Tema 3.2 (Istorija 10)

Didžioji pasaulinė ekonomikos krizė ir jos poveikis

Šioje temoje MES:

  • aptarsime JAV galios tarptautinėje politikoje priežastis;
  • išsiaiškinsime didžiosios pasaulinės ekonomikos krizės atsiradimo JAV priežastis;
  • sužinosime, kaip JAV pavyko įveikti didžiąją pasaulinę ekonomikos krizę.

JAV padėtis, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui

AKTUALU! Kodėl JAV sustiprėjo, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui?

Į Pirmąjį pasaulinį karą 1917 m. balandžio 6 d. įsitraukusios JAV, kitaip nei dauguma Euròpos valstybių, patyrė palyginti nedaug nuostolių. Kovose žuvo tik 53,4 tūkst. karių, buvo sužeisti 204 tūkstančiai. Be to, JAV teritorijoje nevyko jokių karo veiksmų, todėl nieko nebuvo sugriauta. Pasibaigus karui, JAV tapo galingiausia pasaulio valstybe. Įtakos turėjo ir karo metais daugiausia dėl karinių užsakymų tris kartus padidėjęs JAV eksportas, tai leido sukaupti didžiulius finansinius išteklius ir paskatino šalies ekonomiką augti. Karo pabaigoje JAV gamino apie 50 proc. pasaulio produkcijos.

Viso pasaulio emigrantai į JAV veržėsi kaip į rojų. Žmonės tikėjo amerikietiškąja svajone – tuo, kad neribojama asmenine iniciatyva galima įveikti bet kokias kliūtis į sėkmę. „Ši šalis priklauso verslui ir jai reikia tokios vyriausybės, kuri vadovautųsi aukščiausiais verslo interesais“, – tvirtino prezidentas respublikonas Džonas Kalvinas Kulidžas (John Calvin Coolidge, 1872–1933), perduodamas postą Herbertui Klarkui Huveriui (Herbert Clark Hoover, 1874–1964, 13.1 pav.), o šis amerikiečiams žadėjo: „Greitai mes tapsime liudytojais, kaip mūsų šalyje išnyks skurdas.“

13.1 pav. Herbertas Klarkas Huveris

Verslui patraukliausia buvo vertybinių popierių rinka. Biržoje tarsi iš niekur atsirasdavo daug pinigų. Sėkmingai investuotos lėšos davė didžiulį arba bent nuolatinį pelną. Darbininkai ir smulkieji ūkininkai nešė pinigus į bankus, šie vykdė finansines operacijas ir mokėjo nemenkas palūkanas.

Dauguma amerikiečių buvo tikri savo aprūpinta ateitimi, todėl daug ką įsigijo išsimokėtinai, tikėdamiesi per daugelį metų grąžinti paskolas už verslą, namus, automobilius, dulkių siurblius ir kitus dalykus. Amerikos verslininkai vadovavosi stebuklinga formule: „Masinė gamyba + reklama + pirkimas išsimokėtinai = klestėjimas dabar ir visada.“ Ūkininkai dėl aukštų žemės ūkio produktų kainų galėjo mokėti už traktorius, kuriuos įsigijo užstatę žemę.

Amerikiečiai tikėjo, kad taip bus amžinai. Vyriausybė ir finansininkai, spauda ir politiniai veikėjai teigė, kad pajamos ir toliau augs, prekių gausės, – nors prekių rinka jau buvo perpildyta. Prekių eksportas ėmė strigti: Europà atsigavo po karo, atkūrė gamybą ir sėkmingai kovojo dėl rinkų. JAV ėmė mažėti statybos mastas, mažiau buvo perkama automobilių, 1929 m. viduryje bedarbių skaičius pasiekė 3 mln., tačiau turintieji darbą manė, kad darbą praranda tinginiai ir nevykėliai. 1929 m. pavasarį gamyba pradėjo smarkiai mažėti. Rudenį kilo ekonomikos krizė – JAV apėmė Didžióji deprèsija, ji netrukus persimetė į kitas pasaulio valstybes, tarp jų ir į Vokietiją, ekonomiškai atsigavusią po Pirmojo pasaulinio karo (1 šaltinis).

