Tema 15.3 (Literatūra 11)

Konstantinas Kavafis

Konstantinas Kavafis, 1929 m.

Konstantinas Kavafis (Kōnstantinos Kabaphēs, 1863–1933) gimė ir mirė Aleksandrijoje, ten jo laikais buvo didelė graikų kolonija. Tas Egipto miestas, įkurtas Aleksandro Makedoniečio, antikiniais amžiais garsėjo kaip didžiausias helenistinės kultūros centras. Kaip tik Kavafis dabartiniam skaitytojui tobuliausiai perteikia tos kultūros aromatą. Per savo netrumpą gyvenimą jis paliko vos apie du šimtus eilėraščių, spausdino juos retai ir mažais tiražais, bet beveik visi jie pasaulinėje poezijoje užima neeilinę vietą. Tatai pirmiausia lemia jų unikali, drauge ironiška ir išdidi intonacija. Garsėja Kavafio erotinė lyrika, tačiau turbūt įdomesni jo istoriniai eilėraščiai, turintys aiškų, nors primygtinai nepabrėžiamą ryšį su XX a. patirtimi.

Kavafis turi siaurą, bet reikšmingą gerbėjų ratą – jam, be kitų, priklausė Josifas Brodskis. Dažnas tų gerbėjų laiko jį geriausiu moderniojo laikotarpio poetu, nors kažin ar verta šičia nustatinėti hierarchijas.

Keli Kavafio eilėraščiai, ypač „Termopilai“ ir „Itakė“, yra man virtę ne tik poetinės patirties faktu, bet ir etine pamoka. 1972 m. kelis jų paskelbiau „Poezijos pavasaryje“ (vėliau visą Kavafio knygą lietuviškai paskelbė Vytautas Bložė). Verčiau iš anglų kalbos, tačiau dirstelėdamas ir į graikišką originalą. Sykį viešai perskaičiau eilėraštį „Barbarų belaukiant“; tai sukėlė skandalą – partijos šulai nusprendė, kad „barbarų“ epitetas skirtas jiems – ir gal net pagreitino mano emigraciją. Po to esu lankęsis Aleksandrijoje, kur graikų nebėra, bet Kavafio namai išlikę. Labai gailiuosi, kad ligi jų nepriėjau.

Pagal Tomą Venclovą
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

ITAKĖ

Kada išplauksi praraston Itakėn,
​prašyk dievus, kad kelias būtų ilgas,
​klaidus ir pilnas paslapčių.
​Nepaisyk lestrigonų nei kiklopų,
​nepaisyk Poseidono rūsčio.
​Jie niekad neužklups tavęs, jei skaisčios
​bus tavo mintys, jeigu sieloj
​ir kūne viešpataus kilni aistra.
​Tu niekad nesutiksi lestrigonų,
​kerštingo Poseidono ir kiklopų,
​jei tavo dvasioj jų nėra, jei pats
​neišviliosi jų iš nebūties.

Todėl prašyk, kad kelias būtų ilgas,
​kad vasaros rytais tau būtų lemta
​įplaukt į nematytus uostus,
​kad jie džiaugsmingai sveikintų tave.
​Svečiuokis finikiečių mugėse
​ir įsigyk jų prekių –
​koralų, perlamutro, gintaro ir juodmedžio;
​įvertink nuostabią kvapių aliejų įvairovę;
​pirk tiek kvapių aliejų, kiek įstengsi;
​lankyk šimtus Egipto miestų
​ir mokykis iš tų, kurie pranoksta mus.

Ir visada mąstyk apie Itakę.
​Ji – tavo tikslas, kur bebūtum.
​Bet įvykių neskubink.

Tegul kelionė trunka daugel metų;
​atplauk į tėviškę visai pasenęs,
​įgijęs išminties ir patyrimo,
​nes ji neduos tau jokio turto.

Itakė dovanojo tau kelionę.
​Jei jos nebūtų, nevertėtų plaukti,
​bet šiaip Itakė – nežymi sala.

Nors ji skurdi, ji neapgaus.
​Kada įgysi išminties ir patyrimo,
​tikrai suprasi, kas gi tos Itakės.

