Žodžio priesaga

Smaragdas puodelyje

Persiskaitykite eilėraštį tyliai. Kurių jame pavartotų žodžių iki šiol nebuvote girdėję? Spėkite, ką jie galėtų reikšti.

Renata Šerelytė

Vakaras kaip švylio pūkas
Nuplaukė mišku žaliu.
Avietynuose nykštukas
Gal pagaus jį graibšteliu.

Parsineš į savo olą,
Vietoj duknų pasities
Ir puodelį rudo molio
Pasidės sau prie šalies.

Kad nebėgtų, nesilietų
Sapno saldis ant grindų,
Kad puodelyje žėrėtų
Žaliabriauniu smaragdu.

Iš knygos „Ėriukas po baobabu,
arba megztinis su uodega“

Smaragdas – ryškiai žalias brangakmenis.

Švylys – pelkių augalas pūkuotais vaisiais.

Viršelio dailininkas Rimvydas Kepežinskas

Apie kokį paros metą kalbama eilėraštyje?
Koks tas vakaras? Su kuo jis lyginamas?
Kaip nykštukas ruošiasi miegui?
Kodėl nykštukas eidamas miegoti šalia savęs pasidės rudo molio puodelį? Perskaitykite trečią posmą garsiai.
Kaip įvertintumėte poetės eilėraštyje sukurtą vaizdą: jis pasakiškas ar tikroviškas?

puodas – puodelis

miškas – miškelis

sapnas – sapnelis

Žodžio priesaga – žodžio dalis tarp šaknies ir galūnės. Ji žymima sutartiniu ženklu.

Pavyzdžiui:

vaikas – vaikelis

pušis – pušynas

moko – mokykla – mokinys

Pažymėkite sutartiniais ženklais 2 užduoties žodžių dalis. Aptarkite, kokia žodžio dalis suteikia žodžiams mažybinę reikšmę.

Priesaga keičia žodžio reikšmę!

... laiškynas, lėlynas?..

avietė – avietynas

... – knygynas

paukštis – ...

... – smėlynas

Kokių poetės R. Šerelytės kūrinių esate skaitę? Nusirašykite jos sugalvotus žodžius ir sutartiniais ženklais pažymėkite jų dalis.

saldis	Trenktukė
velnyzas	mamelė

Ar pastebėjote?

Keisdami priesagas ir galūnes galime padaryti naujų žodžių.

Perskaitykite eilėraščių rinkinį „Ėriukas po baobabu, arba megztinis su uodega“. Vienoje šio rinkinio dalyje, poetės žodžiais tariant, gražūs, o kitoje – negražūs eilėraščiai. Kokius eilėraščius poetė vadina negražiais? Kokiu žodžiu jūs juos pavadintumėte?