Įvairūs sakiniai negrožiniame tekste

1. Ar esate Lietuvos kryžkelėse pastebėję kryžių? Kur ir kokie jie buvo? Kaip manote, kodėl jie buvo statomi?

Balys Buračas

KRYŽKELIŲ KRYŽIŲ PASLAPTIS

Jau baigia nykti mūsų kryžkelių senoviniai kryžiai... Kodėl gi dabar jie nebestatomi? Giliai tikintis senovės lietuvis, leisdamasis į kelionę, tikėjo kelyje sutikti laimę ar nelaimę. Viskas, kas nutikdavo kelionės metu, buvo labai svarbu.

Rodos, menkas žvėrelis kiškis, bet jei jis perbėga skersai kelio, keleiviui reiškia nelaimę. O jei tas pats kiškis perbėga išilgai kelio, jau priešingai – laimę reiškia. Taip pat blogai, jei juodas katinas kelią perbėga. O vilkas, nors ir piktas žvėris, perbėgęs kelią keleiviui laimę neša. Žmonės tikėjo, jog svarbu ir kokį žmogų keleivis pirma susitinka. Moteriškę sutikti buvo labai blogas ženklas, o vyrą ar mažą vaiką – labai geras ženklas. Kelyje rasti pasagą reiškia didelę laimę. Kelionėje rasto daikto neimti buvo negalima – savo laimę prarasi.

Seniau, kada ir kryžių prie kelių gal dar nebuvo, visur pakelėse buvo žmonių gerbiamų akmenų. Kai kur tokie akmenys turėjo vardus ir net ypatingus ženklus. Kartais tokie akmenys vadinami šventais, užkeiktais ar velnio atneštais. Seniau keleivis, sėsdamas ant tokio akmens pailsėti, sakydavo tam tikrą maldelę, kad akmuo jam nieko pikta nedarytų. Jei tos maldelės nekalbėsi, tai, sako, akmuo pasitrauks šalin, o žmogus, nuo jo puldamas, skaudžiai susikuls.

Vėliau, kad žmonės akmenų negarbintų ir jiems aukų nedėtų, pradėta šalia jų statyti kryžius ir koplytėles. Tokių kryžių, į kuriuos keleiviai aukas tebededa, ne vieną savo akimis mačiau Žemaitijoje.