Gulbė karaliaus pati
- Pamokos pradžioje skirkite 5 minutes prisiminti, ką žinote apie pasakas.
Lietuvių pasaka
GULBĖ KARALIAUS PATI
Buvo du seneliai. Jie eidavo kas rytą medžių kirsti. Kai seneliai išeina, gulbė ima ir atskrenda, savo sparnelius pasideda, pavirsta ji mergyte, krosnį pasikūrena, valgyti išverda, apsiruošia ir vėl išskrenda. Prie to jie priprato. Namai jiems nerūpi: visada viskas padaryta. Gaila tiktai, kad ta mergytė neiškenčia vėl nepavirtusi gulbe.
Na, taip vieną rytą senelis atsigulė po kubilu. Mergytė jo nepastebėjo ir, vieną sparną palikusi, išėjo vandens. Tada senelis ėmė ir sudegino jos sparną. Jai, likus amžiams mergyte, pasidarė taip ilgu, taip ilgu: gaila jai tėvo, motinos, gaila mylimo bernelio.
Grožio mergytė neregėto buvo: kaktoje saulė, paausiuose žvaigždės, pakaušyje mėnuo. Kur eina, ten šviečia. O pirkelė mažytė mažytė, ji verkia ir verkia…
Kartą medžiojo tenai karalius ir jam labai patiko ši mergytė. Pamatė, pamilo ir siunčia tarnus.
– Eikite, paklauskite senuką, ar man duos tą mergytę į žmonas.
Ką darys senelis, ėmė ir atidavė jam.
Parsivežė ją karalius namo. Parsivežęs vedė ir po kiek laiko susilaukė sūnaus.
Vieną dieną vaikščiojo mergytė po sodą. Žiūri, skrenda gulbės. Pirmiausia skrenda jos tėvas ir gieda:
– Žiūriu žiūriu ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią, šilkų skarelę beryšinčią, aukso žiedeliu bemūvinčią, aukso knygelę beskaitančią. Mesiu, dukrele, savo sparną: palik sūnelį vargų vargti.
Susigraudino jos širdelė, rieda krinta ašarėlės. Pagaliau tėveliui atsakė giedodama:
– Nemesk, tėveli, savo sparno, nepaliksiu sūnelio vargelio vargti.
Pagal knygą „Lietuvių liaudies pasakos“Dailininkė Diana Monkevičiūtė
- Kuris pasakos veikėjas turėjo neįprastų galių – senelis, karalius ar mergytė?
- Kokiu paukščiu pavirsdavo mergytė?
- Kas nutiko, kad mergytė nebegalėjo vėl pavirsti gulbe?
- Kuri pasakos dalis jums labiausiai patiko? Perskaitykite ją draugams balsiai.
- Skaityta pasaka neužbaigta. Kaip manote, kas nutiko toliau? Prisiminkite šios pasakos pabaigą arba užbaikite ją savaip.
Pati – žmona.
Pasaka – išgalvotas pasakojimas.
- Pasiruoškite atsakyti į pasirinktą klausimą. Remkitės kūriniu ir pamokos pradžioje išsakytomis mintimis.
- Kodėl šį kūrinį vadiname pasaka?
- Kodėl šį kūrinį galime vadinti pasakojimu?
- Kaip pritaikote žinias apie pasakas ir pasakojimus?
Įdomu!
Lietuvių pasakas kūrė visa tauta. Todėl ta pati pasaka skirtingose Lietuvos vietose gali būti sekama šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, gali turėti kitokią pabaigą.
- Kokie žodžiai čia slepiasi? Parašykite su kiekvienu iš jų po sakinį.
ė | ė | ||
senel | dukrel | ||
e | e |
- Kuriuos pasakoje pavartotus žodžius rašydami suabejotumėte, kokią raidę – e ar ė – rašyti? Užsirašykite tuos žodžius, o sunkumų keliančią vietą nuspalvinkite.
- Pasekite pasaką apie gulbę karaliaus pačią namiškiams. Kokias šios pasakos pabaigas jie yra girdėję ar skaitę?