Vertė Tomas Venclova

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Lyrinis subjektas kreipiasi į Odisėją. Kalbančiojo patarimai ir pamokymai tarsi iššifruoja Homero poemoje „Odisėja“ aprašytų herojaus kelionių ir klaidžiojimų prasmes. Ką reiškia kelionė K. Kavafiui? Palyginkite K. Kavafio ir Š. Bodlero kelionių sampratas.
  2. Aptarkite Itakės simbolio reikšmę K. Kavafio eilėraštyje. Kodėl paskutinis eilėraščio žodis pavartotas daugiskaitos forma?
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

BARBARŲ BELAUKIANT

Ko laukiam, susirinkę aikštėje?

Šiandieną barbarai įžengs į miestą.

Kodėl senatas nesirūpina įstatymais?
​Kodėl senatoriai dykaduoniauja?

Nes šiandien barbarai įžengs į miestą.
​Ar verta besirūpinti įstatymais?
​Atėję barbarai išleis naujus.

Kodėl gi imperatorius, anksti nubudęs,
​ties miesto vartais sėdi soste
​su prašmatniu rūbu ir karūna?

Nes šiandien barbarai įžengs į miestą,
​ir imperatorius nekantriai laukia
​jų vado. Jis jau parengė
​jam sveikinimą. Jaučio odoj surašyta
​daug titulų ir daug garbės vardų.

Kodėl gi pretoriai ir konsulai šiandieną vilki
​raudonom išrašytom togom
​ir dėvi antrankius su ametistais,
​ir mūvi žiedus, inkrustuotus smaragdu?
​Kodėl jie kelia brangias krivūles,
​išgražintas ir sidabru, ir auksu?

Nes šiandien barbarai įžengs į miestą,
​o, sako, prabanga pritrenkia barbarus.

Kur slepiasi šauniausieji oratoriai?
​Kodėl nebegirdėti jų balsų?

Nes šiandien barbarai įžengs į miestą,
​o barbarams apkarto gražbylystė.

Kodėl toks nerimas ir sujudimas?
​(Žiūrėk, visų veidai iškart paniuro.)
​Kodėl tuštėja skersgatviai ir aikštės,
​ir žmonės susimąstę grįžta į namus?

Nes jau naktis, o barbarų nėra.
​Kažkas, atvykęs iš pasienio, pranešė,
​kad jų iš viso niekur nematyti.

Ką veiksime dabar, kai dingo barbarai?
​Juk, šiaip ar taip, jie buvo išeitis.

Vertė Tomas Venclova

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Šiame eilėraštyje paradoksaliai ir ironiškai interpretuojama Ròmos istorija. Aptarkite, kodėl miestas laukia barbarų. Kodėl jie laikomi „išeitimi“?
  2. T. Venclovos komentare rašoma, kad viešas „Barbarų belaukiant“ perskaitymas sukėlė sovietinės valdžios atstovų pasipiktinimą. Kaip manote, kodėl jie save tapatino su barbarais?
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

TERMOPILAI

Šlovė ir atminimas tam, kas budi,
​kol gyvas, prie savųjų Termopilų;
​kas niekad neužmiršta pareigos;
​kam žemėje mieliausias teisingumas,
​bet ir užuojauta nesvetima;
​tam, kas dosnus varguoliams, o nuskurdęs
​išlieka nešykštus
​ir paremia kiekvieną, kol įstengia;
​kas sako tiesą, neapkęsdamas melų,
​tačiau atleidžia tiems, kurie melavo.

Ir dviguba šlovė, jei jis nujaučia
​(o dažnas tai nujaučia), kad kalnuos
​parodys priešui taką Efialtas
​ir kad vis viena medai prasiverš.

Vertė Tomas Venclova

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Remdamiesi enciklopedijomis, žinynais arba informacija internete išsiaiškinkite, kas yra Termopilai, Efialtas, medai.
  2. Šiame eilėraštyje kalbama apie pareigą. Aptarkite, kokį budėtoją prie Termopilų išaukština poetas. Kodėl Termopilai gali būti laikomi pareigos simboliu?
Daugiau
Daugiau pasirinkimų
Prašau palaukti