.
Klausimai ir užduotys
- Kokių problemų kilo M. Gorbačiovui reformuojant valstybę?
- Kodėl M. Gorbačiovas neteko valdžios?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Išskirkite svarbiausias M. Gorbačiovo reformas.
- Kaip su SSRS žlugimu susijęs Maskvos pučas?
- Apibūdinkite Rusijos ir B. Jelcino vaidmenį žlungant SSRS.
- Nurodykite pagrindines SSRS žlugimo priežastis.
TYRINĖKITE!
Apklauskite savo gimines, artimuosius ir aprašykite, kaip jie prisimena (išgyveno) SSRS žlugimą. Surinkta informacija pasidalykite su klasės draugais ir padiskutuokite, kuo ir kodėl giminaičių, artimųjų išgyventa patirtis panaši ar skirtinga.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Iš Michailo Gorbačiovo atsiminimų apie politinės sistemos reformą
Pirmu rimtu partijos išbandymu po XIX konferencijos tapo delegatų į Liaudies deputatų suvažiavimą rinkimai 1989 metų kovą.
Rinkėjų aktyvumas ir kandidatų konkurencija (15–17 asmenų į vieną deputato vietą) buvo įspūdingi. <…> Rinkimų rezultatai pasirodė nevienareikšmiški ir daugiausia netikėti, kaip dažniausiai ir nutinka per iš tikrųjų laisvus rinkimus.
Partijos nomenklatūrą ištiko šokas, kai triuškinantį pralaimėjimą patyrė būrys aukštų partijos vadovų, disponavusių visais propagandiniais ir administraciniais ištekliais. Maskvoje ir ypač Leningrade faktiškai nebuvo išrinktas nė vienas miesto ir srities partijos „viršininkas“. Didelių nuostolių per rinkimus patyrė daugelio stambių Pavolgio, Uralo, Sibiro ir Tolimųjų Rytų, Pietų ir Rytų Ukrainos, Pabáltijo, Armėnijos, Grùzijos pramonės ir mokslo centrų partiniai darbuotojai. Tačiau deputatais tapo ne tik žymūs kultūros, mokslo ir meno veikėjai, bet ir daugybė anksčiau plačiai publikai nežinomų žmonių, turinčių aktyvią pilietinę poziciją. <…>
Rinkimų rezultatai prislėgė nemažą dalį respublikų ir vietos partinių organų vadovų, atsirado jei ne panikos, tai bent jau pralaimėjimo nuotaikų ir pasigirdo skubotų išvadų, kad pertvarka žlugo.
Su visu tuo man teko skausmingai susidurti jau per pirmus po rinkimų Politinio biuro posėdžius. Tačiau tada maniau ir tebesu tikras: pertvarka ir liaudis laimėjo didelę politinę pergalę. <…>
Politika virto vieša ir atvira sfera norintiems ją suprasti ir joje dalyvauti piliečiams, jų susivienijimams ir politinėms partijoms.
Michailas Gorbačiovas, Vienui vienas: prisiminimai ir apmąstymai, iš rusų kalbos vertė Irena Ramoškaitė, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2013, p. 451–453.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Koks pagrindinis aptartos M. Gorbačiovo politinės reformos tikslas?
- Kuo šaltinyje minimi rinkimai skyrėsi nuo ankstesnių SSRS vykdytų rinkimų?
- Kodėl reformos rezultatai sulaukė prieštaringų vertinimų?
- Apibūdinkite komunistų partijos padėtį prieš rinkimus ir po jų. Pamėginkite paaiškinti pokyčius.
- Nurodykite šaltinyje aprašytos reformos teigiamus padarinius SSRS visuomenei aptariamuoju laikotarpiu.
2 šaltinis
Rusijos istorikas Jevgenijus Anisimovas apie SSRS subyrėjimą
Atsisakęs SSKP generalinio sekretoriaus posto, Gorbačiovas tikėjosi sukurti sovietinę konfederaciją (Nepriklausomų Valstybių Sandraugą). Tačiau jo pastangų po pučo išsaugoti Sovietų Sąjungą bet kokia forma Jelcinas visiškai nepalaikė, o svarbiausia – joms priešinosi Kijevas. Visi suprato, kad be Ukrainos Sovietų Sąjunga neįmanoma. Kilo neaiškumų ir dėl kitų respublikų. Jų tautinis ir partinis elitas staiga suprato, jog nepriklausomybė yra būdas nusikratyti idėjinės, dar labiau finansinės, Maskvos kontrolės ir nebesidalyti pyragu su centru. Smarkiai išaugo valdžios siekusių tautinių klanų reikšmė. <…> [G]ruodžio 1 d. Ukrainoje įvykęs referendumas palaidojo visas Gorbačiovo viltis sukurti naują respublikų sąjungą – už nepriklausomybę balsavo 90,32 procento visų Ukrainos gyventojų.
Po šio įvykio visiems tapo akivaizdu, kad Gorbačiovo prezidentavimui ir Sovietų Sąjungai greitai ateis galas. Tai įvyko 1991 m. gruodžio 8 d., kai trijų slavų respublikų lyderiai (Rusijos – Jelcinas, Ukrainos – Kravčiukas ir Baltarùsijos – Šuškevičius) slapta nuo Gorbačiovo (kuris, vieno iš jų žodžiais tariant, „visiems įkyrėjo“) susirinko medžiotojų namelyje Belovežo girioje, greitai suderino dokumentą ir pasaulio visuomenei paskelbė, kad SSRS subyrėjo ir kad sukurta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS) – nauja sąjunga, kuri iš tiesų buvo taikių skyrybų laikotarpiui skirtas darinys. Gruodžio 21 d. prie NVS prisijungė dar 8 respublikos. Likęs be šalininkų Kremliuje, Gorbačiovas 1991 m. gruodžio 25 d. prieš televizijos kameras perskaitė atsistatydinimo pareiškimą: „Brangūs tėvynainiai! Bendrapiliečiai! Dėl susiklosčiusios padėties sukūrus Nepriklausomų Valstybių Sandraugą aš nutraukiu savo, kaip SSRS prezidento, veiklą.“
Jevgenij Anisimov, Rusijos istorija. Nuo Riuriko iki Putino: žmonės, įvykiai, datos, iš rusų kalbos vertė Aldona Bendorienė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014, p. 476.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Apibūdinkite šaltinyje minimą pagrindinį M. Gorbačiovo reformų tikslą.
- Nurodykite pagrindines kliūtis, neleidusias M. Gorbačiovui įgyvendinti savo tikslo.
- Kokios SSRS žlugimo priežastys minimos šaltinyje?
- Kodėl 1991 m. gruodžio 8 d. įkurta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga buvo nepriimtina M. Gorbačiovui?
- Kuo SSRS istorijai lemtinga 1991 m. gruodžio 25 diena?
Sąvokos
Pértvarka (rus. perestroika) – 1985–1991 m. Sovietų Sąjungoje komunistų partijos ir jos lyderio M. Gorbačiovo vykdyta ekonominių, socialinių ir politinių reformų programa, kuria siekta sustiprinti Sovietų Sąjungą.
Pùčas – nepavykęs valstybės perversmas.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"