Velnyzo nuotykiai su pabaisa skalbykle
- Raiškiai perskaitykite kūrinio ištrauką ir sužinosite, kas kartą nutiko Trenktukei, žaisliniam lokiui ir pelkių gyventojui Velnyzui.
Renata Šerelytė
VELNYZO NUOTYKIS SU PABAISA SKALBYKLE
Lauke pasigirdo kurtinantis švilpesys ir kažkas taip driokstelėjo į žemę, kad net maurai langus aptaškė. Lokys suspigo ir vos nenugriuvo. Trenktukė susirūpino.
– Ar tik čia ne mamelė? – sumurmėjo po nosimi. – Vėl piestą bus sudaužius!..
Velnyzas nudavė susisielojusį.
– Ir ko gi ji tokia neatsargi!.. – tarė veidmainiškai.
Išėję pro duris, pamatė keistą vaizdą.
Kemsynuose riogsojo nebyli keturkampė pabaisa, panaši į komodą. Tik vietoj stalčiaus turėjo iliuminatorių, o ant krūmokšnio kybojo plika uodega.
– Po paraliais, – tarė priblokšta Trenktukė. – Kas čia per daiktas?..
Lokys, pakreipęs galvą, pažvelgė į pabaisą.
– Esu ją matęs, – tarė. – Tai skalbyklė!
– Tikrai? – Trenktukė pagarbiai pažvelgė į lokį. – Ir ką su ja daro?..
– Maudosi, – atsakė lokys.
Velnyzo veide šmėstelėjo baimė.
Trenktukė paklebeno pravirą iliuminatorių, kyštelėjo nosį vidun ir greitai ištraukė. Vidus jai nepatiko – pernelyg kieta ir pilna keistų skylučių.
Velnyzas sėdėjo ant žemės ir atrodė susierzinęs. Lokys aiškino jam, kaip reikia naudotis šiuo daiktu.
– Įlendi į vidų, tada nuspaudi mygtuką...
Velnyzo dantys subarškėjo. Jis papurtė galvą.
– Jeigu aš būsiu viduj, – tarė jis, – kaip aš nuspausiu tą mygtuką?..
– Aš spustelsiu, – pažadėjo lokys.
Velnyzas išbalo.
– N...ne, – suvapėjo. – Aš nenoriu. Geriau... geriau tu maudykis.
– Aš gauruotas, – tarė lokys. – Gaurai gali užkimšti būgną.
– Tada... tada tegu lenda ji, – Velnyzas dūrė pirštu į Trenktukę.
– Dar ko!.. – atšovė ši. – Lįsk pats.
Velnyzas apsisprendė.
– Lendu, – tarė.
Lokys uždarė iliuminatorių ir mirktelėjo išbalusiam velnyzui, prispaudusiam nosį prie stiklo.
Paskui paėmė uodegą ir apsidairė aplink.
– Ko ieškai? – pasiteiravo Trenktukė.
– Lizdo, – susirūpinęs atsakė lokys. – Laidą reikia prijungti prie lizdo.
– Netoliese yra pempės gūžta, tuščia. Visi pempiukai išsibėgioję, – tarė Trenktukė. – Ar tiks?..
– Nežinau, – sumurmėjo lokys. – Bet pabandysiu.
Įkišo laidą į pempės lizdą ir paspaudė raudoną mygtuką.
Pabaisa sukriokė, sudrebėjo, iliuminatorius ėmė suktis.
Sukosi ir velnyzas iš siaubo išsprogusiomis akimis.
Iš knygos „Trenktukė, liūno vaikas“Originalus – savitas, savotiškas.
- Kas šioje ištraukoje jums buvo netikėta? Neįprasta?
- Garsiai perskaitykite labiausiai patikusią kūrinio vietą.
- Kaip rašytoja apibūdina skalbyklę? Perskaitykite. Kodėl ją sunku atpažinti?
- Kokius veikėjus įsiminėte? Kaip juos įsivaizdavote?
- Perskaitykite kūrinio ištrauką vaidmenimis.
- Kuris žodis kartojasi abiejuose sakiniuose? Nurodykite dvi skirtingas jo reikšmes.
Trenktukė pamatė tuščią pempės lizdą.
Skalbyklės kištuką junkite į tvarkingą elektros lizdą.
- Pasakykite daugiau žodžių, kurie turi keletą skirtingų reikšmių.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"