(Gimtoji kalba 3 kl.)

Kodėl saugome tradicinius pasakojimus?

Kaip broliai Grimai atrado savo pasakas

Perskaitykite pasakojimo apie moterį, sekusią pasakas broliams Grimams, pradžią. Pagalvokite, kodėl šios moters pasakojimus laikome tradiciniais.

PASAKININKĖ

Kaip broliai Grimai atrado savo pasakas

Dortė Fryman sėdėjo prie savo ratelio. Ratas dūzgė, ir plonas siūlas slydo jai pro pirštus. Ritė buvo jau beveik pilna. Verpėja žinojo, kad drobės audėjas laukia jos verpalų.

– Ponia Dorte, – sakė jis, – jūsų siūlai tokie lygūs, dailūs – patys tie mano drobei. Tik žiūrėkit, kad greičiau baigtumėt.

Bet Dortės mintys dabar sukosi ne apie verpalus. Lauke jau pradėjo temti, ir netrukus pas ją užgrius visas būrys vaikų. Kiekvieną šeštadienį, kai pasibaigia darbai mokykloje ir namuose, kaimo vaikams leidžiama čia užeiti pasiklausyti jos sekamų pasakų.

Tiesą sakant, iš pradžių ji ketino tik savo anūkams perteikti tas gražias istorijas, kurias buvo girdėjusi vaikystėje, bet netrukus kaime pasklido kalbos, kad ponia Dortė nepaprastai gražiai moka pasakoti.

– Nagi užeikit, užeikit! – pakvietė ji kartą mažuosius bičiulius. – Susiraskit vietelę kambaryje ir gerai klausykitės!

Ir vaikai užėjo, o paskui atsivesdavo vis daugiau draugų, taip pat broliukų ir sesučių.

Tada ji svarstydavo, kokią pasaką jiems pasekti.

Tad štai kambario durys atsidarė ir vidun įsiveržė pirmieji vaikai, už durų nusiavę kojas ir gražiai sustatę į eilę savo batelius ir kurpaites. Mat ponia siuvėjienė griežta ir žiūri, kad būtų laikomasi tvarkos. Dortė pastumia į šalį ratelį – drobės audėjas dar palauks.

Dabar vaikai susiranda šiltą vietelę, kaip paukščiukai lizdelyje, ir pastato ausis, užčiaupia burnas, kad nė vienas pasakos žodis neprasprūstų pro šalį.

Iš knygos „Pasakininkė: kaip broliai Grimai atrado savo pasakas “
Dailininkė Maren Brisvalter

Ką sužinojote apie Dortę Fryman? Kokius darbus ji dirbo?
Iš kur ponia Dortė išmoko pasakų, kurias sekė vaikams?
Kaip manote, kodėl ponia Dortė sekė pasakas?

Įdomu!

Broliai Jakobas ir Vilhelmas Grimai 1806 ir 1807 metais ėmė rinkti senovines vokiečių pasakas, dainas, patarles ir posakius. Iki to laiko šie kūriniai būdavo perduodami iš lūpų į lūpas. Jiems jau grėsė pavojus išnykti.
Brolių Grimų pasakų rinkiniai leidžiami iki šiol.

Aptarkite, kodėl tautos stengiasi, kad neišnyktų jų tradiciniai pasakojimai?

Kokių brolių Grimų pasakų esate skaitę? Kokių matėte pasakų, virtusių animaciniais ar meniniais filmais?

Karalaitis varlė	Vilkas ir septyni oželiai	Išmintingoji Elzė
Trys verpėjos	Šiaudas, žarija ir pupa	Vėtrų karalienė
Staliukas, aukso asilas ir lazda	Gyvybės vanduo	Žąsininkė

Kuriai 3-ioje užduotyje paminėtai pasakai priskirtumėte veiksmo žodžių grandinėlę? Pratęskite ją raštu arba žodžiu.

Gyveno – išėjo – paliko – atsliūkino – beldėsi – ...
Susirgo – verkė – patarė – išjojo – sutiko – ...

Kokius tradicinius pasakojimus brangina jūsų šeima? Išmokite sekti pasaką ar sakmę, kuri patinka jūsų šeimai.

Daugiau

Užduotys

1323 m. Vilnius pirmą kartą paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino.
Jonas Basanavičius buvo lietuvių visuomenės veikėjas ir pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius.
Pilkosios varnos dažniausias miestų ir gyvenviečių paukštis.
Seniai seniai buvo senelis ir senutė. Jiedu turėjo ...
Gal seniai, gal neseniai, vienoje karalystėje gyveno karalius ir turėjo tris sūnus.
Buvo trys broliai: du gudrūs ir vienas kvailas.