Chapter 5.4 (Istorija 8)

Viduramžių architektūra – Dievo garbinimas

Šioje temoje JŪS

  • Aptarsite romanikos ir gotikos architektūros stilių atsiradimo aplinkybes.
  • Išsiaiškinsite svarbiausius romanikos ir gotikos architektūros stilių bruožus.
  • Išmoksite atskirti šiuos architektūros stilius ir atpažinti šių stilių pastatus.

Romanika – masyvus šventovės mūras

Kiekvienas žmonijos istorijos laikotarpis išsiskiria meno kūriniais. Kiekvienoje epochoje galime aptikti tik jai būdingą architektūros stilių. Viduramžiai truko apie tūkstantį metų ir per šį ilgą laikotarpį dailės ir architektūros bruožai ne kartą kito. Visuotinai pripažįstama, kad svarbiausi Viduramžių architektūros ir dailės stiliai yra romãnika (romãninis stlius) ir gòtika. Nors šie stiliai labai skiriasi, jiems abiem būdingas vienas esminis dalykas – aukštumas jie pasiekė sakraliniame mene. Abiem jais buvo siekiama garbinti Dievą. Taigi, kas būdinga Viduramžių architektūrai?

Ankstyvesnė buvo romanika. X–XI a. Viduramžių Europos kultūroje įvyko lūžis. Kūrėsi ir stiprėjo valstybės. Šventõjoje Ròmos impèrijoje įsigalėjo imperatorių Otonų dinastija. Politinį Europos žemėlapį vis labiau veikė sklindantis krikščionių tikėjimas ir gyvenimo būdas. Tuo metu krikščionybė pasiekė tokias tolimas Europos šalis kaip Bohèmiją, Lénkiją, Veñgriją. Romos popiežius katalikiškoje Europoje tapo didžiausiu autoritetu. Europa įgavo kultūrinės erdvės kontūrus. Visa tai jau žinote, bet prisiminti svarbu, nes tuo metu, apie 1000 m., Europoje atsirado ir savo menines raiškos formas įgavo romanika. Šio architektūros ir dailės stiliaus sklaida sietina su benediktinų vienuolija, benediktinų vienuolynų ir bažnyčių statybomis. Žmonės klysta manydami, kad žodis „romanika“ susijęs su žodžiu „romantinis“. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „romanus“, reiškiančio „Romos, romėniškas“. Žodis „romanika“ ir žodžių junginys „romaninis stilius“ pradėtas vartoti tik XIX a. pradžioje. Toks stiliaus pavadinimas kilo ir įsitvirtino dėl jo meninių bruožų panašumo į Romos imperijos laikų romėniškąją architektūrą. Romanika buvo pirmasis krikščioniškos Europos architektūros ir dailės stilius, X–XII a. sklidęs visoje krikščioniškoje Europoje, nuo Iberijos pusiasalio vakaruose iki Lenkijos ir Vengrijos rytuose, nuo Skandinavijos pusiasalio šiaurėje iki Sicilijos pietuose. Tuo metu bažnyčios visur buvo statomos kryžiaus pavidalo (21.1 pav.). Tai simbolizavo Kristaus nukryžiavimą. Kuo šis stilius išsiskyrė ir kas jam buvo būdinga?

21.1 pav. Kryžiaus pavidalo romaninio stiliaus Dievo Motinos katedros Klermone-Ferane planas, Prancūzija, XII a.

Iki mūsų dienų daugiausia ir geriausiai išliko sakralinės paskirties romanikos architektūros statinių (21.2 ir 21.3 pav.). Žinoma, kalbant apie Viduramžius pirmiausia vaizduotėje kyla pilys, tačiau bažnyčios ir vienuolynai tais laikais buvo ypatingos reikšmės statiniai. Bažnyčiose ir vienuolynuose garbinamas Dievas, todėl Viduramžiais jos buvo itin saugomos ir net menkiausias jų pažeidimas buvo nesuvokiamas. Dažnai šios sakralios vietos buvo teisiškai pripažįstamos vietomis, kuriose galima ieškoti prieglobsčio. Todėl jų statybai lėšų negailėta. Tai buvo labai brangūs ir tais laikais sudėtingos inžinerijos statiniai, todėl statybos kartais trukdavo net kelis dešimtmečius. Statinių kūrimu ir statybomis rūpinosi vienuoliai benediktinai. Pagrindiniai romanikos bažnyčių ir vienuolynų bruožai buvo storos sienos, o langai, durys, vartai ir arkos – pusapskričiai (21.4 pav.). Šventovių viduje skliautai rėmėsi į masyvias kolonas (21.5 pav.). Žvelgiant į romaninio stiliaus pastato vidų ar išorę susidaro sunkaus ir masyvaus statinio vaizdas.

