Tema 6.10 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Kreipinys ir jo skyryba

Bendraudami mes neišvengiamai turime į ką nors kreiptis. Kaip kreiptis taisyklingai? Ir kaip rašyti kreipinį?

Kreipinys ir jo skyryba

52.1. Paprašykite suolo draugo pasakyti, kuri dabar valanda. Kaip į jį kreipsitės?

Žodžiai ir žodžių junginiai, kuriais kreipiamės į asmenį ar daiktą, vadinami kreipiniais. Kreipdamiesi įvardijame asmenį vardu, pavarde, pagal jo profesiją, pareigas, giminystės ryšį ir panašiai:

Tomai, ar papasakosi apie kelionę į Itãliją?

Panele Akvile, kada eisime žaisti kvadrato?

Profesoriau, papasakokite daugiau apie paukščių gyvenimo būdą.

Gerbiamoji Prezidente, kokia Lietuvà bus rytoj?

Mama, tėti, čia aš!

Senele, aš tave myliu.

Pasakose, literatūros kūriniuose, filmuose, žaidimuose, kasdienėje kalboje kreipiamasi ne tik į asmenis, gyvas būtybes, bet ir į daiktus, reiškinius:

Ką tu čia laukuose veiki, kiškuti pilkasis

Kur eini, pliauska? O tu kur, gelda

Sveiki, laukai gimtieji!

Kaukit, staukit, vėjai, nenurimkit!

52.2. Pabraukite kreipinius.

Vieną kartą arė žmogus dirvą pagiry. Netoliese gulėjo meška lauže. Pamačiusi žmogų, ji ir šaukia:

– Žmogau, aš tavo jautelius pjausiu.

Kartą senelė sako:

– Seneliuk, neturime duonutės. Ką darysime?

– Et, nedidelė bėda. Aš atnešiu miltų, tu užmaišyk tešlą ir iškepsime duonutę.

Kartą eidama į mišką ožka sušaukė ožiukus ir sako:

– Aš einu parnešti šieno, o jūs neįleiskite trobon vilko. Jį pažinsite iš storo balso.

– Gerai, motute, mes jau mokėsim pasisaugoti!

Po lietaus grybai šoko iš samanų pasižiūrėti saulutės. O kaime vaikai susiruošė grybauti.

– Vaikai, grybai dygsta! – šaukė Petriukas. – Eikim visi grybauti!

Atlikdami užduotį įsitikinote, kad rasti kreipinį nesunku. Pagal intonaciją ir pauzes lengvai nustatome, kur jis yra:

Vaikai, (pauzė) jau grįžkite namo.

Gerai, (pauzė) vaikai, (pauzė) valandėlę dar galite pažaisti. 

Jau laikas namo, (pauzė) vaikai.

Įsidėmėkite!

  • Kreipinys neina sakinio dalimi.
  • Kreipinys gali būti bet kurioje sakinio vietoje.
  • Kreipinys visada atskiriamas arba išskiriamas kableliais.
  • Kreipinys reiškiamas tik šauksmininko linksniu.
  • Kreipiniu neina įvardžiai tu, jūs.

Prisiminkite, ką jau žinote apie šauksmininko linksnį ir ką reikia įsidėmėti:

vaikas vaike, vaikai; medis mẽdi, mẽdžiai

mokinys mokin, mokiniai; mama mãma, mãmos

katė kãte, kãtės; šalis šaliẽ, šãlys;

žmogus žmogaũ, žmónės; gydytojas gýdytojau, gýdytojai

sesuo seseriẽ, sẽserys; duktė dùkra, dùkros.

52.3. Įrašykite praleistas raides.

1. Ko tu čia, akmen_, guli ant kelio?! 2. Monik_, August_ mes tuoj pavėluosime į susitikimą! 3. O kodėl tu, šaul_, į stirnaitę šovei? 4. Obel_ rūgšti, laukine, tu rūgštesnė už rūgštynę. 5. Mokin_, ryt prasideda rudens atostogos!

52.4. Raskite kreipinius, sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

1. Tėvulis parvažiavo vėlai vakarą ir parvežė jam gardžios gardžios kiškio duonytės.

– Bobule o kur kiškelis duonelę kepa, kad jis pirkios neturi?

Senelė kurį laiką nieko nesako, tyli, nes anūkėlis savo klausimu ją taip staiga užklupo, jog nežinojo net, kas jam atsakyti.

– Jis anūkėli turi po krūmeliu sau krosnį išsikasęs.