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, išliko didelė emigracija į JAV?
  2. Apibūdinkite JAV ekonominę padėtį Didžiosios depresijos išvakarėse.

Didžioji pasaulinė ekonomikos krizė

AKTUALU! Kokie svarbiausi JAV kilusios didžiosios pasaulinės ekonomikos krizės požymiai?

Didžioji depresija JAV prasidėjo 1929 m. spalio 25 d. (juodąjį penktadienį), kai Niujorko vertybinių popierių biržoje staiga pradėjo smukti akcijų kursas. Visi suskubo akcijas parduoti, todėl jų vertė dar labiau sumažėjo (13.2 pav.). Investuotojus apėmė panika. Po savaitgalio (spalio 28–29 d., per juodąjį pirmadienį ir juodąjį antradienį) noras atsikratyti akcijų jau buvo sukėlęs visuotinę isteriją. Bankininkai mėgino nuraminti panikuojančius investuotojus ir gelbėti padėtį įsigydami didžiulius akcijų kiekius, bet tai nedavė jokių vaisių – akcijų kursas ir toliau krito. Vien spalio 29 d. Volstrito vertybinių popierių birža neteko apie 14 mlrd. dolerių, per savaitę 30 mlrd., t. y. dešimt kartų daugiau nei tuometis JAV metinis biudžetas. 1932 m. pabaigoje akcijų kainos JAV sudarė apie 20 proc. 1929 metų akcijų vertės.

13.2 pav. Žmonių minia prie Niujorko vertybinių popierių biržos, prasidėjus Didžiajai depresijai 1929 m.

Pradėjo bankrutuoti pramonės įmonės, daugėjo bedarbių. Žmonės negaudavo bedarbio pašalpų, todėl pirko vis mažiau prekių. Neturintys pragyvenimo šaltinio gyventojai masiškai pradėjo atsiimti santaupas iš bankų. Šie neįstengė visiems išmokėti grynųjų, todėl bankrutavo. 1929–1932 m. bankrutavo daugiau nei 5 000 JAV bankų. Smarkiai sumažėjus gyventojų pajėgumui pirkti, smuko gamyba 1932 m. JAV produkcijos buvo pagaminta perpus mažiau nei 1929 metais.

Ekonomikos krizė paveikė ir JAV žemės ūkį. Smarkiai sumažėjo žemės ūkio produktų paklausa, todėl kelis kartus krito ir jų supirkimo kainos. Daug ūkininkų bankrutavo – buvo parduodami ne tik ūkiai, bet ir visas jų inventorius, baldai, namų apyvokos daiktai. Buvę ūkių savininkai leisdavosi ieškoti dar gyvuojančių ūkių ir juose tapdavo paprastais samdomais žemės ūkio darbininkais.

Javų, medvilnės ir kitų žemės ūkio produktų atsargos didėjo. Parduotuvės buvo pilnos prekių, sandėliai – produktų, tačiau gyventojai neturėjo pinigų ir negalėjo jų nusipirkti. Nebuvo planingos ekonomikos politikos, todėl gamintojai produktų neturėjo kaip parduoti.

Bedarbių (13.3 pav.) skaičius nuo 1,6 mln. (1929 m.) padidėjo iki 12–14 mln. (1932 metais). 1930 m. kas antras darbininkas neturėjo darbo, daugiau kaip pusė ūkininkų prarado namus ir žemes. Tada prasidėjo protesto demonstracijos, jos peraugo į alkanųjų maršus. Vis dažniau jų dalyviai susiremdavo su policija ir kariuomene.

13.3 pav. Bedarbių eilė prie nemokamos sriubos Čikagoje Didžiosios depresijos metu

Mieste darbo netekęs žmogus greitai netekdavo ir gyvenamojo ploto. Jeigu žmogus neišgalėdavo mokėti paskolos, bankas atimdavo namą. Butų nuomininkai buvo metami į gatvę, kai šeimininkai įsitikindavo, kad nuomininkai negali sumokėti. Buvusių turtingų miestų priemiesčiuose kaip grybai po lietaus dygo lūšnynai (Huverio kaimai), kur glaudėsi bedarbiai.