21.2 pav. Romaninio stiliaus Lacho (Laach) abatijos bažnyčia, Vokietija, XII a.
21.3 pav. Senanko (Sénanque) vienuolynas ir bažnyčia, Prancūzija, XII a.
21.4 pav. Pusapskritės Fontenė (Fontenay) vienuolyno arkos, Prancūzija, XII a.
21.5 pav. Pusapskričiai Vezlė (Vézelay) katedros skliautai, Prancūzija, XII a.

Romaninio stiliaus sakralinių statinių puošyba buvo saikinga ir paprasta, kad nebūtų trikdomas besimeldžiančio ir Dievą garbinančio žmogaus dėmesys. O tie negausūs papuošimai ar skulptūros bažnyčiose ir vienuolynuose turėjo aiškų tikslą – priminti, pamokyti, sudrausti (21.6 pav.). Romanikos architektūra kūrė pojūtį, kad žemiškasis tikinčiojo gyvenimas yra tik trumpa atkarpa, svarbiausias – pomirtinis amžinasis gyvenimas. Tokiomis priemonėmis buvo skelbiamas mokymas, kad kiekvienas tikintysis turi laikytis Dešimties Dievo įsakymų ir būti pamaldus, nes po mirties kiekvienas žmogus turės atsakyti prieš Dievą už savo gyvenimą žemėje. Daugelyje romanikos šventovių virš pagrindinių bažnyčios vartų buvo vaizduojama Paskutinio teismo diena (21.7 pav.).

21.6 pav. Kolonos viršutinės dalies (kapitelio) puošyba, Vezlė, Prancūzija, XII a.
21.7 pav. Šv. Lozoriaus bažnyčios nišoje virš durų (timpane) vaizduojamas Paskutinis teismas, Otenas, Prancūzija, XII a.

Klausimai ir užduotys

  1. Iš kurios kalbos kilo žodis „romanika“ ir ką jis reiškia?
  2. Kokios paskirties romaninio stiliaus statinių išliko daugiausia? Kaip manote, kodėl?
  3. Nurodykite ne mažiau kaip tris romanikos architektūros bruožus.

TYRINĖKITE!

Naudodamiesi internetu pasidomėkite, ar Lietuvoje buvo, o gal dar yra romanikos architektūros statinių. Jei buvo ar tebėra, nurodykite ne mažiau kaip tris šio stiliaus objektus. Jei nebuvo, paaiškinkite, kodėl nebuvo.

Gotika – į dangų kylančios katedros

Viduramžiais, kaip ir šiais laikais, vienos mados keitė kitas. Žinoma, esama skirtumo – Viduramžiais viskas vyko ne taip greitai kaip šiais laikais. Nuo XII a. vidurio romaniką pamažu keitė gotika. Gotika – architektūros ir dailės stilius, vyravęs Europoje XII–XV amžiuje. Stiliaus pavadinimas atsirado XVI amžiuje. Italų meno istorikas Džordžas Vazaris (Giorgio Vasari), kalbėdamas apie ankstesniais šimtmečiais paplitusią architektūrą, pavartojo žodį „gotico“. Italų kalboje šis žodis reiškė „svetimas, barbariškas“. Taip tuo metu jam atrodė ši architektūra. Gotais buvo vadinama germanų gentis, kadaise užkariavusi italakalbį Apeninų pusiasalį. Meno istorikui šis meno stilius atrodė toks pat kaip gotai – laukinis. Pirmosios gotikinio stiliaus katedros pradėjo kilti XII a. antroje pusėje Prancūzijoje, Paryžiuje ir jo apylinkėse, vadinamajame Il de Franse. Čia šis architektūros stilius pasiekė meno aukštumas (21.8 pav.). Gotikos plėtra architektūroje sutapo su miestų augimu ir miestiečių luomo stiprėjimu. Kiekvieno turtingo miesto gyventojai norėjo turėti kuo įspūdingesnę katedrą. Todėl Viduramžiais Europoje kilo viena už kitą aukštesnės ir didesnės gotikinio stiliaus katedros. XII–XV a. šio stiliaus architektūra buvo paplitusi visoje katalikiškoje Europoje (A šaltinis). Kartais gotikos architektūra vadinama šviesos architektūra. Kodėl ji taip vadinama? Kuo gotika skyrėsi nuo anksčiau Europoje vyravusios romanikos?

21.8 pav. Amjeno katedra, Prancūzija, XIII a.

