Tema 6.6 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Nei Jogaila, nei Vytautas nevalgė desertų

Nei Jogaila, nei Vytautas nevalgė desertų

  • Visuomet įdomu ką nors sužinoti, kaip žmonės gyveno senovėje. Tuo įdomiau, jeigu galima ką nors sužinoti apie Lietuvos valdovus. Skaitydami pagalvokime, kuo skyrėsi ir kuo buvo panašūs senovės ir šiuolaikiniai valgiai.

Lietuvos valdovai Algirdas, Jogaila, Vytautas pietus valgydavo prie atskiro stalo. Čia buvo patiekiami geriausi valgiai. Svečiams, sėdintiems prie kitų stalų, dėmesys galėjo būti parodomas dvejopai: kviečiantis prie valdovo stalo prisėsti, pabendrauti arba nuo šio stalo pasiunčiant patiekalų. Pietūs trukdavo ilgai, pasižymėjo patiekalų gausa, riebiu mėsišku maistu bei mažu daržovių kiekiu. Galime būti tikri: nei Jogaila, nei Vytautas nevalgė desertų. Ir visai ne dėl to, kad Jų Malonybės pietų pabaigoje būtų nemėgę pasmaguriauti. Iki XV amžiaus pradžios dar niekas nežinojo žodžio „desertas“. Valgydami kunigaikščiai pavargdavo ir po sočių pietų reikėdavo „atsigauti“. „Atsigavimu“ ir yra vadinamas desertas.

Pats seniausias lietuvių desertas – vaisiai ir uogos. Be to, žali žirniai ankštyse, kaip ir agurkai, tuo metu buvo priskiriami prie vaisių. Kaip agurkai buvo valgomi Jogailos dvare? Iš kai kurių maisto produktų pirkimo sąrašų galima spėti, kad mėgstami buvo žali agurkai su šviežiu medumi. Galime manyti, kad, šiais laikais vasarą valgydami šviežius agurkus su šviežiu medumi, mėgaujamės desertu, kuris buvo žinomas (o gal ir išrastas) Jogailos dvare.

  • Pasimėgaukite dar vienu karališku „atsigavimu“. Susipažinkite su senovinio meduolio receptu. Pabandykite jį išsikepti drauge su šeima.

Meduoliai pagal Liudviką Didžiulienę

Du stiklu medaus, sudėjus stipran bliūdan, padėti apydrungnin pečiun. Kaip medus pasidarys skystas, pridėti du mažus šaukštelius sodos, tris stiklus miltų ir išminkyti da kartą, kad tešla pasidarytų kieta, kaip makaronams. Jei tokia nebus, dar pridėti miltų ir vėl minkyti. Iškočioti kočėlu per pirštą storumo. Pjaustyti apskričiais arba keturkampiais gabaliukais, dėti ant skardos, vašku ar nesūdytu sviestu išteptos, ir pastatyti visiškai praaušintan pečiun. Pusę valandos palaikius išimti. Bus kuo geriausi meduoliai.

Iš Rimvydo Laužiko knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė“

  1. Kaip manote, kodėl valdovai sėdėdavo prie atskiro stalo? Kaip jie bendravo su kitais vaišių dalyviais?
  2. Kokie būdavo valdovų valgiai?
  3. Kodėl po vaišių reikėdavo „atsigauti“?
  4. Ką reiškia žodis „desertas“? Kokiais desertais mėgavosi Lietuvos valdovai?
  5. Ar teko ragauti Jogailos mėgstamo deserto? Apibūdinkite jo skonį.
  6. Perskaitykite meduolių receptą. Kurie žodžiai yra tarmiški?
  7. Kaip manote, ar šiandieninėje virtuvėje galima išsikepti tokių meduolių?

  • Meduolių receptas parašytas tarmiškai. Kai kurie jame pavartoti būdvardžiai ir daiktavardžiai yra jau išnykę arba įgavę kitą prasmę. Pakeiskite juos, surasdami sinonimiškus būdvardžius bei daiktavardžius.

Stipran bliūdan – tvirtas dubuo, apydrungnin pečiun – ...,

apskričiais gabaliukais – ... .

praaušintan pečiun – ... .

geriausi meduoliai – ... .

Apydrungnį pečių šiais laikais galime pakeisti orkaite, įkaitinta iki 180°C.

Užduotys

  • Palyginkite viduramžių ir šiuolaikinę virtuvę, virėjus ir maisto gaminimą.

Kur laikomi maisto produktai?

Kur gaminami patiekalai?

Kas gamina patiekalus?

Kaip atrodo virėjai?

Kiek virėjų dirba virtuvėse?

Čia buvo patiekiami geriausi   valgiai. 

Pietūs pasižymėjo patiekalų gausa,

riebiu mėsišku maistu

bei mažu

daržovių kiekiu.

Po sočių

pietų reikėdavo „atsigauti“.

Mėgstami buvo žali

agurkai su šviežiu medumi.

Prašau palaukti