Jau žinote, kad tariant balsius oras eina laisvai. Galima sakyti, kad kalboje balsiai yra tarsi jungiamoji medžiaga, nes be jų negalima ištarti ne tik žodžio, bet ir atskiro skiemens.
Balsiai
9.1. Perskaitykite balsu: neša – nešti. Pasakykite, kuo skiriasi pabrauktų balsių tarimas.
Lietuvių kalbos balsiai pirmiausia skirstomi į ilguosius ir trumpuosius.
Ilgieji balsiai
[ā] [ē] [ė] [ī] [ō] [ū]
Juos užrašome dešimt raidžių:
a, ą, e, ę, ė, y, į, o, ū, ų.
Trumpieji balsiai
[ă] [ĕ] [ĭ] [ŭ]
Juos užrašome keturiomis raidėmis:
a, e, i, u.
- Ilgieji balsiai gali būti užrašomi keliomis raidėmis:
[ā] – a ir ą, [ē] – e ir ę,
[ī] – y ir į, [ū] – ū ir ų.
Taip yra todėl, kad dabar nosinės raidės tiesiog žymi ilgąjį balsį ir nesvarbu, ar tariant žodį jis pabrėžiamas, ar ne (ąžuolas – ąžuolai, tęsti – tęsinys).
Nosinių būna ir žodžio pradžioje, ir viduryje, ir gale (žąsis – išsigąsti – vaiką, lęšis – iškęsti – braškę).
- [ė] ir [o] lietuviškuose žodžiuose visada ilgi: lėlė, rodo. [o] trumpas tik tarptautiniuose žodžiuose, kurių mokysimės šeštoje klasėje (fŏnas, telefŏnas).
- [u] ir [i] lietuvių kalboje visada trumpi:
musmirė, bitė, rudas,
piktas, suka, liko.
- Nors žodyje girdime [e], rašome ia:
lekia [leke], žalia [žale], siaučia [seuče],
kiaušinis [keušinis], kelias [keles], vyšnia [vyšne], jau [jeu].
1. Ant upelio skardžio augo laukinė vyšn. 2. Vai lek lek gulbių pulkelis. 3. Žal žolė, bet ne žolė. 4. Dangus jau nkstosi. 5. Pajūryje sč audra. 6. Vaikai džgėsi dovanomis. 7. Vakar visą dieną ljo ir šiandien dar lja. 8. Vėjas pčia iš pietų. 9. Kaitinamas saulės akmuo šla. 10. Už miškelio buvo staigus poskis.
Garsus tyrinėjantys mokslininkai yra nustatę, kad ilguosius balsius tariame dvigubai ilgiau negu trumpuosius. Labai svarbu ilgųjų netrumpinti, o trumpųjų neilginti. Jei balsius tarsime taisyklingai, rašysime be klaidų.
Balsiai, kurie išlieka ilgi ir kai juos pabrėžiame tardami žodį, ir kai nepabrėžiame, vadinami prigimtinio ilgumo balsiais. Paprastai juos žymime šiomis raidėmis:
a sąžinė – sąžiningas
į grįžti – grįžimas
ętęsti – tęsinys
ė sėdi – sėdėjimas
y tyli – tylėjimas
o sodas – sode
ū lūžis – lūžimas
ų siųsti – siųstuvas
Jei balsis ilgas tik tada, kai tardami žodį jį pabrėžiame, tai padėtinio ilgumo balsis. Nepabrėžiamas jis tariamas trumpai. Tokius garsus žymime raidėmis:
a
namas – namai
e
ledas –ledai
- Ar nuo balsio tarimo priklauso žodžio reikšmė?
9.3. Paklausykite, kaip diktorius taria žodžius. Išklausę žodį pakartokite ir parašykite.
9.4. Perskaitykite žodžių poras, taisyklingai tardami ilguosius ir trumpuosius balsius.
Rąstų – rastų, mestas – mesti, nešė – nešti, kyla – kilo, rąstus – rastus, šąlu – šalau, gręžiu – geriu, tęsiu – teku, antys – antis, tyliu – tikiu, rūda – ruda.
9.5. Trumpuosius balsius pažymėkite lankeliu, ilguosius – brūkšneliu.
Bět Jōniŭkăs ir neatmena, kad jo tėvelis būtų kada nors žąsis laikęs.
(Jonas Biliūnas)Dar vienas balsių apibūdinimas bus svarbus, kai kalbėsime apie priebalsių ypatybes.
Priešakinės eilės balsius žyminčios raidės:
e ė i
Užpakalinės eilės balsius žyminčios raidės:
a o u
9.6. Taisyklingai ištarkite balsius.
Žemė kėlė žolę,
Žolė kėlė rasą.
