Ko išmokome?

Elementai, iš kurių susideda žodžiai, vadinami reikšminėmis žodžio dalimis. Tai šaknis, galūnė, priesaga, priešdėlis ir kamienas.

Šaknis – pagrindinė skaidomųjų žodžių dalis, prisijungianti kitų dalių ir galinti susijungti su kita šaknimi.

Galūnė – kintamoji žodžio dalis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais.

Priešdėlis – žodžio dalis, esanti prieš šaknį.

Priesaga – žodžio dalis, esanti tarp šaknies ir galūnės.

Kamienas – žodžio dalis be galūnės.

Priešdėlių [ap-], [at-], [ant-], [iš-], [prieš-] duslieji priebalsiai suskardėja susidūrę su skardžiaisiais šaknies priebalsiais [b], [d], [g], [z], [ž], [dz], [dž]: apgauti – [abgauti], atbukti – [adbukti], antžeminis – [andžeminis], išbėgti – [ižbėkti], priešgyniauti – [priežgyniauti].

Priešdėlio [už-] skardusis priebalsis [ž] virsta dusliuoju [š] prieš duslųjį šaknies priebalsį [p], [t], [k]: užkelti – [uškelti], užtrukti – [uštrukti], užpulti – [ušpulti].

Priešdėliams [iš-], [už-] susidūrus su šaknies priebalsiais [s], [š], [z], [ž], tariamas tik antras priebalsis: išsuko – [isuko], išžiojo – [ižiojo], išzvimbė – [izvimbė], užsuko – [usuko], užsienis – [usienis], užšoko – [ušoko], užzvimbė – [uzvimbė].

Šaknies skardusis priebalsis suduslėja prieš priesagas -ti, -t, -tuv-, -tuk-, -s-, -st-, -sn-, -sm-: megzti – [meksti], bėgti – [bėkti], gręžtuvas – [gręštuvas], rėžtukas – [rėštukas], bėgsi – [bėksi], mėgsta – [mėksta], dribsniai – [dripsniai], džiaugsmas – [džiauksmas].

Šaknies duslusis priebalsis suskardėja prieš priesagas -dav-, -dam-: laukdavo – [laugdavo], kęsdamas – [kęzdamas].

Duslieji priebalsiai suskardėja prieš skardžiuosius, o skardieji suduslėja prieš dusliuosius ir dviejų šaknų sandūroje: juokdarys – [juogdarys], šlapdriba – [šlabdriba]; daugtaškis – [dauktaškis], ledkalnis – [letkalnis], rugpjūtis – [rukpjūtis].

Balsės ą, ę, į, ų šaknyje rašomos tada, kai giminiškuose žodžiuose kaitaliojasi su an, en, in, un. Dažniausiai dvigarsis išnyksta bendratyje: grįsti – grindė; išsigąsti, išgąstis – išsigando.

Balsės ą, ę, į šaknyje rašomos tada, kai giminiškuose žodžiuose eina prieš s, š, ž ir kaitaliojasi tarp savęs: drąsa – drįsti – drąsuolis.

Nosinių raidžių šaknyje nerašome, kai giminiškuose žodžiuose atsiranda ė arba o: dreskia, drasko, draskymas – drėskė; gresia, graso, grasinimas – grėsė; pagražinti – grožis.

Nosinės raidės nerašomos ir žodžių įgrysta, lysti, tesėti, mastas, mastelis, ryžtas šaknyse.

Nosinės raidės rašomos daiktavardžių ąsa, ąsotis, ąžuolas, ląsta, ląstelė, lęšis, vąšas, žąsis šaknyse.