Antanukas patenkintas. Jis sau vaizduojasi krosnį po dideliu krūmu. Aplinkui sniegas, šalta, o po krūmu kūrenasi krosnis, ten tupi kiškutis ir kepa mažiems vaikams duonelę. (Vincas Krėvė)

2. Nekalbėk tėveli kad aš tinginiauju, nebark manęs motužėle kad aš lauko darban nėjau, visą dieną ant kalno jaunas išgulėjau, rankas po galvele susidėjęs, dangun pražiūrėjau.

Argi tu tėveli man nekalbėjai nuo mažų dienelių, kad ko žmogus karštai geidžia, to jisai ir gauna? Argi tu motule mažam nedainavai, kad giedrąją dieną dangus atsidaro? (Vincas Krėvė)

52.5. Parašykite kreipinius reikiamu linksniu, sudėkite skyrybos ženklus.

1. (Raselė) kodėl tu su viena kojine? 2. Ką tu viena veiki parke (mergaitė)? 3. Kur eini (gaidys auksaskiauterys)? 4. Ar galėčiau (direktorius) užeiti pas jus per pertrauką? 5. Paskubėkim (sesuo) jau vakaras atslenka. 6. (Akmuo) ir tau liūdna gulėti šalikelėje? 7. Likit sveiki (berželiai)!

Kreipiniai gali būti reiškiami vienu žodžiu (Tomai, ar papasakosi apie kelionę į Itãliją?), bet gali būti išplėsti (Motinėle mano brangiausioji, kada vėl tave pamatysiu?), turėti prisišliejusių jaustukų (Oi broleli, kaip mudu toliau gyvensim?). Sudėtingesnius kreipinius nagrinėsime kitais metais, bet jų matote skaitomuose tekstuose, gal ir patys pavartojate rašiniuose. Todėl pravartu įsidėmėti, kad jie skiriami kartu su priklausomaisiais žodžiais.

Pasakytas šaukiamai, jausmingai, kreipinys gali būti skiriamas šauktuku, ypač laiško pradžioje:

Karalius Mykolas, kunigaikštytė Barbora ir grafas Kvarkancijus Pabalinskis leidžia popietę prie šachmatų lentos. Kaip kreiptis į šiuos kilmingus asmenis?

Mieloji, geroji mama!

Iš pradžių, žinok, išsigandau. Dabar nusiraminau ir sėdau rašyti tau laiško.

52.6. Nurašykite sakinius, kuriuose yra kreipinių. Kreipinius pabraukite.

Mano mielas geras berniuk!

Laiškas bus išties liūdnas. Net nežinau, kaip jį pradėti. Įsivaizduok, mano mielas vaike, šįkart aš negaliu netgi atsiųsti aštuonių markių kelionei! Tėvas nieko neuždirba, tu juk žinai. Kai tik pagalvoju, kad per Kalėdas turėsi likti mokykloje, man tiesiog plyšta širdis. Aš tiek sukau galvą. Buvau ir pas tetą Emą nuėjusi. Bet viskas veltui. Tėvas buvo užsukęs pas vieną buvusį kolegą. Bet ir tas nieko neturėjo. Nė pfenigo.

Nėra jokios išeities, mažiuk. Šįsyk turėsi likti internate. Ir mes iki Velykų nepasimatysim. Kai apie tai pagalvoju... Bet nereikia galvoti, nes tai nieko neduoda. Priešingai. Būkim narsūs ir sukąskime dantukus, gerai? Aš galėjau sukrapštyti tiktai penkias markes. Siuvėjas Rokštro paskolino. Iki Naujų metų.

Martinai, nusipirk už jas kavinėje kakavos ir kelis gabalus pyrago. Ir nesėdėk visąlaik mokykloje. Ar girdi? Galbūt kur nors galima pasivažinėti rogutėmis. Būtinai nueik. Juk pažadi man, ar ne?

O rytoj gausi paštu siuntinį su dovanomis, kurias būtum radęs namie po eglute. Mes galbūt jos net neturėsim. Jeigu tavęs nėra, tai kam.

Ne kažin ką ten gausi. Bet tu juk žinai, kaip man trūksta pinigų. Labai liūdna, bet nieko nepadarysi. Mano mielas berniuk, mes visi per Kalėdas narsiai laikysimės ir nė kiek neverksim. Aš pažadu tau. O tu man ar pažadi? Daug daug nuoširdžių sveikinimų ir bučinių nuo tavo mylinčios mamos.

