Smagiai skaitome lietuvių smulkiąją tautosaką
- Seniau lietuviai bendraudami nesitenkino vien tik rimtomis kalbomis. Žiūrėk, ima ir žnybteli vienas kitam, juokais paversdami pasisveikinimą.
Pasisveikinimai
– Sveika virus, atsispyrus. | – Dėkui. | – Ačiū! |
- Nuo senų laikų iki mūsų dienų žmonės savo išmintį, įvairius posakius perduoda iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Mįslės, patarlės, erzinimai ir kt. – tai smulkioji tautosaka, kuri gyvuoja ir šiandien. Daug šmaikščių, skambių posakių, mįslių galime rasti, kai kalbame apie maistą, jo gaminimą.
Erzinimai
– Duok duonos. | – Ar pavalgei? | – Ko vakarienės? |
– Ko nekepėt ragaišio? | – Puodas bėga! | Nuo arbatos |
- Didelis menas yra kalbėti trumpai, nenuobodžiai ir kartu – vaizdingai. Vaikai žiūrėdami, kaip šeimininkės pluša, ir laukdami, kol bus pakviesti prie stalo, stebėdavo daiktus virtuvėje. Pabandykite įminti šias mįsles.
Mįslės
Užduotys
- Parinkite daugiau mįslių, patarlių, linksmų pasakymų apie maistą, valgymo įrankius, virtuvės rakandus.
- Erzinimuose suraskite daiktavardžius. Kiekvienam daiktavardžiui sugalvokite bent po vieną būdvardį ir užrašykite sąsiuviniuose.
Gardi duona, ...
- Iš mįslių išsirinkite bent tris labiausiai patikusius daiktavardžius su būdvardžiais ir juos išlinksniuokite vienaskaita ir daugiskaita.
Mėlynoje paklodėje daug baltų lopų.
Vyriškoji giminė |
Vns. | Dgs. |
V. koks? | V. kokie? |
K. kokio? | K. kokių? |
N. kokiam? | N. kokiems? |
G. kokį? | G. kokius? |
Įn. kokiu? | Įn. kokiais? |
Vt. kokiame? | Vt. kokiuose? |
Moteriškoji giminė |
Vns. | Dgs. |
V. kokia? | V. kokios? |
K. kokios? | K. kokių? |
N. kokiai? | N. kokioms? |
G. kokią? | G. kokias? |
Įn. kokia? | Įn. kokiomis? |
Vt. kokioje? | Vt. kokiose? |