Kaip suprasti?
Žodžiais išreikšti tai, kaip jautiesi, ne visuomet lengva. Kartais jausmai yra sumišę, neretai poetas bando kalbėti apie tai, ką tik nujaučia, numano ir ko paprastais žodžiais nepasakysi. Todėl eilėraščiuose daug užuominų, nutylėjimų, pasakymų perkeltine reikšme. Skaitydami eilėraštį, bandome suprasti, kokia jo tema, apie kokią problemą siekiama kalbėti, kaip galima suprasti eilėraštyje esančias užuominas ar perkeltines reikšmes. Kadangi skaitytojai labai skirtingi, jie nevienodai supras ir eilėraštį. Dėl to gali skirtis ar bent jau būti ne visai vienodas to paties eilėraščio, o jei kalbėtume plačiau – bet kurio meno kūrinio, supratimas. Tai vadinama kūrinio interpretãcijomis.
Daiva Čepauskaitė (g. 1967 m.) – poetė, dramaturgė, aktorė. Studijavo Kaunè, gavo mediko diplomą, bet gydytoja netapo. Dar mokydamasi pradėjo lankyti jaunimo teatro studiją. Nuo 1990 m. yra Kaũno jaunimo kamerinio teatro aktorė. Tais pačiais metais pastatyta ir pirmoji jos pjesė vaikams „Pimpės gimtadienis“. 1992 m. išleido pirmąją eilėraščių knygą „Bevardžiai“. Pripažinimas atėjo kartu su trečiuoju rinkiniu „Nereikia tikriausiai būtina“ (2004 m.). Jis buvo pripažintas geriausia 2004-ųjų poezijos knyga, autorė išrinkta įsimintiniausia metų Kaũno menininke. 2017 m. išleista pirma autorės knyga vaikams „Baisiai gražūs eilėraščiai“. Už šią eilėraščių knygą D. Čepauskaitė apdovanota Jotvingių premija (ši premija pirmąkart skirta už knygą mažiesiems).
Tęsiame pokalbį apie tai, kodėl verta skaityti. Atsakymą į šį klausimą siūlo ir D. Čepauskaitė eilėraštyje „Auksinė skruzdėlė“. Stebėkime eilėraščio kalbantįjį, atkreipkime dėmesį, į ką ir kaip jis kreipiasi.
AUKSINĖ SKRUZDĖLĖ
- Kokia iš tų eilėraščių nauda?
Ir kam juos tie poetai nuolat kuria?
Naudingas daiktas – dviratis, lazda,
plaktukas, duona, batai ar kepurė.
- O kas iš tų eilėraščių dailių?
Iš jų sriubos nei košės neišvirsi,
neatsipjausi kaip dešros peiliu
ir į vartus galingai neįspirsi.
- Neprisileisi tu iš jų sulos,
sausainių ar pyrago neiškepsi,
nesaugos kiemo, priešo neaplos,
o jų paskaitęs genijum netapsi.
- Jais nepašersi kiaulių nei kačių,
ir nepadės jie tau, kai skauda dantį.
O jeigu atvirai, tai aš jaučiu,
kad galima visai be jų gyventi.
- Bet kartą aš eilėraštį skaičiau,
už lango lijo, taip lengvai ir smulkiai,
ir tapo viduje kažkaip keisčiau,
lyg būtų ant širdies nukritus dulkė,
- tokia lengva, mažutė ir jauki,
lyg skruzdėlė auksinė nuropotų,
lyg suptųs plūdė vakaro aky,
ir skonis burnoje – mamos kompoto...
- O jeigu atvirai, tai privalau
sutikt, kad daug kas ir be to gyvena.
Bet argi tai gyvenimas, brolau,
Kai niekas tau širdies nepakutena?
