Trijų talka
- Trys draugai sugalvoja slaptą planą. Paskaitykite, kaip jiems sekėsi jį įgyvendinti.
Pranas Mašiotas
Trijų talka
Antroji dalis
Paskirtą valandą Trijų talka jau sėdėjo atkampioj sodo vietoj ir negarsiai kalbėjosi.
– Aš panašių žygių daugiau nedarysiu! – netrukus griežtai tarė Kaziukas.
– Ir aš ne, ir aš, – sutiko Vincukas ir Jonukas.
– Ir kitiems nepatarsiu, – pridūrė Kaziukas.
– Bene toks Stasiukas paklausys? – paabejojo Vincukas.
– Tai įsprausime jam tą litą – tegu ir jam delną padegina, kaip man degino, – karštai tarė Kaziukas.
Berniukai truputį patylėjo, paskui Jonukas pasiūlė:
– Manau, kad turėtume visi trys susitarti, kad kaip mokėdami saugosime kitus vaikus nuo tokių negerų darbų, kokius mes esame dirbę.
– Aš pasižadu, – pasisakė Kaziukas.
– Ir aš, – pritarė Vincukas.
– Tai vaikščiosime, kaip ir iki šiol, drauge ir žiūrėsime, ar kur kuris vaikas į svetimus sodus nelipa, – vėl ėmė karščiuotis Kaziukas.
– Tik kad sodai jau baigiasi, – atsiliepė Jonukas. – Reikėtų nuo kitų negerų žygių saugoti.
– Bet nuo kurių? – paklausė Kaziukas.
– Galiu pasakyti. Juk žinote, kokios išpaišytos, išbraižytos mūsų miesto namų sienos ir tvoros: žiūrėti šlykštu. Tai vaikų darbas. Ir mes kurį laiką mėgdavome pabraižyti.
– Ir medžių šakas šaligatviuose laužo, – pridūrė Vincukas, – žievę peiliais rėžo, žolę aplink medelius mindžioja.
– Gerai, tai ginsime tvoras, sienas ir medelius, – pakartojo Kaziukas patenkintas. – Tik reikės sugalvoti, kaip tai daryti. Pagalvosime namie ir rytoj vėl čionai susirinksime.
Su tokiu pasiūlymu visi sutiko ir išsiskirstė.
Kitą dieną nusprendė:
- sekti, kas namų sienas ir tvoras braižo, medelius gadina;
- nusikaltėliams siųsti baramus ir įspėjamus laiškus su parašu „Geras draugas“;
- už litą, gautą iš senio, nusipirkti popieriaus.
Netrukus gimnazistai ėmė gauti nelaukiamų laiškų: vienas rado laišką savo knygoje, kitas kišenėje, trečiam draugas įteikė, pats koridoriuje ant lango rado.
Tais laiškais labai domėjosi gavėjų draugai, bet gavėjai nenorėdavo jų rodyti. Ir kaip rodys, kad laiške parašyta: „Vakar Trakų gatvėje sienas braižei. Negražu!“ Arba: „Ką gi pirmadienį kaimyno tvoroje parašei? Gėda ir pakartoti!“
Susidomėjimas tais laiškais vis didėjo. Draugai sekdavo, kas tokį laišką gaudavo, ir tuojau klausdavo: „O tave už ką bara?“ Žinoma, ne visada būdavo malonu pasisakyti, už ką. Tačiau labiausiai visiems rūpėjo, kas tuos laiškus rašąs, bet iki šiol dar to nesužinojo. Tačiau tvoroms, sienoms ir gatvių medeliams žymiai palengvėjo. Trijų talkai dabar vis rečiau ir rečiau tenka nusikaltėliams rašyti.
Pagal knygą „Dėde, papasakok...“- Kaip berniukai sprendė, kur išleisti litą?
- Kodėl trys draugai sutarė saugoti kitus vaikus nuo negerų darbų? Kokie tie darbai?
- Kaip jautėsi ir kaip elgėsi laiškų gavėjai?
- Kodėl didėjo susidomėjimas laiškais?
- Kaip manote, kodėl trys draugai liko paslaptingi ir niekas nesužinojo, kas rašo laiškus?
- Kaip vertinate senio pamoką draugams ir jų reakciją?
- Palyginkite trijų draugų talkas prieš sutinkant senį ir vėliau. Kuriam elgesiui apibūdinti žodis „talka“ tinka labiau?
- Kokia pagrindinė šio pasakojimo mintis?
- Pasvarstykite, ar šiais laikais pavyktų pratęsti tokią trijų draugų veiklą. Ką ir nuo ko labiausiai reikėtų saugoti?
- Kaip jaustumėtės, jei gautumėte tokį laišką? O gal yra dėl ko parašyti tokį laišką sau?
- Raskite šiame pasakojime užuomazgą, veiksmo vystymąsi, kulminaciją, atomazgą.
Užduotys
- Nurašykite rėmelyje išvardytus vaikų pasižadėjimus. Pabraukite veiksmažodžių bendratis. Sutartiniais ženklais pažymėkite reikšmines žodžių dalis.