A šaltinis

Apie vienos iš gotikinio stiliaus bažnyčių statybą buvo rašoma:

„[Vyskupas] Richardas <...> nugriovė jau minėto garbingojo tėvo Krudolfo pastatytą vienuolyną, kuris [dėl statybos trūkumų] buvo toks silpnas, kad bet kurią minutę galėjo sugriūti. Tada jis pasikvietė labiausiai patyrusį statybininką, išmanantį akmens meną, kuris tuoj pat atvyko iš Prancūzijos, Paryžiaus miesto, ir liepė jam pastatyti akmeninę bažnyčią pagal prancūzišką stilių. Iš tiesų šis meistras sukūrė nuostabios architektūros bažnyčią, o jos vidų ir išorę išpuošė šventųjų atvaizdais, įdėjo daug darbo ir pastangų dailindamas langus ir kolonas. Iš visur atvykstantys žmonės gėrėjosi jo atliktu darbu ir gyrė meistrą.“

Iš lotynų k. vertė V. Volungevičius, pagal Monumenta Germaniae Historica. Cronica Ecclesiae Wimpinensis Auct. Burcardo de Hallis et Dythero de Helmestat, T. 30, ed. H. Boehmer, Hannoverae: Impensis Bibliopolii Hahniani, 1896, p. 666.

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl buvo nugriautas tėvo Krudolfo pastatytas vienuolynas?
  2. Ką buvo nuspręsta pastatyti nugriauto vienuolyno vietoje?
  3. Kaip to meto žmonės vertino istorijos šaltinyje aprašytą pokytį? Savo atsakymą pagrįskite šaltinio citata.

Gotikos architektūra smarkiai skyrėsi nuo romanikos. Gotikinio stiliaus katedrų sienos nebuvo tokios masyvios. Jos buvo daug aukštesnės ir statinys darė lengvo ir grakštaus kūrinio įspūdį. Tokias mažiau masyvias ir aukštesnes sienas statyti leido nauji inžineriniai sprendimai. Iki tol buvo sunku pastatyti aukštą bažnyčią ar kokį kitą aukštą pastatą, nes statinio skliautai ir aukštos mūrinės sienos negalėjo atlaikyti savo svorio ir griuvo į šalis. Šią bėdą padėjo išspręsti atraminės konstrukcijos, kurios laikė arba kreipė sienų ir jas slegiančių skliautų svorį. Kovoti su statinį veikiančia žemės traukos jėga padėjo kontraforsai ir arkbutanai. Kontraforsas kaip pastato konstrukcinis elementas buvo naudojamas ir seniau, taip pat ir romanikos architektūroje. Tačiau gotikos architektūroje jo vaidmuo buvo itin svarbus, nes katedrų skliautų svorio skėtimo jėgai reikėjo patikimų atramų, nukreipiančių ją į žemę (21.9 pav.). O arkbutanai – atraminės arkos – sudėtingesnėse ir didesnėse katedrose kreipė skliautų svorio skėtimo jėgą į kontraforsus (21.10 ir 21.11 pav.). Abu šie konstrukciniai elementai laikė skliautų svorį, todėl sienos, kad ir kokios buvo aukštos, negriuvo.

21.9 pav. Prie Dievo Motinos katedros sienų šliejasi vertikalios atramos (kontraforsai), o jas gobia atraminės arkos (arkbutanai), Šartras, Prancūzija, XIII a. pr.
21.10 pav. Gotikinio stiliaus Šv. Vito katedros arkbutanai sujungti su kontraforsais, Prahà, Čèkija, XIV a.
21.11 pav. Grafinis arkbutano vaizdas

Minėjome, kad gotika – šviesos architektūra. Gotikos bažnyčių ir katedrų ornamentais papuošti langai ir arkos buvo smailesni ir didesni nei romanikos stiliaus statinių (21.12 pav.). Todėl gotikinio stiliaus bažnyčiose buvo šviesiau. Paprastai languose puikavosi spalvingi vitražai (spalvoto stiklo paveikslai), buvo ir didelių apskritų langų, vadinamųjų rožių (21.13 ir 21.14 pav.). Būtent dėl didesnių ir spalvotų langų gotikinio stiliaus bažnyčiose buvo daugiau šviesos. Lūžtantys šviesos spinduliai, besiskverbiantys pro įvairiaspalvius vitražus, kūrė paslaptingą, mistišką ir pakylėtą aplinką. Tokia vidaus aplinka, pilna šviesos žaismo, liudijo Dievo buvimą. Juk Dievas buvo siejamas su šviesa. Visas katedros pastatas stiebėsi į dangų. Juk, tų laikų supratimu, Dievas buvo danguje. Gotikos katedrų vidus ir išorė buvo išpuošti augaliniais ornamentais, kasdienių darbų, mitinių ir fantastinių gyvūnų vaizdais. Gotikos skulptūra buvo daug sudėtingesnė nei romanikos. Ji vaizdais pasakojo biblinius įvykius žmonėms, kurie nemokėjo skaityti, o neraštingų buvo dauguma. Šie vaizdai buvo jų knyga apie dalykus, kuriuos skelbė Bažnyčia (21.15 pav., B šaltinis).

