Kalbėdami, skaitydami tikriausiai pastebėjote, kad vienas žodžio skiemuo ištariamas stipriau už kitus.
Kirtis
15.1 užduotis. Perskaitykite žodžius adata, pavasaris, Nẽmunas, vandenyje, tupi, bitė. Kurį žodžio skiemenį ištariate stipriau?
Vieno kurio skiemens išryškinimas, stipresnis ištarimas vadinamas kirčiu.
Lietuvių kalboje nuo kirčiuoto skiemens gali priklausyti net žodžio reikšmė, todėl kai kuriose knygose ar žurnaluose tokie žodžiai sukirčiuojami. Palyginkite:
Ji tyli ir nekalba. Ji yra tyli.
Tai mano gimtoji kalba. Žmonės sėdi ir kažką kalba.
Dažnai tik kirčio vieta leidžia atskirti, kuri žodžio forma pavartota:
Mama, pabūk su manimi. Mama kalba telefonu. Ką krepšelyje neši? Kada neši jai knygą?
- Kuris skiemuo kirčiuotas? O žodžiuose kibiras, keptuvė, gebenė, šilauogė, spaustuvė?
15.2 užduotis. Pasakykite, kurį skiemenį kirčiuojate paryškintuose žodžiuose. Ką šie žodžiai reiškia?
Tai tokia figūra – trikampis. Mano kambaryje stovi trikampis staliukas. Arbatos gėrimas mūsų šeimoje jau tapo savaitgalio tradicija. Gazuotas gėrimas skanus, bet nesveikas. Pavasarį traktoriai išvažiuoja laukų arti. Visai arti sugriaudė perkūnija. Rasa, kada mes susitiksime? Rasa šiandien ateis pas mane į svečius. Vakar visą dieną gėlė dantį. Rožė – pati gražiausia darželio gėlė.
15.3 užduotis. Paklausykite, kaip žodžius taria mokytojas. Pabraukite kirčiuotą skiemenį.
Pavakarys, žiema, zylutė, varveklis, traukinį, klausimų, kambaryje, Kernavė, autorius, nesijuokia, lietus.
15.4 užduotis. Pabraukite kirčiuotus skiemenis, vienskiemenių žodžių nebraukite.
Baigiant artėti prie kranto, staiga visos vaidilutės, pagal krivio žodį, nusiėmė nuo savo galvų rūtų vainikėlius ir sklandžiai paleido juos į ežero bangas.
(Antanas Vienuolis)15.5 užduotis. Perskaitykite žodžius, atkreipkite dėmesį, kurį skiemenį kirčiuojate.
Mama, mašina, kotletas, einu, pasiekiu, tokius, mergaitė, knygas, telefonu, kabinetas, Lietuvoje, literatūra, gamtinis.
Priegaidė
Ilgojo skiemens tarimas pabrėžiant pradžią arba pabaigą vadinamas priegaide.
Priegaidžių yra dvi – tvirtapradė ir tvirtagalė.
Trumpasis skiemuo priegaidės neturi. Jis visada kirčiuojamas kairiniù (`) kirčio ženklu:
tu, skubu, miške, ratus, rankas
Priegaidė, kaip ir kirtis, padeda skirti žodžių reikšmes:
Mano tėtis labai aukštas. Šiandien aplinką tvarko antras aukštas.
Paskubėk, sriuba aušta. Dar nesikelsiu, dar tik aušta.
- Dešininis, riestinis ir kairinis kirčio ženklas.
Tvirtapradę (`) (´) priegaidę turi tie žodžių skiemenys, kuriuos tariant pabrėžiama ilgojo balsio pirma dalis, o dvigarsio – pirmas dėmuo. Dvigarsių il, im, in, ir bei ul, um, un, ur pirmoji raidė kirčiuojama kairiniu kirčio ženklu.
Tvirčiau ištariama balsio pradžia, tada intonacija krinta. Rašte tvirtapradė priegaidė žymima dešininiu kirčio ženklu:
vyras, sūris, moteris, tėvas, lova.
Nustatyti balsio priegaidę nėra lengva, ypač jei tariame netaisyklingai.
Daug lengviau išgirsti dvibalsio ar mišriojo dvigarsio priegaidę. Jei pabrėžiamas pirmas jo dėmuo, priegaidė yra tvirtapradė:
laisvė, laužas, leisti, semti, langas, kalnas, lempa, kerpė,
tiltas, pilnas, pilkas, pirmas, pinti, pulti, kurmis, uiti.
Tvirtagalę ( ) priegaidę turi tie žodžių skiemenys, kuriuos tariant pabrėžiama ilgojo balsio antra dalis, o dvigarsio – antras dėmuo.
