Tikriausiai pastebėjote, kad Saulė per dieną keičia savo padėtį danguje: ryte ji yra vienoje dangaus pusėje, o vakare – priešingoje. Atrodo, kad Saulė dieną juda dangumi, bet juda ne Saulė, o mūsų planeta Žemė sukasi (1.6.1 pav.)!
Bet ar kada susimąstėte, kodėl Saulė visada kyla rytuose, o leidžiasi vakaruose?
Žemės judėjimas
Jau žinote, kad Žemė vieną kartą aplink savo ašį apsisuka per 24 valandas. Ji padalyta į dvi dalis: į Šiaurės ir Pietų pusrutulius, kuriuos skiria Žemės pusiáujas – įsivaizduojama platumos linija, esanti pusiaukelėje tarp Šiaurės ir Pietų ašigalio.
Tai įdomu!
Žemė aplink Saulę juda ne pastoviu greičiu visus metus. Žemės orbita yra netaisyklingos apskritimo formos. Žemė kartu su kitomis planetomis šia orbita juda nevienodai: greičiau, kai yra arčiau Saulės, ir šiek tiek lėčiau, kai yra toliau nuo Saulės.
Žemės sukimosi ašis yra pasvirusi 23,45° kampu, o tai lemia skirtingą Saulės padėtį pagal metų laiką.
Žiemą, kai Žemė yra arčiau Saulės, ji juda šiek tiek greičiau. Vasarą, kai ji yra toliau nuo Saulės, juda šiek tiek lėčiau. Šis skirtumas yra labai nežymus, bet jis pastebimas ir turi įtakos Žemės klimatui ir metų laikų ciklui.
Vasarą Saulė pakyla aukščiau nei žiemą (1.6.2 pav.). Nuo metų laiko ir dienos trukmės priklauso, kaip Saulės spinduliai apšviečia ir šildo Žemę. Vasarą dienos būna ilgesnės, šiltesnės, o žiemą – trumpesnės ir šaltesnės.
Tai įdomu!
Žiūrėdami iš viršaus į Žemės planetos šiaurinį polių, matytume, kad Žemė sukasi prieš laikrodžio rodyklę. Stovėdami matome, tarsi Saulė juda aplink mus iš rytų į vakarus 15° per valandą greičiu.
Tiriamasis darbas „Saulėtekis ir saulėlydis namuose“
Darbo tikslas: susikurti saulėtekį ir saulėlydį namuose.
Jums reikės: skaidrios stiklinės, pusės stiklinės pieno, pusės stiklinės vandens, šviesos šaltinio (žibintuvėlio, telefono kameros), šaukšto.
Darbo eiga:
- Į skaidrią stiklinę iki pusės pripilkite vandens.
- Pieną supilkite į stiklinę su vandeniu ir gerai išmaišykite.
- Šviesos šaltiniu pašvieskite į stiklinę iš viršaus. Atkreipkite dėmesį į vandens spalvą.
- Stiklinę nusineškite į tamsią patalpą ir šviesos šaltiniu apšvieskite ją iš šono. Kokios spalvos vanduo dabar?
- Kaip manote, kodėl iš pradžių šviesos šaltiniu šviečiame iš viršaus, o vėliau – iš šono? Ką mums tai sako apie saulėtekį ir saulėlydį?
Tai įdomu!
Per saulėtekį ir saulėlydį Saulė yra žemai danguje, o jos šviesa turi prasibrauti pro tankesnį atmosferos sluoksnį – daugiau oro dalelių. Dėl dalelių poveikio spinduliai truputį pakeičia sklaidos kryptį. Sakome, kad spinduliai išsklaidomi, nes naują sklaidos kryptį sunku prognozuoti. Kuo storesnis atmosferos sluoksnis, tuo labiau šviesa išsklaidoma. Vykstant šiam procesui, šviesa nesugeriama, po sąveikos su kiekviena dalele ji nukreipiama į daugybę skirtingų krypčių!
Raudona ir oranžinė šviesa išsklaidoma mažiausiai, vadinasi, šios spalvos dominuos per saulėtekį ir saulėlydį. O mėlyni ir žali spinduliai taip smarkiai išsklaidomi, kad nepasiekia stebėtojo akies.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl Saulė teka rytuose, o leidžiasi vakaruose.
- Paaiškinkite, kaip Žemės sukimosi kryptis lemia Saulės judėjimą danguje.
- Prisiminkite, kaip Saulė juda per dieną. Pavaizduokite ir paaiškinkite pagrindines jos padėtis: kada ir kaip Saulė teka, atsiranda pietryčiuose, pasiekia aukščiausią tašką danguje, atsiranda pietuose ir pagaliau nusileidžia.
- Paaiškinkite, kodėl skirtingose geografinėse zonose Saulės judėjimas atrodo skirtingas per dieną ir per metus.
- Sukurkite paveikslą ir pavaizduokite, kaip Žemės judėjimas aplink Saulę veikia metų laikus. Nupieškite Saulę ir Žemę, pažymėkite jų judėjimo kryptis ir pavaizduokite, kaip šis judėjimas lemia metų laikus skirtingose Žemės vietose. Darbus eksponuokite klasėje.
Ko išmokome?
- Žemei sukantis, Saulė pateka rytuose, o nusileidžia vakaruose.
- Vasarą Saulė pakyla aukščiau, o žiemą – žemiau.
- Vasarą dienos yra ilgesnės ir šiltesnės, o žiemą – trumpesnės ir šaltesnės.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"