Harper Nelė Li
Amerikietė Harper Nelė Li (Harper Nelle Lee, 1926–2016) – romano „Nežudyk strazdo giesmininko“ autorė. Sekdama tėvo pėdomis, įstojo į Alabamos universitetą studijuoti teisės, tačiau susidomėjo literatūra ir nusprendė, kad ne teisė, o rašymas yra jos vienintelis tikrasis pašaukimas. Iš draugų gavusi įspūdingą Kalėdų dovaną – metinį išlaikymą, H. N. Li metė darbą ir 1959 m. baigė rašyti kultinį romaną „Nežudyk strazdo giesmininko“. 1961 m. rašytoja už šį romaną pelnė prestižinę Pulicerio literatūros premiją, netrukus pagal jį buvo pastatytas filmas. Lietuviškai išleistas dar vienas H. N. Li romanas pavadinimu „Eik ir pastatyk sargybinį“.

Romane „Nežudyk strazdo giesmininko“ pasakojama dviejų vaikų – brolio ir sesers – istorija. Nagrinėjami jų tarpusavio santykiai, santykiai su tėvu ir kitais žmonėmis. Vaikų gyvenimas itin pasikeičia, kai jų tėvas advokatas Atikus imasi ginti juodaodį, nepagrįstai apkaltintą išprievartavus baltąją.
Skaitydami ištrauką atkreipkite dėmesį į tai, kaip vyksta einamųjų įvykių pamoka ir kaip joje aptartas tekstas paskatina mergaitę sugretinti du, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio nepanašius reiškinius, ieškoti tiesos.
NEŽUDYK STRAZDO GIESMININKO (ištrauka)
XXVI
1
<…> Kartą per savaitę mums buvo vedama einamųjų įvykių pamoka. Kiekvienas vaikas turėjo išsikirpti iš laikraščio straipsnį, įsisąmoninti jo turinį ir papasakoti visai klasei. Buvo manoma, kad ši pamoka padės nusikratyti ne vienos blogybės: atsistojęs prieš visą klasę, vaikas įpras taisyklingai stovėti; pasakodamas įvykį, išmoks sklandžiai kalbėti; mokydamasis pasakoti, lavins atmintį, o pastovėjęs kurį laiką vienas dar labiau norės grįžti pas savo bičiulius.
Šitas sumanymas buvo itin išmintingas, tačiau, kaip visada Meikombe, nelabai kas iš to išėjo. Pirmiausia kaimo vaikai retai kada galėdavo paskaityti laikraštį, todėl šią naštą teko vilkti miestiečiams, o tai dar labiau įtikino kaimiečius, kad mokytojai daugiausia dėmesio skiria miestelėnams. Tie kaimiečių vaikai, kurie vis dėlto stengdavosi atlikti užduotį, atsinešdavo iškarpų iš „Radikalų lapelio“, kurio mis Geits, mūsų mokytoja, laikraščiu nelaikė. Aš niekaip negalėjau suprasti, kodėl ji raukydavosi, kai mokinys pasakodavo iš „Radikalų lapelio“. Matyt, skaityti tą laikraštį jai atrodė taip pat nepadoru, kaip mėgti džiazą, priešpiečiams valgyti prastus pyragėlius su džemu, būti davatkišku sektantu, asilo balsu bliauti „Saldūs donkių1 pažadai“; valstybė mokytojams už tai ir mokėjo pinigus, kad jie atgrėstų vaikus nuo panašių dalykų.
1 Donkey (angl.) – asilas. Šiuo žodžiu pravardžiuojama Demokratų partija.
Bet vis tiek nedaug vaikų tesuprato, kas yra tas einamasis įvykis. Čarlis Litlis, kuris viską išmanė apie karves ne blogiau už šimtametį senį, buvo jau įpusėjęs savo pasakojimą apie dėdę Netšelį, kai mis Geits staiga jį sustabdė:
– Čia ne einamasis įvykis, Čarli. Čia skelbimas.