Тvirčiau ištariama ilgojo balsio pabaiga, taigi intonacija kyla. Rašte tvirtagalė priegaidė žymima riestiniu kirčio ženklu.
sodas, kyla, lėtas.
Riestinis kirčio ženklas visuomet rašomas virš antro dvigarsio dėmens:
vaikas, sausas, keistas, puikiai,
karklas, lankas, pirkti, vilkas
Jau užsiminėme apie padėtinio ilgumo balsius, kurie ilgi tik tuomet, kai raiškiau ištariami, tai yra sukirčiuojami. Jie visada būna atvirajame skiemenyje. Tikriausiai prisimenate, kad tokie yra [a] ir [e]. Jie visada tvirtagaliai ir kirčiuojami riestiniu kirčio ženklu:
namas, vakaras, sako, rašo, medis,
geras, žemas, neša, veža.
15.6 užduotis. Nustatykite paryškintų žodžių priegaidę ir sukirčiuokite – virš reikiamos raidės pasirinkite tinkamą kirtį.
Medžiotojau, nešauk į žvėrelį be reikalo.
Nešauk, aš tave labai gerai girdžiu.
|
|
|
|
|
|
n | e | š | a | u | k |
Ar girdėjai, kaip varpas gaudė?
|
|
|
|
|
g | a | u | d | ė |
|
|
|
|
|
|
n | e | š | a | u | k |
Vaikai pievoje gaudė drugelius.
|
|
|
|
|
g | a | u | d | ė |
Pavalgęs išsiplauk indus.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
i | š | s | i | p | l | a | u | k |
Plauk prie kranto.
|
|
|
|
|
p | l | a | u | k |
|
|
|
|
|
|
k | r | a | n | t | o |
Drožėjo kaltas jau buvo atšipęs.
|
|
|
|
|
|
k | a | l | t | a | s |
Nesijaučiu dėl nieko kaltas.
|
|
|
|
|
|
k | a | l | t | a | s |
- Kaip kirčiuoti žodžius, galima pasižiūrėti tiek popieriniame, tiek elektroniniame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ arba pasinaudoti „Kirčiuokliu“.
15.7 užduotis. Sukirčiuokite žodžius – virš reikiamos raidės pasirinkite tinkamą kirtį.
Butas, valanda, skaičiai, vargas, laiptai, draugas, žaidimas, pamokoje, su teptuku, rankas, vandens lašai, ledo varveklis, geri patarimai, sena knyga, matau mišką, supasi snaigės.
|
|
|
|
|
B | u | t | a | s |
|
|
|
|
|
|
|
|
s | k | a | i | č | i | a | i |
|
|
|
|
|
|
|
l | a | i | p | t | a | i |
|
|
|
|
|
|
|
|
ž | a | i | d | i | m | a | s |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
s | u | t | e | p | t | u | k | u |
|
|
|
|
|
|
|
v | a | n | d | e | n | s |
|
|
|
|
|
|
|
v | a | l | a | n | d | a |
|
|
|
|
|
|
v | a | r | g | a | s |
|
|
|
|
|
|
|
d | r | a | u | g | a | s |
|
|
|
|
|
|
|
|
p | a | m | o | k | o | j | e |
|
|
|
|
|
|
r | a | n | k | a | s |
|
|
|
|
|
l | a | š | a | i |
|
|
|
|
l | e | d | o |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
v | a | r | v | e | k | l | i | s |
|
|
|
|
g | e | r | i |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
p | a | t | a | r | i | m | a | i |
|
|
|
|
s | e | n | a |
|
|
|
|
|
k | n | y | g | a |
|
|
|
|
|
m | a | t | a | u |
|
|
|
|
|
m | i | š | k | ą |
|
|
|
|
|
|
s | u | p | a | s | i |
|
|
|
|
|
|
|
s | n | a | i | g | ė | s |
15.8 užduotis. Užrašykite savo draugų vardus, pabraukite kirčiuotą skiemenį, sukirčiuokite ir perskaitykite.
15.9 užduotis. Parašykite savo miesto kvartalų pavadinimus, aplink miestelį esančių kaimų vardus ir pabraukite kirčiuotą skiemenį.
Tikiuosi, kad pavyko sukirčiuoti taisyklingai. Taisyklingas kirčiavimas – mūsų kalbos kokybės ženklas. Apie tokius, kurie sako mama, mašina, kuotletas, žmonės sako: „Iš jo nieko gero nelauk.“ Ypač būna nesmagu, jeigu kas nors netaisyklingai sukirčiuoja tavo vardą, pavardę ar gyvenamosios vietos pavadinimą. Tiesa, norint sukirčiuoti taisyklingai, reikia išmanyti taisykles, o jas mokysitės tik vyresnėse klasėse, bet kirčiuotą skiemenį nustatyti galite jau dabar.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"