Aptariame tekstą
1.1. Kokius du klausimus užduoda eilėraščio kalbantysis?
1.2. Kokie daiktai priešinami eilėraščiams?
2.1. Kaip apibūdinami eilėraščiai antro posmo klausime?
2.2. Kokie daiktai, veiksmai išvardijami antrame posme? Kas juos leidžia priešinti eilėraščiams?
3.1. Kas įvardijama, kalbant apie eilėraščio „nenaudingumą“, trečiame posme? Kas sieja šiuos įvardytus objektus?
3.2. Kaip suprantate eilutę „o jų paskaitęs genijum netapsi“?
4.1. Ketvirtame posme toliau kalbama apie naudą. Kas, priešingai nei eilėraščiai, teikia naudą? Su kokiomis žmogaus gyvenimo sritimis tai susiję?
4.2. Kokią išvadą daro eilėraščio kalbantysis ketvirtame posme? Pacituokite.
4.3. Kokį laiką ir kurį asmenį kalbantysis pavartoja, darydamas šią išvadą? Kuo ši forma skiriasi nuo vartotos anksčiau?
5.1. Kas kalbančiajam atsitiko, kartą skaitant eilėraštį? Kurio laiko veiksmažodis pasitelkiamas šiam pasakojimui pradėti?
5.2. Kokia buvo šio ypatingo skaitymo aplinka? Kodėl, jūsų manymu, minima būtent tokia aplinka?
5.3. Ką pajuto kalbantysis, skaitydamas eilėraštį? Pacituokite ir savais žodžiais paaiškinkite netikėtą jo būsenos pasikeitimą.
6.1. Kokiais būdvardžiais apibūdinama dulkė, tęsiant penktame posme pradėtą mintį?
6.2. Įvardykite, kokie trys palyginimai penktame ir šeštame posmuose nusako kalbančiojo jauseną.
6.3. Ką jaučia žmogus, ropojant skruzdėlei? Kaip manote, kodėl skruzdėlė yra auksinė?
6.4. Paaiškinkite, kas yra plūdė, kur ji naudojama. Koks vaizdas nusakomas fraze „lyg suptųs plūdė vakaro aky“? Ką, jūsų manymu, jis galėtų išreikšti?
6.5. Kaip paskutinė posmo eilutė susijusi su ankstesnėmis? Perskaitykite ją, išryškindami daugtaškį. Ką, jūsų nuomone, ji padeda atskleisti?
7.1. Persakykite savais žodžiais septinto posmo turinį.
7.2. Į ką kreipiasi eilėraščio kalbantysis septintame posme? Kaip suprantate tokį kreipinį?
7.3. Kaip paaiškintumėte „širdies kutenimą“, apie kurį kalbama paskutinėje eilėraščio eilutėje?
Apibendriname
- Šis eilėraštis sudarytas iš dviejų dalių. Kuriame posme baigiasi pirma dalis, o kuriame prasideda antra? Kaip pasikeičia kalbėjimo būdas, baigiant pirmą dalį?
- Koks jungtukas pasitelkiamas, pereinant prie antros eilėraščio dalies? Ką jis padeda supriešinti?
- Kas teigiama pirmoje eilėraščio dalyje? Atsakydami į klausimą, išvardykite, kuo, pasak kalbančiojo, eilėraščiai yra „nenaudingi“. Sudarykite „naudingų“ dalykų sąrašą ir juos sugrupuokite pagal esminį požymį.
- Kaip pasakojama apie pokytį, kurį patyrė eilėraščio kalbantysis? Kokiomis aplinkybėmis jis įvyksta?
- Aptarkite, kokie pojūčiai minimi, kalbant apie ypatingą perskaityto eilėraščio poveikį, ir kokiais palyginimais jie nusakomi. Atkreipkite dėmesį, kad eilėraštyje vienu metu minimi skirtingi pojūčiai pabrėžia potyrio stiprumą.
