Tiriame pokalbius
- Prisiminkime skaitytus pokalbius. Raiškiai perskaitykite pasirinktą ištrauką.
– Tamsta mokytojau, paaiškinkit, jeigu galima. Kiti nesuprato...
– Kas nesuprato?
– Vytautas su Jolanta.
– Tai ko gi jie tyli, jei nesuprato?
– Gal nedrįsta?
— Vaidotas klauso.
– Sveikas, Vaidotai. Čia teta Aldona. Sakyk, mama jau išvažiavo?
— Išvažiavo.
– Ir dabar tu vienas?
— Vienas.
– Visiškai visiškai vienas vieniausias?
— Visiškai vienas.
– Nenusimink, vargšeli. Kitiems vaikams, žinok, būna dar riesčiau...
– Ko tamsta toks nelinksmas?
– Noriu būti turtingas, bet nesugalvoju, kaip tų turtų įsigyti!
– Na, o ko tu labiausiai norėtumei?
– Aš norėčiau turėti daug aukso. Turėdamas aukso, visko turėčiau. Aš norėčiau, kad tai, ką tik į rankas paimčiau, pavirstų auksu.
– Gerai. Grįžk namo, ir bus taip, kaip tu nori!
- Kas su kuo kalba kiekvienoje ištraukoje?
- Raskite žodžius, kuriais vienas pokalbio dalyvis kreipiasi į kitą.
- Prisiminkite skaitytus kūrinius: kur ir kada vyksta šie pokalbiai?
- Kiekviename pokalbyje raskite klausimų ir atsakymų.
- Kaip manote, kodėl skaitytuose pokalbiuose užduodamas ne vienas klausimas?
Žodis, kuriuo kreipiamės į pašnekovą, vadinamas kreipiniu.
- Aptarkite pokalbių užrašymą:
- kas padėjo atskirti mokytojo ir mokinio žodžius pirmoje ištraukoje?
- kas padėjo atskirti berniuko ir jo tetos žodžius antroje ištraukoje?
- kas padėjo atskirti senelio ir bernelio žodžius trečioje ištraukoje?
- Palyginkite atsakymus. Kurį atsakymą pavadintumėte išsamiu?
Išvažiavo. | Mano mama išvažiavo prieš dvi valandas. |
Vienas. | Šiuo metu namuose esu vienas, bet po valandos sugrįš mama. |
- Sugalvokite vieni kitiems klausimų ir pasimokykite į juos atsakyti trumpai ir išsamiai.
- Kuriuos 1-os užduoties pokalbių sakinius galime pavadinti tikslesniu žodžiu:
- prašymu;
- pažadu;
- spėjimu.
Klausiu, kai noriu... | Klausinėju, kai... |
- Apibendrinkite, kada ir kodėl klausiama, klausinėjama.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"