Rasa kėlė pasagėlę,
Pasagėlė – žirgą.
Žirgas kėlė balną,
Balnas kėlė raitą.
Raitas kėlė kepurėlę
Sẽnai motinėlei.
(Liaudies daina)
Supasi, supasi lapai nubudinti,
Šnarasi, šnekasi vėjo pajudinti.
(Balys Sruoga)9.7. Priešakinės eilės balsius žyminčias raides pabraukite vienu brūkšniu, užpakalinės eilės – dviem.
Be meilės nebūtų bendravimo. O be bendravimo žmonės gyventų visi atskirai. Jei visi atskirai, tai negalėtų susitarti, ir nebūtų tvarkos.
(Vanda Juknaitė)Dvibalsiai
Dviejų balsių junginiai vadinami dvibalsiais.
Pagrindiniai lietuvių kalbos dvibalsiai yra šie:
[ai] [au] [ei] [ui]
Dvibalsiais jie vadinami todėl, kad sudaryti iš dviejų balsių. Aiškiai girdime abu balsius, tik pirmas arba antras labiau pabrėžtas:
kaimas – vaikas,
leisti – keisti,
kaulas – laukas,
guiti – puikiai.
Tradiciškai prie dvibalsių dar skiriami sutaptiniai dvibalsiai:
[ie] [uo]
Vis dėlto naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad tai veikiau ilgieji balsiai. Tariant abu balsiai taip susilieja, kad neįmanoma išgirsti, kada baigiasi vienas ir prasideda kitas:
pienas, vienas, lieka, suolas, puodas, nuolat.
Svarbu [ie], [uo] ištarti taisyklingai, kad nedarytume klaidų rašydami. Turbūt esate girdėję tariant [Letuva], [letuvis], [venuolika]. Tai klaidingas tarimas, geras kalbėtojas tokių klaidų nedaro
- Eu žodyje euras – vienas garsas ar du? O kas kitame žodyje?
9.8. Taisyklingai ištarkite [ie], [uo] ir kitus balsius.
Lietuvis, aguonėlė, apsimiegojusios, debesuotumas, juostuotas, nuodėgulys, nuomojamas, nuosėdos, nuotykis, obuolys, pievagrybis, parduotuvė, pūkuotukas, skiemuo, uogienojai, žodžiuose.
Dar būtina atkreipti dėmesį į o ir uo painiojimą, kai vietoj uo parašoma balsė o. Kartais [o] ir [uo] painiojama net tariant! Ir šiuo atveju svarbiausia įpràsti taisyklingai tarti, tada klaidų išvengsime.
9.9. Skaitydami žodžių poras taisyklingai ištarkite [o] ir [uo].
Suolas – sodas, ruonis – rožė, puodas – popierius, kuoja – koja, luotas – lobis, šuolis – šokis, duona – dovana, uola – ola, juodas – raudonas, ruošti – rodyti, matuoti – galvoti.
1. Zoologijos sode mačiau (piktas liūtas). 2. (Balta ieva) buvo apsupęs būrelis vaikų. 3. Jūra tyvuliavo už (aukšti kalnai). 4. Vasarą valgau daug (ledai). 5. Ar tu mėgsti (pienas)? 6. (Šilti drabužiai) jau nebereikia. 7. Arkliai godžiai pešė (saldi žolė). 8. Perskaičiau (įdomi knyga).
1. (Akmuo) buvo matyti iškaltos raidės. 2. (Sausuma) jūros gyviai žūtų. 3. (Ranka) jis laikė trispalvę. 4. (Krosnis) tyliai pleveno ugnelė. 5. (Puodelis) garavo kakava. 6. (Pamiškė) jau prinoko pirmosios žemuogės. 7. (Pernykščiai lapai) kažkas sušnarėjo. 8. (Aukštos pušys) šokinėdamos žaidė voveraitės. 9. Paežerės (krūmai) lizdus susisuko lakštingalos. 10. Po lietaus atsiradusiose (balos) maudėsi pulkas žvirblių.
1. Vasaros vakarais taip tlu, kad grdi, kaip uodas skrenda. 2. Saulė passlėpė už debesų, paklo vėjas. 3. Gandras tpėjo savo lzde. 4. Siuvėjas siva, kirpėjas kerpa, o mūrininkas mrija. 5. Vaikai žiri flmą. 6. Per pertrauką mokniai lpdė besmegenius. 7. Į pliakalnį lpome stačiais laiptais. 8. Jeigu nori užkabnti virvelę, reikia padaryti klpą. 9. Na, ir gražmas tos mūsų papgos! 10. Trime suspėti į rtinį trauknį.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"