- Pasvarstykite, ar galima eilutę „lyg suptųs plūdė vakaro aky“ suprasti kaip vaizdo ir garso pojūčių jungimo atvejį ir ją skaityti taip: „tylus vakaras su ramybę skleidžiančiu besisupančios plūdės vaizdu“. Jeigu nepritariate tokiam šios eilutės perskaitymui, pasiūlykite savąjį.
- Aptarkite eilėraščio kalbantįjį. Kaip jis perteikia savo požiūrį – iš šalies žvelgdamas į aptariamus dalykus ar remdamasis asmeniniu vertinimu ir kalbėdamas „aš“ vardu? Kaip eilėraščio kalbantysis žvelgia į aptariamus dalykus pirmoje eilėraščio dalyje? Kaip jis kalba antroje eilėraščio dalyje? Jei yra pokyčių, kas juos rodo?
- Eilėraštyje du kartus pasakoma „o jeigu atvirai“. Kuo skiriasi pirmas ir antras atvejai?
- Ar, jūsų manymu, eilėraščio kalbantysis pirmoje eilėraščio dalyje apsimetinėjo, ar sakė tiesą juokaudamas? Paaiškinkite, iš ko sprendžiate.
- Koks yra numanomas eilėraščio kalbančiojo pašnekovas? Ar, remdamiesi šiuo tekstu, galime įsivaizduoti, ką pašnekovas mano apie eilėraščių skaitymą?
- D. Čepauskaitės eilėraštyje kalbama apie dvejopą naudą: praktinius kasdienio gyvenimo dalykus ir kitokius žmogaus poreikius. Kaip manote, ar galima rinktis tik viena? Atsakymą pagrįskite.
- Ar jums yra tekę patirti stiprų literatūros kūrinio poveikį? Jeigu taip, apibūdinkite jį, pasitelkdami palyginimus.
- Palyginkite, kaip K. Hagerupo kūrinio „Mergaitė, norėjusi išgelbėti knygas“ pagrindinė veikėja Ana 14 epizode pajunta, kad užsimano skaityti, ir šiame eilėraštyje aptartą poezijos skaitymo poveikį. Kurie žodžiai kartojasi? Kaip manote, kodėl?
- Kokia šio eilėraščio pagrindinė mintis? Pasvarstykite, gal eilėraštis turi pamokymą. Jei taip, tai koks jis?
- A. Marčėno eilėraštyje „Knyga“, G. Morkūno kalboje „Skaitantys vaikai išgelbės Grenlandijos ledynus“, K. Hagerupo knygos „Mergaitė, norėjusi išgelbėti knygas“ ištraukoje ir D. Čepauskaitės eilėraštyje „Auksinė skruzdėlė“ kalbama apie skaitymo naudą. Kas bendra skaitymo temos plėtojimui visuose šiuose kūriniuose? Kuo skiriasi visų šių tekstų apie skaitymą kalbėjimo būdas? Kuris iš jų jums patraukliausias? Kodėl?
Diskusija
D. Čepauskaitės eilėraštyje kalbantysis savo skaitymo patirtį tarsi supriešina su daugumos nuomone. Kaip manote, geriau laikytis bendros nuomonės ar turėti savąją, net jeigu ji skiriasi nuo daugumos? Padiskutuokite apie tai.
Kuriame tekstą
Mokytojo padedami sukurkite penkių klausimų anketą suaugusiesiems apie skaitymo patirtį. Pateikite ją bent trims artimiesiems. Atsakymus į anketos klausimus galite užfiksuoti pasirinktu būdu: surašyti ranka; gauti elektroniniu būdu (jei kuriate elektroninę anketą, jums gali prireikti informacinių technologijų mokytojo pagalbos); nufilmuoti pokalbį, kuriame atsakoma į klausimus.
Atsakymus pristatykite ir aptarkite klasėje, išskirkite pasikartojančias mintis, jas apibendrinkite ir suformuluokite išvadas, koks dažniausiai patiriamas skaitymo poveikis ir prasmė.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"