2
O štai Sesilis Džeikobsas žinojo, kas yra einamasis įvykis. Kai atėjo jo eilė, jis atsistojo prieš visą klasę ir pradėjo:
– Senis Hitleris…
– Adolfas Hitleris, Sesili, – pataisė mis Geits. – Negalima pradėti pasakojimo žodžiu „senis“.
– Taip, mem, – pasakė jis. – Senis Adolfas Hitleris prasekioja…
– Persekioja, Sesili…
– Ne, mis Geits, čia taip parašyta… Na, tiek to. Senis Adolfas Hitleris gaudo žydus ir kiša juos į kalėjimus. Jis atima iš jų visų turtą, neleidžia išvažiuoti iš šalies, jis prausia visus silpnapročius ir…
– Prausia silpnapročius?
– Taip, mis Geits, aš manau, kad jie nesugeba patys nusiprausti, nes koks gi idiotas gali laikytis švaros? Taigi Hitleris pradėjo programą, pagal kurią reikia sugaudyti ir visus pusžydžius, nes jis nori visus juos suregistruoti, kad nepridarytų jam bėdos, ir aš manau, jog tai blogas dalykas. Toks mano einamasis įvykis.
– Labai gerai, Sesili, – tarė mis Geits.
3
Išdidžiai pasipūtęs, Sesilis grįžo į savo suolą. Klasės gale pakilo ranka.
– Kaip jis taip gali?
– Kas jis ir ką gali? – kantriai paklausė mis Geits.
– Kaip Hitleris gali tiek daug žmonių suvaryti už grotų? Valdžia turėtų jį sudrausti, – pasakė mokinys, kuris buvo pakėlęs ranką.
– Hitleris pats yra valdžia, – tarė mis Geits. Nepraleisdama progos suaktyvinti mokymo procesą, ji nuėjo prie lentos ir didelėmis spausdintomis raidėmis parašė: DEMOKRATIJA.
– Demokratija, – perskaitė mokytoja. – Kas žino, ką tai reiškia?
– Mes, – kažkas pasakė.
Aš prisiminiau vieną rinkimų kampanijos šūkį, kurį Atikus buvo man aiškinęs, ir pakėliau ranką.
– Kaip tu supranti demokratiją, Džina Luiza?
– „Visų teisės lygios, niekam jokių privilegijų“, – pacitavau aš.
– Labai gerai, Džina Luiza, labai gerai, – nusišypsojo mis Geits. Paskui prieš žodį DEMOKRATIJA ji parašė: PAS MUS. – Dabar, mokiniai, perskaitykime visi kartu: „Pas mus demokratija.“
Mes perskaitėme. Tada mis Geits pasakė:
– Toks skirtumas tarp Amerikos ir Vokietijos. Pas mus yra demokratija, o Vokietijoje diktatūra. Dik-ta-tū-ra, – aiškino ji. – Mūsų šalyje niekas nėra persekiojamas. Kitus persekioja tik prietaringi žmonės. Prie-ta-rin-gi, – pakartojo ji paskiemeniui. – Žydai puikiausi žmonės pasaulyje, ir man tiesiog nesuprantama, kaip jis to nesupranta.
Kažkoks smalsuolis klasės viduryje pasidomėjo:
– Kaip jūs manote, mis Geits, kodėl jie nekenčia žydų?
– Nežinau, Henri. Žydai duoda daug naudos kiekvienai visuomenei, kurioje gyvena, ir, tai užvis svarbiausia, jie yra labai religingi žmonės. Hitleris nori panaikinti religiją, galbūt dėl to nemėgsta žydų.
Čia prabilo Sesilis.
– Aš tiksliai nežinau, – tarė jis, – bet jie lyg pinigus keičia, lyg dar kažką daro, bet argi dėl to reikia persekioti žydus? Juk jie baltieji, tiesa?
– Kai pradėsi lankyti vidurinę mokyklą, Sesili, – pasakė mis Geits, – sužinosi, kad žydai persekiojami nuo seniausių laikų, jie net buvo išvyti iš savo krašto. Tai vienas baisiausių įvykių žmonijos istorijoje. O dabar laikas aritmetikai, vaikai.