1932 m. JAV bedarbiai buvo beveik pusė šios valstybės visų darbingų žmonių. 1931 m. daugelyje pramonės rajonų nebuvo nė vienos veikiančios įmonės. Čikaga, Detroitas, Pitsbergas, Klivlandas virto nelaimės zonomis. Valdininkai ūkininkus varė iš namų, jų žemes pardavinėjo aukcionuose. Niekas negalėjo suprasti, kodėl žmonėms trūksta maisto, nors sandėliai pilni produktų. Tik 1932 m. JAV Kongresas sutiko dalį maisto produktų skirti labdarai. Bedarbiai badavo, o prezidentas tvirtino, kad šių žmonių šalpa „pakirs gyventojų pasitikėjimą savo jėgomis ir susilpnins amerikietiško charakterio ištvermę“. Socialinė įtampa didėjo. Krizė tiesiogiai paveikė JAV prezidento rinkimus. 1932 m. prezidentas H. K. Huveris rinkimus pralaimėjo, naujuoju prezidentu buvo išrinktas Franklinas Delanas Ruzveltas (Franklin Delano Roosevelt, 1882–1945).

Klausimai ir užduotys

  1. Išskirkite JAV kilusios didžiosios ekonomikos krizės požymius.
  2. Nurodykite didžiosios ekonomikos krizės padarinius JAV.

Prezidentas Franklinas Delanas Ruzveltas ir jo valdymo politika

AKTUALU! Kaip prezidentui F. D. Ruzveltui pavyko JAV išvesti iš ekonomikos krizės?

Prieš tapdamas prezidentu, F. D. Ruzveltas (13.4 pav.) politikos arenoje nebuvo naujokas. Prezidento T. V. Vilsono vyriausybėje jis buvo jūrų laivyno sekretoriaus pavaduotojas, per 1920 m. rinkimus – Demokratų partijos kandidatas į viceprezidentus. Tačiau 1921 m. rugpjūčio mėn. F. D. Ruzveltą ištiko poliomielito sukeltas paralyžius, todėl pagrindinį dėmesį jis skyrė savo sveikatai. Šešerius metus jis grūmėsi su šia liga ir 1928 m. pagaliau iš dalies įveikė negalią – išmoko stovėti su įtvarais ir netgi žengti keletą žingsnių. Taip F. D. Ruzveltas galėjo rodytis viešai, tarsi nebūtų paralyžiuotas. Visas svarbias kalbas jis sakė stovėdamas (iki 1945 m., kai skaitė pranešimą JAV Kongresui apie Jaltos konferenciją). Kadangi spauda palaikė F. D. Ruzvelto pastangas oriai atlikti savo vaidmenį, dauguma amerikiečių taip ir nesuprato, kokia sunki jo negalia, gailestis nepaveikė jų požiūrio į prezidentą.

13.4 pav. Franklinas Delanas Ruzveltas kalba per radiją.

Nors JAV demokratų partijos frakcijos tarpusavyje ir nesutarė, 1928 m. F. D. Ruzveltas buvo išrinktas Niujorko valstijos gubernatoriumi. 1932 m. jis laimėjo JAV prezidento rinkimus. F. D. Ruzveltas buvo vienintelis JAV prezidentas, išrinktas daugiau nei dviem kadencijoms: 1932, 1936, 1940 ir 1944 metais.

Tapęs JAV prezidentu, F. D. Ruzveltas paskelbė programą, pavadintą Naujúoju kùrsu (angl. New deal). Programa buvo skirta ekonomikos krizei įveikti. Jos pagrindas – etatizmas, numatantis didelę valstybės įtaką šalies ekonomikai. Pagal Naująjį kursą, turtas turėjo būti perskirstytas, sustiprintas valstybinis reguliavimas ir smarkiai padidintos valstybės biudžeto išlaidos. Siekdama visuomenės palaikymo, vyriausybė įsipareigojo priversti kapitalistus pasidalyti pelną su paprastais žmonėmis. 1930 m. prezidentas kalbėjo: „Aš neabejoju, kad šalis privalo rimtai pasikeisti per vienos žmonių kartos gyvenimą. Istorija moko, kad tautos, kuriose tai kartais įvyksta, apsaugotos nuo revoliucijų.“

F. D. Ruzveltas pateikė šimto dienų programą. Svarbiausia šios programos reforma buvo Įstatymas dėl nacionalinės pramonės atkūrimo. Šiuo įstatymu buvo nustatyta kainų augimo riba, darbo užmokesčio dydis, darbo dienos ilgumas, įvairių prekių gamybos kvotos, kad smarkiai nekristų prekių kainos. Pirmą kartą JAV istorijoje visiems darbininkams leista stoti į profesines sąjungas ir sudaryti kolektyvines sutartis.

