Kaip kūnas juda

Judėjimas – tai kūno padėties keitimas kitų kūnų atžvilgiu, persikėlimas iš vienos vietos į kitą. Judėti būtų neįmanoma, jei kūną sudarytų vien griaučiai. Kad kaulai galėtų judėti ir lankstytis, būtini raumenys.

Raumeninis audinys – tai žmogaus kūno audinys, galintis susitraukti ir atliekantis judėjimo funkciją.

Daugelio organų sudėtyje yra raumeninio audinio. Taigi raumenys lemia daug svarbių organizmo funkcijų: viso kūno judėjimą, kraujo apytaką, kvėpavimą, virškinimą, šalinimą.

Raumenys sudaryti iš raumeninių ląstelių, vadinamų raumeninėmis skáidulomis. Jos ilgos ir kartu sudaro pluoštus (4.2.1 pav.).

Griaučių raumenys tvirtinasi prie kaulų ir susitraukdami judina kūno dalis ar visą kūną. Susitraukdami raumenys sukauptą energiją paverčia judėjimo energija. Vadinasi, jei nebūtų raumenų, negalėtume judėti. Pavyzdžiui, žastas yra mūsų rankos dalis tarp peties ir alkūnės. Priekinėje žasto dalyje prisitvirtinęs dvigalvis žasto raumuo, o užpakalinėje žasto dalyje – trigalvis žasto raumuo. Ši griaučių dalis vadinama žastikauliu. Ranką sulenkus per alkūnę, dvigalvis žasto raumuo susitraukia, o kitoje žasto pusėje esantis trigalvis žasto raumuo atsipalaiduoja. Ranką ištiesus, dvigalvis žasto raumuo atsipalaiduoja, o trigalvis žasto raumuo įsitempia (4.2.2 pav.). Kaip pastebėjote, šie raumenys veikia priešingai: vienam susitraukus, kitas atsipalaiduoja, ir atvirkščiai.

Paprastai kūne dominuoja viena ar kita pusė: viena iš dviejų rankų yra dažniau naudojama, taip pat akis, ausis ar koja. Labai retai žmogus gali neturėti dominuojančios pusės ir abiem naudotis vienodai gerai. Jei naudosimės tik dominuojančia puse, kita ranka ar koja ilgainiui gali tapti silpnesnė. Todėl svarbu žinoti, kuri kūno pusė dominuoja.

Judėjimas organizmui svarbus dėl daugelio priežasčių. Gebėjimas greitai judėti lemia, ar organizmas išgyvens gamtoje: ras maisto, sumedžios auką, pabėgs nuo plėšrūno. Žmogus iš keturiomis vaikščiojančio gyvūno tapo dviem kojomis vaikščiojančiu gyvūnu – prisitaikė prie aplinkos, galėjo bėgioti ir medžioti. Tai užtikrino jo išlikimą.

Šiuolaikinio žmogaus judėjimas yra ne mažiau svarbus tiek fizinei, tiek protinei sveikatai. Kad judėjimas būtų naudingas sveikatai, jis nebūtinai turi būti labai intensyvus. Judėjimui priskiriamos įvairios sporto šakos: bėgimas, plaukimas, šokiai, važiavimas dviračiu, futbolas, krepšinis, tenisas, kovos menai, svarmenų kilnojimas. Net kasdienis vaikščiojimas ar mankšta yra labai naudingi žmogaus sveikatai (4.2.4 pav.).

Pastebėta, kad aktyvia fizine veikla užsiimantys asmenys yra stipresni, gyvena ilgiau ir serga rečiau. Aktyvi fizinė veikla mažina tikimybę susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, kvėpavimo takų ligomis, vėžiu, nutukimu. Sportuojantys žmonės taip pat turi daugiau energijos.

Judėjimas gerina nuotaiką, mažina įtampą ir nerimą, suteikia pasitikėjimo savimi. Tyrimais įrodyta, kad kasdienis judėjimas gerina smegenų veiklą, atmintį, gebėjimą mokytis, padeda susikaupti ir geriau miegoti, be to, mažina silpnaprotystės riziką vyresniame amžiuje.

Laikýsena – tai įprasta kūno padėtis žmogui stovint, sėdint, gulint ar judant. Laikysena gali būti taisyklinga arba netaisyklinga.