21.12 pav. Maulbrono vienuolyno smailiosios arkos ir kryžminiai skliautai, Vokietijà, XIII–XIV a.
21.13 pav. Dievo Motinos katedros rožės ir langų vitražai, Šartras, Prancūzija, XIII a.
21.14 pav. Dievo Motinos katedros rožė, Paryžius, Prancūzija, XIII‒XIV a.
21.15 pav. Dievo Motinos katedros timpanas, Šartras, Prancūzija, XIII a. pr.

B šaltinis

Viduramžiais didžioji dauguma žmonių nemokėjo nei rašyti, nei skaityti, tačiau suvokė vaizdus. XIII a. apie dailės reikalingumą buvo rašoma:

„Bažnyčios paveikslai ir puošmenos – tai pasauliečių skaitiniai ir raštai. Štai kodėl [popiežius] Grigalius [Didysis] sako: „Vienas dalykas – paveikslus garbinti, kitas – iš paveiksle vaizduojamos istorijos pasimokyti, ką dera garbinti, nes nemokytiesiems paveikslas reiškia tą patį, ką skaitantiesiems raštas. Taip neišmanantieji per paveikslus regi tai, kuo turėtų sekti, ir šitaip skaito nemokantieji rašto.“ <...> Todėl mes juos [atvaizdus] gerbiame, puoselėdami kitados įvykusių dalykų atminimą. Todėl tad ir šios eilutės:

Eidamas pro šalį, atvaizdą Kristaus nusilenkęs pagerbk,
​Tik garbink ne atvaizdą, o tą, kurį jis vaizduoja.
​Laikyti atvaizdą Dievu – stokoti proto, nes tai vien
​Akmuo, meistro rankų darbas.
​Paveikslas, į kurį žvelgi, – ne Dievas, ne žmogus.
​Dievas ir žmogus yra tasai, kurį šis šventas paveikslas vaizduoja.“

Viljamas Durandietis, „Apeigynas“, iš lotynų k. vertė A. Grigaravičiūtė, in: Dailės istorijos šaltinių antologija, sudarė G. Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 251–252.

Klausimai ir užduotys

  1. Su kuo popiežius Grigalius palygino paveikslus? Kodėl?
  2. Kaip popiežius Grigalius vertino bažnyčiose kabančius paveikslus?
  3. Nurodykite tris patarimus, kuriuos šiame istorijos šaltinyje pateikia popiežius.

Klausimai ir užduotys

  1. Iš kokios kalbos kilo žodis „gotika“ ir ką jis reiškia?
  2. Kuo gotika skyrėsi nuo romanikos? Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du skirtumus.
  3. Nurodykite ne mažiau kaip tris gotikos architektūros bruožus.

TYRINĖKITE!

Naudodamiesi internetu išsiaiškinkite, ar Lietuvoje buvo, o gal dar yra gotikos architektūros statinių. Jei buvo ar tebėra, nurodykite ne mažiau kaip tris šio stiliaus objektus. Jei nebuvo, paaiškinkite, kodėl nebuvo.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Nurodykite ir apibūdinkite po dvi aplinkybes, dėl kurių Europoje atsirado romanikos, o vėliau ir gotikos architektūra.
  2. Kaip manote, kodėl romanikos architektūrą pakeitė gotikos architektūra? Savo nuomonę pagrįskite.
  3. Pasirinkite vieną iš vadovėlyje pateiktų romaninio stiliaus statinių ir remdamiesi iliustracija nurodykite ne mažiau kaip tris bruožus, leidžiančius teigti, kad tai romanikos architektūra.
  4. Pasirinkite vieną iš vadovėlyje pateiktų gotikinio stiliaus statinių ir nurodykite ne mažiau kaip tris bruožus, leidžiančius teigti, kad jis priklauso gotikos architektūrai.

TYRINĖKITE!

Pasirinkite po vieną romaninio ir gotikinio stiliaus statinį (ar Lietuvos, ar bet kurios kitos valstybės) ir sukurkite jų plakatus, kurie liudytų statinio istoriją ir architektūrą.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Vienu garsiausių gotikos architektūros šedevrų laikoma Prancūzijos sostinėje Paryžiuje stovinti Dievo Motinos katedra, pradėta statyti XII amžiuje. 2019 m. katedra smarkiai nukentėjo nuo kilusio didžiulio gaisro. Atstatymas pareikalavo milžiniškų lėšų. Kaip manote, ar buvo verta atstatyti Paryžiaus katedrą? Savo nuomonę pagrįskite.

Please wait