4
Kadangi aritmetikos niekada nemėgau, įsižiūrėjau pro langą. Aš matydavau Atikų smarkiai širstantį tik tada, kai Elmeris Deivisas per radiją pasakodavo paskutines naujienas apie Hitlerį. Atikus staiga išjungdavo radiją ir piktai krenkštelėdavo. Kartą aš paklausiau, kodėl jam taip nepatinka Hitleris, ir Atikus atsakė:
– Už tai, kad jis maniakas.
Ne, to negana, galvojau aš, kol visa klasė sprendė uždavinius. Maniakas vienas, o vokiečių milijonai. Jie patys galėtų įkišti Hitlerį už grotų, užuot laukę, kol jis juos pasodins. Čia kažkas ne taip… Reikės vėl pasiklausti tėvo.
Aš pasiklausiau, ir Atikus atsakė negalįs man nieko aiškaus pasakyti, nes pats nežinąs.
– Bet Hitlerio nekęsti – gerai?
– Negerai, – atsakė jis. – Išvis negerai, kai reikia ko nors nekęsti.
– Atikau, – pasakiau aš, – man kai kas neaišku. Mis Geits sakė, kad siaubinga taip daryti, kaip Hitleris daro. Kalbėdama ji net išraudo visa…
– Aš manau…
– Bet…
– Kas?
– Nieko, tėti.
Nuėjau šalin, nes nežinojau, kaip paaiškinti Atikui, kas man buvo atėję į galvą, kaip žodžiais pasakyti tai, ką pajutau. Gal Džemis galės man atsakyti. Mokyklinius reikalus Džemis suprasdavo geriau už Atikų.

5
Džemis visą dieną tampė vandenį, todėl buvo labai pavargęs. Prie jo lovos ant grindų mėtėsi ne mažiau kaip dvylika bananų žievių, tarp jų stovėjo tuščias pieno butelis.
– Tiek bananų sukirtai? – paklausiau aš.
– Treneris sako, kad po metų galėčiau žaisti, jei per tą laiką priaugčiau dvidešimt penkis svarus, – atsakė jis. – O greičiausiai galima pasitaisyti nuo bananų.
– Jeigu tik tau nepasidarys bloga. Džemi, – pasaldau aš, – noriu tavęs kai ko paklausti.
– Rėžk, – tarė jis, padėjo knygą ir ištiesė kojas.
– Mis Geits gera moteris, tiesa?
– Nebloga, – atsakė Džemis. – Ji man patiko, kai mokiausi jos klasėje.
– Bet ji labai nekenčia Hitlerio.
– Ir ką?
– Šiandien ji sakė, kad jis labai blogai elgiasi su žydais. Džemi, juk neteisinga yra ką nors persekioti, tiesa? Net blogai galvoti apie kitą žmogų yra negerai, ar ne?
– Žinoma, Paukšteli. Kokia musė tave įkando?
– Žinai, kai mes tą vakarą ėjome iš teismo, mis Geits lipo laiptais priešais mus, tu gal ir nematei, nes ji kalbėjosi su mis Stefanija Kroford. Girdėjau ją sakant, kad jau laikas juos pamokyti, nes jie per daug sau leidžia, dar, ko gero, užsimanys imti mus į žmonas. Klausyk, Džemi, kaip galima baisiausiai nekęsti Hitlerio, o apsisukus taip negražiai kalbėti apie mūsiškius…
Netikėtai Džemis klaikiai įsiuto. Jis šoko iš lovos, griebė mane už pakarpos ir smarkiai papurtė.
– Nenoriu nieko girdėti apie tą teismą, nieko, daugiau nieko, girdi? Ar girdi, ką sakau? Kad negirdėčiau daugiau nė vieno žodžio apie tai, aišku tau? Dabar dink iš čia!
Aš taip nustebau, kad net nepravirkau. Išsliūkinau iš Džemio kambario ir kuo tyliausiai uždariau duris – ko gero, išgirdęs trinktelėjimą dar labiau įsiustų. Staiga pasijutau labai pavargusi ir užsinorėjau pas Atikų. Jis sėdėjo svetainėje, ir aš užsiropščiau jam ant kelių. Atikus nusišypsojo.