Laikysena priklauso nuo žmogaus griaučių, raumenų padėties. Ji pradeda formuotis dar kūdikystėje. Skirtingų žmonių laikysena skiriasi ir priklauso nuo gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo.

Laikysena labai svarbi sveikatai. Jei ji taisyklinga, kaulai, raumenys, vidaus organai tinkamai vystysis ir dirbs, raumenys nesusilpnės, o sąnariai nesusidėvės. Taisyklinga laikysena padeda išvengti stuburo, kaklo, pečių juostos skausmo, be to, mažėja traumų, pasitempimo rizika. Pavyzdžiui, norint taisyklingai sėdėti prie stalo, reikia atkreipti dėmesį į nugaros padėtį (4.2.5 pav.). Kad išvengtume nugaros skausmo, stuburą reikėtų laikyti kuo tiesesnį – nesikūprinti, neatsilošti. Geriausia, jeigu vaizdas ar ekranas, į kurį žiūrime, bus akių lygyje. Norint išvengti kaklo skausmų, jį reikėtų laikyti tiesų, o ne palinkusį į priekį. Pečiai turėtų būti atpalaiduoti ir nuleisti, rankos sulenktos per alkūnes stačiu kampu. Kad kojomis nekliudomai galėtų tekėti kraujas, jos taip pat turėtų būti sulenktos per kelius stačiu kampu, o pėdos turėtų būti stabiliai padėtos ant žemės.

Nors fizinė veikla teikia daug naudos mūsų sveikatai, visada yra traumų rizika. Tráuma – tai organizmo sužalojimas, žaizda, kurią sukelia išorinis aplinkos veiksnys.

Rizika patirti traumą priklauso nuo sporto šakos, sportavimo technikos, sportininko fizinio pasirengimo ir patirties, naudojamų apsaugos priemonių, įrangos kokybės.

Dažniausios traumos yra sumušimas, nusibrozdinimas ar įsipjovimas (4.2.7 pav.), raumenų patempimas, kaulų lūžiai (gali būti uždarieji arba atvirieji) (4.2.8 pav.), raiščio ar sausgyslės plyšimas (4.2.9 pav.), sąnario išnirimas.

Nors susižaloti galima užsiimant bet kokia sporto veikla ar judant, traumų dažniausiai pasitaiko komandinėse sporto šakose, tokiose kaip krepšinis, futbolas ar tinklinis, kur didesnė susidūrimo su kitu žaidėju tikimybė.

Traumų patiriama ne tik sportuojant, bet ir įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, per eismo įvykį, nukritus ar paslydus, taip pat netinkamai pasirinkus fizinį krūvį. Jei sportuojama per daug intensyviai, prieš sportą neapšylama, gali pradėti skaudėti sąnarius, prasidėti sausgyslių uždegimas.

Vienos iš sveikatai pavojingiausių traumų – galvos traumos – dažniausiai patiriamos važinėjant riedlente, dviračiu, čiuožinėjant. Nors mirties atvejų sportuojant pasitaiko retai, didžiausia mirties tikimybė kyla būtent pažeidus smegenis.

Apie tai, kad patyrėme traumą, mums praneša skausmas, patinimas, sunkumas judinant kurią nors kūno dalį, paraudimas.

Patyrus traumą, svarbu tuoj pat nutraukti fizinę veiklą ir kreiptis medicinos pagalbos. Sutrenktą vietą reikia šaldyti ledu, nes tai padeda mažinti skausmą ir patinimą (4.2.10 pav.). Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs gydymą. Jei galūnė sulūžo, gydytojas ją sugipsuos, kad kaulas tinkamai suaugtų. Jei trauma įvyko per nelaimingą atsitikimą (pavyzdžiui, per automobilio avariją), svarbu kuo greičiau skambinti pagalbos telefonu 112 ir iškviesti skubią medicinos pagalbą.

Patyrus traumą reikia skirti laiko pasveikti ir pailsėti.

Norint išvengti traumų, svarbu perprasti tos sporto šakos taisykles ir įvaldyti techniką, gerai apšilti prieš sportuojant, pasirinkti tinkamą fizinį krūvį, skirti laiko poilsiui po sporto, gerti pakankamai vandens. Taip pat svarbu nepamiršti naudoti apsaugos priemonių (pavyzdžiui, važinėjant riedlente užsidėti kelių, alkūnių apsaugas, dėvėti šalmą), dėvėti tinkamą aprangą ir avalynę (4.2.11 pav.).