Tėvas siunčia linkėjimų. Sako, kad būtum geras. Bet juk tu ir taip esi geras, ar ne? (Ėrichas Kestneris)

Jau aptarėme, kad kalba yra svarbi bendravimo priemonė. Apie žmogaus elgesį, gebėjimą gražiai bendrauti pirmiausia sprendžiama iš kalbos. Pokalbiuose išryškėja žmogaus kultūros požymiai. Todėl šalia kreipinio dera pasimokyti ir kultūringo bendravimo, kurį įprasta vadinti tarptautiniu žodžiu etikètas.

Pirmiausia apie pagarbius kreipinius. Kreipimosi žodžiai gali būti labai įvairūs, skiriame kreipimąsi į artimus ir nepažįstamus žmones.

  • Tik į labai artimus draugus kreipiamės vienu vardu.
  • Tėvams, globėjams, auklėtojams, draugams kreipinyje tinka išreikšti meilę, pagarbą:

Mielieji Tėveliai,

Mūsų brangioji, mūsų geroji Močiute, 

Mylimoji Teta ir mano Sesute Rasele, 

Mielasis drauge.

  • Į mažai pažįstamus, gerbtinus žmones derėtų kreiptis santūriai, pagarbiai:

Gerbiamasis Profesoriau, 

Gerbiamoji Direktore, 

Gerbiamoji Mokytoja, 

Pone Mokytojau,

Ponia Petraitiene, 

Pone Antanai.

  • Jeigu su auklėtojais ir mokytojais santykiai artimesni, galima kreiptis taip:

Mieloji Auklėtoja,

Mieloji Mokytoja.

  • Į visai nepažįstamus žmones tinka kreiptis tiesiog taip:

Gerbiamasis, 

Gerbiamoji.

  • Į aukščiausio rango asmenis kreipiamės tradiciniais kreipiniais:

į prezidentą, ambasadorių, vyskupą Ekscelencija / Jūsų Ekscelencija, 

į kardinolą Eminencija / Jūsų Eminencija,

į karalių arba karalienę Didenybe / Jūsų Didenybe.

52.7. Įrašykite kreipinius.

1. _______, gal šiandien namų darbus ruoškime kartu? 2. _______, šiandien mūsų sūnus negalės dalyvauti kūno kultūros pamokoje. 3. _______, gal galite plačiau papasakoti apie klimato kaitą? 4. _______, ar galėtumėte parodyti, ką galima padaryti iš panaudotų daiktų? 5. _______, kreipiuosi į Jus su dideliu prašymu. 6. _______, kada galėčiau perrašyti kontrolinį darbą?

Kaip matote, etiketas reikalauja ne tik pagarbių kreipinių, bet ir tam tikrų pageidavimą reiškiančių žodžių. Atkreipkite dėmesį į žodžio galo rašybą:

noriu / norėčiau,

gal galiu / galėčiau,

gal sutiktumėte,

prašom / prašyčiau pakviesti, 

prašom / prašyčiau pasakyti, 

prašom/ prašyčiau perduoti, 

Atsiprašau! Gal galite / galėtumėte pasakyti.

Formos norėčiau, prašyčiau, galėčiau yra švelnesnės nei noriu, prašau, prašom, galiu.

Kultūringas žmogus turi mokėti ir padėkoti. Padėkai reikšti lietuvių kalboje vartojamas veiksmažodis dėkoju ir jį atitinkantys jaustukai ačiū, dėkui.

Ilgesnėmis formomis taip pat gražiai, mandagiai, pagarbiai išreiškiama didelė padėka:

Labai ačiū.

Labai dėkoju.

Esu labai dėkingas. 

Esu nepaprastai dėkinga.

Galima išreikšti ir išankstinę padėką:

Iš anksto dėkoju.

52.8. Įrašykite tinkamiausius pageidavimo ir padėkos žodžius.

1. _______ paduoti mano sąsiuvinį nuo spintelės. 2. _______ pasakyti, kiek dabar valandų. 3. _______ už konsultacijas. 4. _______, kad padėjai rasti pasimetusį sportbatį. 5. _______ už suteiktą garbę pasikalbėti su Jumis. 6. Parašyk, kai surasi reikiamą informaciją, _______ .

52.9. Parašykite trumpą laišką arba prezidentui, arba mokytojui, arba senelei, arba draugui. Kadangi kiekvienas rašysite skirtingam adresatui, klasėje perskaitykite ir aptarkite, kaip kiekvienu atveju pasikeitė kreipiniai, pageidavimo ir padėkos žodžiai.

Prašau palaukti