– Tu jau didelė, greit nebetilpsi pas mane ant kelių. – Jis stipriai mane apkabino. – Paukšteli, – švelniai pasakė jis, – tu nenusimink, kad Džemis pyksta. Jam dabar sunku. Aš girdėjau, kaip jis rėkė ant tavęs.
Atikus paaiškino man, kad Džemis labai stengiasi kai ką užmiršti, bet jam vis nesiseka. Kai praeis daugiau laiko, tada jis vėl galės apie tai pagalvoti ir viską išsiaiškins. O kai išsiaiškins, vėl bus toks pats Džemis kaip anksčiau.
Vertė Silvija Lomsargytė-Pukienė
Aptariame tekstą
- Kokios naudos mokiniams turėjo duoti einamųjų įvykių pamoka? [1]
- Kuo skirdavosi kaimiečių ir miestiečių vaikų skaityti pasirinkti tekstai? [1]
- Išsiaiškinkite, ką reiškia žodis radikalas. Ką laikraščio „Radikalų lapelis“ leidimas ir skaitymas atskleidžia apie to meto Amerikos gyvenimą? [1]
- Kaip „Radikalų lapelį“ vertina mis Geits ir kaip pasakotoja? [1]
- Kuo skiriasi tekstas apie einamąjį įvykį ir skelbimas? [1]
- Kokį einamąjį įvykį ir kaip pristatė Sesilis Džeikobsas? Rišliai perpasakokite jo pristatymą. [2]
- Kaip Sesilis vertina einamąjį įvykį? [2]
- Kaip klasė reagavo į Sesilio pristatymą ir kaip pasielgė mokytoja? [3]
- Kodėl mokytoja užrašė žodį demokratija? Kaip aiškinama, kas yra demokratija, o kas – diktatūra? [3]
- Kokiais argumentais remdamasi mokytoja bando paaiškinti, kad Adolfas Hitleris neteisus? [3]
- Ką mokytojai apie žydus papasakojo Sesilis ir kaip į tai reagavo kiti mokiniai? Ką, remiantis Sesilio komentaru, galima persekioti? Ką berniuko nuomonė atskleidžia apie Amerikos gyventojus? [3]
- Kaip jausdavosi ir elgdavosi Atikus, per radiją išgirdęs naujienas apie A. Hitlerį? [4]
- Ko nesupranta mergaitė galvodama apie A. Hitlerį ir jo šalį? [4]
- Ką tėvas atsakė, paklaustas, kodėl nekenčia A. Hitlerio ir ar gerai nekęsti žmogaus? [4]
- Kodėl mergaitė nepratęsė pokalbio apie A. Hitlerį su tėvu? Kaip manote, ką tokio, ko negalėjo net suformuluoti, mergaitė pajuto kalbose apie A. Hitlerį? [4]
- Ką mergaitė randa atėjusi pas brolį? Kokie šių vaikų santykiai? [5]
- Kaip mergaitė pradeda pokalbį su broliu? Kokį nelogiškumą ji bando išsiaiškinti pirmaisiais klausimais? [5]
- Koks paskutinis mergaitės klausimas? Ką mergaitė sugretina pokalbio su broliu pabaigoje ir kas jai atrodo neteisinga? [5]
- Kaip suprantate mis Geits žodžius, pasakytus išeinant iš teismo? [5]
- Kaip į paskutinį sesers klausimą reaguoja brolis? [5]
- Kaip sūnaus elgesį su seserimi paaiškina tėvas? [5]
Apibendriname
- Kaip manote, kodėl mokytoja ir pasakotoja skirtingai vertina „Radikalų lapelio“ skaitymą? Ar Lietuvoje yra tokių leidinių?
- Papasakokite apie mergaitę sujaudinusią einamųjų įvykių pamoką.
- Kaip vertinate Sesilio Džeikobso pranešimą, vaikų ir mokytojos elgesį po jo? Atsakymą pagrįskite teksto citatomis.