Viešųjų statybų įstatymas taip pat atitiko eilinių amerikiečių lūkesčius: bedarbiai buvo kviečiami tiesti ir remontuoti kelius, dirbti kitus viešuosius darbus (13.5 pav.), už tai gaudavo pavalgyti ir menką atlyginimą. Tūkstančiai bedarbių tiesė kelius, kasė griovius, kovojo su potvyniais. Darbininkai gaudavo darbinius drabužius, įrankius, maitinimą ir šiokį tokį atlyginimą. Valstybė, duodama užsakymų įmonėms ar ūkininkams, pamažu pradėjo judinti sustingusią ekonomiką.

13.5 pav. Birmingamo (JAV, Alabamos valstija) anglių kasėjai, 1937 m.

Panašiai tvarkytas ir žemės ūkis (2 šaltinis). Ūkininkams valstybė už nenaudojamus žemės plotus pradėjo mokėti kompensacijas, nurašydavo jų skolas. Taip tikėtasi sumažinti žemės ūkio produktų gamybą ir padidinti jų kainas. Ūkininkai gaudavo premijas, jei sumažindavo gamybą ar sunaikindavo dalį produktų.

Įgyvendindama Naująjį kursą, JAV valdžia ėmė griežtai kontroliuoti bankus (šie privalėjo drausti indėlius, jungtis į Federacinę rezervų sistemą) ir biržas, įvedė sąžiningos konkurencijos pramonėje ir prekyboje taisykles, teisingesnį pelno paskirstymą visiems sluoksniams, priėmė įstatymus, ribojančius darbo laiką, įvedė minimalų darbo užmokestį, uždraudė vaikų darbą, sukūrė socialinio draudimo sistemą (įsteigtos bedarbių pašalpos, daugiau žmonių aprūpinti pensijomis), panaikino Sausąjį įstatymą, kuris galiojo nuo 1920 metų. Perrinkimų kampaniją F. D. Ruzveltas tapo dar populiaresnis, kai pažadėjo leisti laisvai pardavinėti alkoholinius gėrimus. 1933 m. prezidentas savo pažadą įvykdė, o monopolininkai neteko dalies pajamų.

Dėl Naujojo kurso JAV pavyko išeiti iš ekonomikos krizės, pagerėjo socialinis aprūpinimas, sumažėjo bedarbių. Prieštaringai vertinamo prezidento F. D. Ruzvelto populiarumas dar labiau išaugo. JAV valdžiai didžiąją ekonomikos krizę pavyko įveikti demokratinėmis priemonėmis. O nacistinėje Vokietijoje Didžioji depresija įveikta A. Hitleriui pradėjus ginkluotis ir ypatingą dėmesį skiriant šalies karo pramonei (žr. 12 vadovėlio temą „Totalitarizmas nacistinėje Vokietijoje“). Lietuvõs autoritarinei valdžiai, bandant įveikti Didžiosios depresijos padarinius, kilo nemažai sunkumų (žr. 14 vadovėlio temą „Lietuvos visuomenė, ūkis ir pramonė“).

1921 m. JAV atsisakė dalyvauti Tautų Sąjungos veikloje (13.6 pav.), tačiau tai nereiškė, kad nesistengė didinti savo įtakos pasaulyje. Jau 1921–1922 m. vykusioje Vãšingtono jūrų konferencijoje buvo nustatytas JAV, Didžiõsios Britãnijos ir Japònijos didžiausias leistinas karo laivų skaičius: JAV leista turėti tiek laivų, kiek ir Didžiajai Britãnijai, o Japònijai – dviem penktadaliais mažiau. Taip Ramiajame vandenyne ėmė vyrauti amerikiečiai, o britų vaidmuo čia tapo antraeilis.

13.6 pav. Karikatūra. Įrašas kairėje: „Šį Tautų Sąjungos tiltą suprojektavo JAV prezidentas.“ Įrašas dešinėje: „Kertinis akmuo. JAV.“

Kokia pagrindinė karikatūros mintis?

