Tema 7.20 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Sausio sniegenos

  • Skaitome pasakojimo apie Loretą ir televizijos bokšto gynėjus tęsinį.

Vytautas Landsbergis

Sausio sniegenos

Antroji dalis

Ir Loreta, ne tik sniegenos, jau matė viską gana iš arti, nes nė pati nepajutusi išbėgo iš namų. Tiesiai ten – prie bokšto! Pamatė ją to paties kiemo berniukas, kuriam ji slapčiomis patiko, ir norėjo sustabdyti Loretą.

– Neik! Grįžk namo! Ten baisu, gali užmušti! Gintis – tai vyrų darbas!

Bet Loreta nė kiek nebijojo. Ji norėjo rasti brolį, būti su juo ir su visais broliais.

Ir tada viena riaumojanti dėžė parbloškė mergaitę Loretą. Ji jau buvo nubėgusi iki pat bokšto, ten drąsiai stovėjo su visais, nesitraukė, bet parblokšta atsidūrė po geležiniais ratais. Tie dar ir su geležiniais vikšrais pervažiavo ją nuo kojų iki širdies...

Gydytojai nuvežė Loretą į ligoninę, tačiau negalėjo išgelbėti. Ji mirė. O sniegas didelėje mirties aikštėje liko aptaškytas krauju.

Ten suskrido labai daug sniegenų. Visos, kurios buvo Vilniuje ir Lietuvoje tą žiemą, kai iškrito sniegas ir apsitaškė krauju. Ir sniegenos, graudžiai čiulbėdamos, lyg melstųsi už Loretą, stumdėsi toje aikštėje, toje pačioje vietoje, tarp gilių vėžių sniege, kuris tapo raudonas, ir visos išsikruvino plunksneles.

Praėjo daug metų. Žmonės pamėgo tuos žiemos paukštelius, buvo net pradėję juos vadinti loretomis. Bet paskui pamiršo, ir liko tik sniegenų vardas.

Daug kas pamirštama, ištirpsta lyg sniegas pavasarį. Ištirpo ir kruvinas tos žiemos, tos nakties sniegas. Ištirpo jis tikrovėj, ištirpo ir atminty. Žmonės visada turi kitų darbų arba ieškosi pramogų, kam jiems galvoti apie svarbius liūdnus dalykus.

Bet paukšteliai nepamiršta. Kiek jau laiko praėjo, o sniegenos kasmet sausio tryliktąją kažkaip kitaip, kitokiais balsais pačiulba, aikštėse susitinka ir niekur neskuba. Jos prisimena Loretą.

Pagal knygą „Istorijos apie Lietuvą“

  1. Kokiais žodžiais Loretą norėjo sustabdyti kiemo draugas? Kaip vertinate tokius žodžius?
  2. Kas atsitiko Loretai stojus į vieną gretą su bokšto gynėjais?
  3. Kodėl prie televizijos bokšto suskrido sniegenos iš visos Lietuvos?
  4. Kaip manote, ar iš tiesų žmonės pamiršta svarbius dalykus?
  5. Kodėl būtent sniegenos įprasmina Loretos atminimą? Kas šiame pasakojime yra tikroviška, o kas autoriaus sugalvota?
  6. Kuo Sausio 13-oji yra svarbi Lietuvai?
  7. Kokiu vaizdu pradedamas ir kokiu baigiamas Vytauto Landsbergio pasakojimas?

Užduotys

  • Remdamiesi tekstu išplėskite šiuos sakinius.

Daug laiko praėjo, o ...

Loreta nepaklausė berniuko, nes ...

Žmonės visada turi kitų darbų arba ieškosi pramogų, bet ...

  • Perskaitykite sakinius ir prisiminkite, iš kokių šį mėnesį skaitytų kūrinių jie paimti. Pasakykite, kokie jungtukai pavartoti.

Galbūt todėl aš dabar taip myliu savo gimtąją kalbą, kad mano pirmoji mokytoja taip nuoširdžiai ir su meile kalbėjo apie gimtosios kalbos grožį. Smauglį pažinojo visi kaimo vaikai – vadindavo jį Striboku arba Benosiu, nes per susišaudymą su partizanais kulka jam nunešė nosies galą. Sibirietiškos blakės nelabai kuo skyrėsi nuo lietuviškųjų, bet kando šimtąkart skaudžiau. Pirkliai išgirsta, kad į miestą atsikraustė koks generolas – Simas vardu. Mama išsitraukė iš spintos gražią gėlėtą suknelę, o tėtis – šventinį kostiumą. Buvo dienų, kai į pilvą susipildavom tik virinto vandens. Teta Aldona pasakojo, kad sykį rudenį į jos trobą užėjo du pavargę miško broliai.

  • Pažiūrėkite gamtininko ir rašytojo Selemono Paltanavičiaus vaizdo įrašą. Išsirinkite vieną iš nufilmuotų paukštelių ir sukurkite jo aprašymą. Rašydami laikykitės aprašymo taisyklių.
  • Pradėjo sniegenas vadinti loretomis
  • Žmonės ieškosi pramogų
  • Nuvežė Loretą į ligoninę
  • Kiek jau laiko praėjo
  • Norėjo sustabdyti Loretą

, bet ji nė kiek nebijojo.

, tačiau negalėjo išgelbėti.

, bet paskui pamiršo.

, nes nenori galvoti apie svarbius liūdnus dalykus.

, o sniegenos kasmet sausio tryliktąją čiulba.

Prašau palaukti