- Kaip manote, ar Sesilis, aptardamas einamąjį įvykį, rėmėsi „Radikalų lapeliu“ arba kitu laikraščiu? Nuomonę pagrįskite teksto citatomis.
- Kodėl mergaitę paveikė ši pamoka? Kuo, jūsų nuomone, tokios pamokos svarbios gyvenime?
- Pasidomėkite, ką reiškia pasakymas, kad žmogus remiasi dvejopais standartais. Įrodykite, kad mis Geits mintys apie demokratiją, A. Hitlerio pasmerkimas ir jos žodžiai, ištarti einant iš teismo, prieštarauja vieni kitiems.
- Kuo skiriasi mokytojos ir tėvo požiūris į žmones? Kuris jums atrodo teisingesnis ir kodėl?
- Ar galima mergaitės broliui užduotus klausimus apie žmonių persekiojimą, neigiamą požiūrį į juos laikyti klausimais apie pamatines vertybes? Atsakymą pagrįskite.
- Kokia yra A. Hitlerio ir to meto Vokietijos, kurioje buvo persekiojami žydai, problema? Kodėl Amerikoje, t. y. demokratinėje šalyje, gyvenantys vaikai net neranda žodžių, kaip apie šią problemą kalbėti?
- Ar situacijas, kai reikia nuspręsti, kas yra teisus, galima vadinti ribinėmis? Kodėl?
Diskusija
Kas, jūsų manymu, lemia neapykantą vienai ar kitai žmonių grupei? Kaip jos galima išvengti?
Tyrimas
Tolerancija
- Ką reiškia žodis tolerancija?
- Kada minima Tarptautinė tolerancijos diena? Ar ji minima jūsų mokykloje?
- Kasmet pateikiami vis kiti Tolerancijos dienos simboliai. Ar žinote, kokie jie? Jeigu ne, pasidomėkite, aptarkite jų reikšmes.
- Pasidomėkite, kaip toleranciją apibrėžia psichologai ir filosofai.
- Kaip yra susijusios tolerancija ir kraštutinės, t. y. radikalios, pažiūros?
- Patyrinėkite, ką apie toleranciją mano jūsų suaugę artimieji. Ar teigia, kad svarbu gerbti kiekvieną žmogų? Kaip jie pagrindžia savo nuomonę?
- Ar jūsų klasėje kalbama apie požiūrį į kitataučius, pabėgėlius, emigrantus? Kaip jie vertinami? Ką apie tolerancijos svarbą manote jūs? Su kokiais netolerancijos pavyzdžiais esate susidūrę?
- Kokie tolerancijos tyrimai atlikti Lietuvoje? Kokie šių tyrimų rezultatai?
- Ką apie toleranciją atskleidžia skaityta kūrinio ištrauka?
Atlikto tyrimo rezultatus pristatykite bendraklasiams.
Tyrimas
Propaganda
- Iš aptartos ištraukos nėra aišku, kur laikraščio žinios, o kur Sesilio nuomonė. Pasvarstykite, kas galėjo būti rašoma laikraštyje ir ką Sesilis interpretavo savaip.
- Kaip, jūsų manymu, Sesilis ir kiti amerikiečiai susidarė būtent tokią nuomonę apie nacių požiūrį į žydus ir elgesį su jais? Šią informaciją įvertinkite siedami su žiniomis apie nacių idėjas. Kas galėjo siekti, kad amerikiečiai susidarytų būtent tokią nuomonę?
- Išsiaiškinkite, ką reiškia žodis propaganda. Padedami istorijos mokytojo ir kitų suaugusiųjų, pateikite propagandos pavyzdžių iš istorijos (prisiminkite, kad, įsigalint ir įsigalėjus naciams, Vokietijoje daugiau nei dešimt metų veikė Propagandos ministerija) ir šiandienos gyvenimo.
Tyrimo rezultatus pristatykite bendraklasiams.
Kuriame tekstą
Remdamiesi atliekant tyrimą apie propagandą įgyta patirtimi ir savo žiniomis, parašykite instrukciją, kaip atpažinti faktą ir nuomonę, atskirti bandymą įteigti savo nuomonę.