Ieškome poeto paliktų ženklų
- Kokį įspūdį L. Gutausko eilėraštyje kuria mažybiniai žodžiai? Parašykite žodžių porų pagal pavyzdį.
kibirkštėlės – kibirkštys
sietuvėlėj – sietuvoj
liepsnelės – ...
laiveliai – ...
vandenėlio – ...
- Perskaitykite eilėraštį, vartodami nemažybinius žodžius. Aptarkite, kas pasikeitė.
- Ar pastebėjote, kad kiekvienas eilėraščio posmas – atskiras sakinys? Kaip manote, kuriais eilėraščio posmais pavirto šie sakiniai?
Lapai jau krenta ir kaip kibirkštys gęsta vandenyje.
Ar girdit, kaip šaltoj sietuvoj šnypščia karštos žarijos?
- Palyginkite eilėraščio posmus ir šiuos sakinius. Pasvarstykite, kaip poetas kasdienės kalbos sakinius paverčia eilėraščio posmu.
- Parašykite trečią ir ketvirtą eilėraščio posmą kasdienės kalbos sakiniais.
- Kaip eilėraštyje kuriamas šnypščiančių žarijų įspūdis? Parašykite žodžių, kuriuose girdime š, č ar ž garsus.
Kibirkštėlės, ...
- Kuriame eilėraščio posme žodžių su š ir č radote daugiausia?
- Persiskaitykite dar kartą eilėraščio posmą, kuris piešia tyliai ant vandens besisūpuojančius lapus. Kokius veiksmo žodžius jūs vartotumėte?
Sūpuojas, linguoja, ...
- Kokie rudens orai Lietuvoje jus džiugina? Kokie liūdina? Prisiminkite savo mintis, jausmus ir sukurkite eilėraštį. Galite pasinaudoti iliustracijomis.
Užduotys
Pvz., kelmas – kelmelis, kamuolys – kamuolėlis.
Beržas – ,
spindulys – ,
ryšulys – ,
puodas – ,
žvirblis – ,
žemuogė – ,
avietė – .