Išplaukia laiveliai
- Kaip manote, kas su kuo kalbasi šiame eilėraštyje?
Leonardas Gutauskas
IŠPLAUKIA LAIVELIAI
Jau krenta lapai,
Kaip kibirkštėlės
Vandeny gęsta.
Ar girdit – šnypščia
Karštos žarijos
Šaltojoj sietuvėlėj.
Liepsnelės blėsta,
Bangomis čiuožia,
Plūkuoja lyg laiveliai.
Laivelių pulkas
Tyliai sūpuojas
Ant gėlo vandenėlio.
– Oi marių vilnys,
Skaisčios bangelės,
Kur suksim laivelius?
– Į jūras plauksim,
Vasarėlę plukdysim
Į platų vandenėlį.
Dailininkas Leonardas Gutauskas
Sietuva – gili upės ar ežero vieta, duburys.
Gėlas – nesūrus.
- Ką pajutote, apie ką pagalvojote klausydamiesi eilėraščio?
- Leonardas Gutauskas – poetas ir dailininkas, pats iliustruojantis savo eilėraščius. Įsižiūrėkite, kokį metų laiką jis vaizduoja.
- Kaip manote, kas tie išplaukiantys laiveliai? Atsakydami remkitės piešiniais ir eilėraščio žodžiais.
- Kokį rudens vaizdą poetas piešia žodžiais?
- Kaip manote, kodėl poetas krentančius rudeninius lapus lygina su kibirkštėlėmis, su karštomis žarijomis?
- Aptarkite, ar visi vienodai supratote šį eilėraštį.
- Perskaitykite paskutinius du eilėraščio posmus vaidmenimis. Balsu parodykite, kaip (meiliai, liūdnai, o gal piktai) kalbasi:
- saulė ir marios;
- vėjas ir marių bangelės;
- audra ir marių bangos.
- Išmokite skaityti eilėraštį raiškiai. Sugalvokite, kokiais gestais, mimika papildysite eilėraščio žodžius.
Gestas – judesys, kuriuo paryškiname jausmus, kalbą.
Mimika – raiškūs veido judesiai.
- Ištirkite, kuo skiriasi raiškiai skaitomas eilėraštis nuo mūsų kasdienės kalbos.
- Vienas mokinys tegul perskaito eilėraštį, neparodydamas jausmų nei balsu, nei judesiais.
- Kitas mokinys tegul perskaito eilėraštį raiškiai – balsu, gestais ir mimika stengdamasis papildyti eilėraščio žodžius (išreikšti jausmus, nuotaiką).
- Palyginkite. Kas jums paliko didesnį įspūdį? Labiau sujaudino?
Užduotys
Gržo, dėku, ači , mans, sav, mslė, žsis, žuolas, tavs, savs, man, smanos, Kstutis, saulėgrža, la, patingai, č, vėlva, da, rtoj, tav, sa, drsa, ksnis, šndien.