Pasaulio gyvūnų įvairovė

Didžiausias Žemės turtas – gyvosios gamtos įvairovė. Gyvoji gamta – tai žmonės, gyvūnai, augalai, grybai, įvairiausi smulkūs organizmai. Žiūrint pro mikroskopą matyti, kad jie sudaryti iš daugybės ląstelių. Be to, gyvi organizmai gimsta, auga, maitinasi, dauginasi ir miršta.

Jau nuo seniausių laikų gyvasis pasaulis skirstomas į augalus ir gyvūnus. Čia aptarsime gyvūnijos karalystę, kurią sudaro dvi didelės grupės: bestuburiai ir stuburiniai.

Bestuburiai neturi nei stuburo, nei kitų kaulų, jie laikomi mažiau išsivysčiusiais, bet yra gausiausi Žemės gyvūnai. Tai kirmėlės, moliuskai, vabzdžiai, vėžiagyviai, voragyviai. Stuburiniai gyvūnai turi stuburą ir kitus kaulus. Tai žuvys, varliagyviai ir ropliai, paukščiai, žinduoliai. Daugiausia žinoma vabzdžių rūšių, be to, mokslininkai pripažįsta, kad yra ištyrę tik nedidelę jų įvairovės dalį, todėl kiekvienais metais šis sąrašas papildomas.

Gyvųjų organizmų skirstymo lentelė

Daugiau

Bestuburiai

Moliuskai – tai sraigės, austrės, aštuonkojai ir kt. Jie daugiausia gyvena jūrose. Jų minkštą, gleivėtą kūną dažnai saugo kiaukutas. Pavyzdžiui, tai sraigė, kuri slysta gleivėtu pilvu, minta augalais – gramdo jų paviršių šiurkščiu liežuviu.

Sraigė

Kirmėlės – bekojai gyvūnai, turintys pailgos formos minkštą kūną, gyvena vandenyje, dirvoje, yra gyvenančių gyvuosiuose organizmuose.

Sliekas

Vabzdžiai – gausiausia Žemėje gyvenančių gyvūnų grupė. Tai musės, bitės, vabalai, drugiai. Vabzdžiai turi šešias kojas ir sparnus, daugelis iš jų gali skraidyti.

Musė

Vėžiagyviai – tai krevetės, krabai, vėžiai. Jie turi išorinį skeletą – kiautą, kuris dengia jų kūną. Vėžiagyviai daugiausia gyvena vandenyje, turi bent po penkias poras kojų ir atsikišusius į priekį ūsus.

Vėžiai

Voragyviai – vorai, erkės, skorpionai ir kt. Turi keturias poras vaikštomųjų kojų, neretai daugiau negu dvi akis. Dauguma plėšrūs – aukai suleidžia nuodų.

Voras

Daugiau

Stuburiniai

Žuvys – vandenyje gyvenantys gyvūnai, būna įvairios išvaizdos ir dydžio, bet visada turi žiaunas ir pelekus. Žiaunomis žuvys po vandeniu kvėpuoja, o pelekai padeda plaukti.

Jūrinis ešerys

Paukščiai – vieninteliai gyvūnai, turintys plunksnas. Jų kūnas pritaikytas skraidyti: lengvi tuščiaviduriai kaulai, stiprūs krūtinės raumenys padeda plasnoti sparnais. Bet ne visi paukščiai skraido. Negalintys skraidyti gerai plaukioja arba bėgioja.

Gandras

Ropliai turi žvynuotą odą ir yra šaltakraujai gyvūnai. Tai reiškia, kad jų kūnas negamina šilumos ir jų temperatūra tokia, kaip aplinkos. Šaltakraujus gyvūnus šiluma ir šaltis veikia labiau negu šiltakraujus. Jei ropliams per šalta, jie pasidaro vangūs, jei per karšta – išdžiūsta ir žūsta. Tai driežai, gyvatės, krokodilai ir kt.

Driežas

Varliagyviai – šaltakraujai gyvūnai, panašūs į roplius, bet jų oda minkšta ir drėgna, gleivėta. Varliagyviai gali gyventi ir sausumoje, ir vandenyje. Pagrindiniai varliagyviai yra varlės ir rupūžės.

Varlė

Žinduoliai – tai gyvūnai, kurių jaunikliai žinda motinos pieną. Žmogus taip pat priskiriamas prie žinduolių. Žinduolio kūnas pats gamina šilumą ir jo temperatūra lieka pastovi tiek šaltyje, tiek ir šilumoje. Žinduoliai sunaudoja daug energijos, todėl turi dažnai maitintis. Daugiausia jų gyvena sausumoje, bet yra ir gyvenančių jūrose (delfinai, banginiai, ruoniai), taip pat mokančių skraidyti (šikšnosparniai).

Lapė

Pusvalandžiui išeikite į mokyklos kiemą, turėkite pasiėmę bloknotėlį ir pieštuką. Surašykite visus gyvūnus, kuriuos pavyko pamatyti. Grįžę į klasę pabandykite juos sugrupuoti į rūšis.

Pasiskirstykite į grupes, išsirinkite kurį nors gyvūną ir suraskite apie jį medžiagos. Aprašykite jį atsakydami į klausimus: kaip atrodo, kaip gyvena, kur gyvena, kuo minta, kaip dauginasi. Suraskite jo atvaizdų. Palyginkite savąjį gyvūną su kitos grupės pasirinktu gyvūnu – kuo jie panašūs ir kuo skiriasi.