Priešas prie miesto
- Perskaitykite kūrinio apie darbščią ir atkaklią skruzdėlytę Greitutę pradžią. Skaitydami stenkitės kuo aiškiau įsivaizduoti miestą ir jo gyventojus.
Vytautas Tamulaitis
PRIEŠAS PRIE MIESTO
Buvo graži vasaros pradžios diena. Giedrame danguje skendėjo tik keli balti debesėliai. Po orą plaukė gėlių kvapas. Tokią saulėtą dieną daug darbų galima nudirbti, todėl visi skruzdėlyno gyventojai plušo iš peties. Lėlytės ir kiaušinėliai, iš kurių turėjo išsiristi jaunos skruzdėlytės, buvo išnešti į viršų pasišildyti saulėje ir pakvėpuoti tyru oru. Mažus vaikelius, jau galinčius bėgioti, vedžiojo skruzdėlyno auklės, rodydamos jiems nuostabius skruzdėlės gyvenimo darbus. O senutė auklė Kruopštė kiek nuošaliau mokė paaugusias skruzdėlytes melžti karvutes ir nešti pieną į požemį. Prie skruzdėlyno vartų darbininkai ir kareiviai, išgriovę sieną, vilko į vidų negyvą saulėje išdžiūvusį slieką. Šimtai darbininkų grįžo į namus – kas su sėklelėmis, kas su žolių stiebeliais, tinkamais namams taisyti. Kiti – su mažais vabalėliais, kuriuos nutvėrė griaužiant jų pasodintų ropių lapus. Viską, ką tik buvo radę miške tinkamo, nešė, vilko į savo namus. Medžioklė tą dieną sekėsi. Šimtai kenkėjų, kurie graužė žolių šaknis, buvo sugaudyti ir partempti į skruzdėlyną. Juos tuoj džiovino saulėje. Vienus jų nešė į maisto sandėlius žiemai, o kitus tuoj suvalgė statybininkai.
Staiga tolumoje pasirodė viena darbininkė skruzdėlė, bėganti į miestą. Ji buvo taip išvargusi, kad net griuvinėjo ant kelio. Bet ir pargriuvusi garsiai šaukė:
– Plėšikai, plėšikai!
Skruzdėlyne kilo didelis sumišimas. Žinia apie plėšikus buvo netikėta ir visus miesto gyventojus labai išgąsdino. Miesto sargybiniai iš aukštų smilgų viršūnių garsiai šaukė:
– Pavojus, pavojus! Neškite lėlytes į požemius! Slėpkite kiaušinius! Užverkite miesto vartus! Sustiprinkite pylimą prie vartų...
Pagal knygą „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“Viršelio dailininkė Audronė Klimienė
- Apie kokį miestą pasakojama ištraukoje? Kuo jis jums įdomus?
- Kaip apibūdintumėte skruzdėlyno gyventojus?
- Kaip supratote pasakymą plušo iš peties? Kokie skruzdėlyno gyventojų darbai jums įsiminė?
- Koks įvykis sudrumstė skruzdėlyno gyvenimą?
- Kas skaitytoje ištraukoje yra tikra, o kas pramanyta? Pasinaudodami pasaulio pažinimo pamokos medžiaga, atsakykite į pateiktus klausimus.
Ar skruzdėlyne būna skruzdės sargybiniai, darbininkai, auklės?
Ar skruzdės puola kitus skruzdėlynus?
Ar skruzdėlynų auklės vadinamos Kruopštėmis?
Ar skruzdės augina karves?
- Skaitytame tekste raskite žodžių su minkštumo ženklu. Nurašykite juos be klaidų, o minkštumo ženklą nuspalvinkite.
Debesėliai, ...
- Ištirkite, kokius gyvūnus kūrinio autorius pavadino skruzdėlių karvutėmis. Kuo šie vabaliukai skruzdėlėms yra naudingi.
Užduotys
Kartą sunkiai tempdama šapą į skruzdėlyną skruzdėlė sutiko žiogą. Žiogas puolė stebėtis, kad, toji, taip sunkiai dirba. Juk šiandien toks puikus oras! Tiesiog kviečia linksmintis ir džiaugtis gyvenimu!
Skruzdė pakraipė galvą nepritardama žiogui. Ji žinojo, kad tik sunkiai vasarą dirbdama galės ramiai peržiemoti. Norėjo pamokyti ir žiogą, bet tas net nesiruošė jos klausyti. Atsispyrė ilgomis kojomis ir liuoktelėjo į kitą žolyno pusę.
Visą vasarą žiogas linksminosi, grojo, dainavo su vabalais ir drugeliais. Atėjo ruduo. Orai ėmė vėsti, dažniau lynojo lietus. Žiogui ėmė trūkti maisto, o ir naktį kalendavo dantimis. Bandė prašytis nakvynės pas skruzdėlę. Bet ji neįsileido.
Kokia liaudies patarlė tinka šiai pasakėčiai?
- Kiekvieno nagai į save riesti.
- Ruošk roges vasarą, o vežimą žiemą.
- Moki žodį, žinai kelią.
Ką reiškia posakis „kalendavo dantimis“?
- skaudėjo dantis
- gydė dantis
- grodavo dantimis
- drebėdavo iš šalčio