Kad greičiau atsigautų Vokietijos ekonomika ir ji greičiau išmokėtų reparacijas Prancūzijai ir Didžiajai Britãnijai (kad šios savo ruožtu grąžintų per Pirmąjį pasaulinį karą susidariusias skolas JAV), pagal Daueso planą 1924 m. JAV bankai suteikė Vokietijai kreditų. Daugiau JAV į Europos reikalus beveik nesikišo iki pat Antrojo pasaulinio karo.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite svarbiausią Naujojo kurso ypatybę.
  2. Apibūdinkite F. D. Ruzvelto vadovavimo JAV stipriąsias savybes.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Palyginkite JAV ekonomikos padėtį prezidentų H. K. Huverio ir F. D. Ruzvelto vadovavimo laikotarpiais.
  2. Apibūdinkite F. D. Ruzvelto prezidentavimo pradžioje paskelbtą Naująjį kursą.
  3. Nurodykite F. D. Ruzvelto vykdytos socialinės politikos pasiekimus.
  4. Kuo F. D. Ruzveltas skyrėsi nuo kitų JAV prezidentų?

TYRINĖKITE!

Remdamiesi internetu ir savo žiniomis, palyginkite JAV, Vokietijos ir Lietuvos padėtį per Didžiąją depresiją ir ją įveikus. Nurodykite panašumus, skirtumus ir padarykite išvadą. Kaip minėtoms valstybėms pavyko įveikti Didžiąją depresiją? Kuo jūsų surinkta informacija panaši ir kuo skiriasi nuo klasės draugų turimos informacijos?

Darbas su šaltiniais

1 šaltinis

Apie didžiosios ekonomikos krizės poveikį Vokietijai

Galiausiai 1929 m. ekonominė krizė visas skirtingas Vokietijos žmonių grupes suvedė akis į akį su gresiančiu arba jau užklupusiu socialinio statuso praradimu bei intelektualiniu, moraliniu ir ekonominiu nesaugumu. Darbuotojus persekiojo nuolatinis nedarbas arba jo grėsmė. Ta viduriniosios klasės dalis, kuri spėjo atsigauti po ekonomiką nuniokojusios infliacijos, dabar buvo vėl beprarandanti tai, ką jau buvo atgavusi. Pramonininkams reikėjo tvarkytis su padidėjusiais socialiniais įsipareigojimais ir juos apsėdo revoliucijos baimė. Nacionalsocializmas visas šias baimes, nesaugumo jausmą ir nepasitenkinimą sutelkė kovai su dviem užsienio priešais: Versalio sutartimi ir bolševizmu bei su tariamais jų vidaus rėmėjais. Šiaip visos neigiamos emocijos buvo nukreiptos į vieną galingą nacionalinio fanatizmo srovę. Nacionalsocializmas totalitarine maniera sugebėjo susieti kai kurių vokiečių siekius su Vokietijos valstybės galios tikslais. Niekur kitur naujųjų laikų istorijoje šis susitapatinimas nebuvo toks baigtinis. <…> Visoje naujųjų laikų civilizacijoje niekas neprilygo ir tai emocinei jėgai, su kuria minėtas susitapatinimas virto agresyvumu tarptautinėje arenoje.

Hans J. Morgenthau, „Politika tarp valstybių. Kova dėl galios ir taikos“, Vilnius, 2011, p. 141.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.

  1. Kaip didžioji ekonomikos krizė paveikė to meto Vokietijos visuomenę?
  2. Nurodykite sunkumus, su kuriais susidūrė darbdaviai Vokietijoje kilus didžiajai ekonomikos krizei.
  3. Kaip didžioji ekonomikos krizė Vokietijoje pakeitė gyventojų tarpusavio santykius?
  4. Kokių veiksmų per didžiąją ekonomikos krizę ėmėsi A. Hitlerio vadovaujama Vokietijos nacionalsocialistų partija?
  5. Remdamiesi šaltiniu, padarykite išvadą apie to meto Vokietijos visuomenės ekonominę, socialinę ir psichologinę būklę.

2 šaltinis

Apie Naujojo kurso veiksmus žemės ūkio srityje

Naujojo kurso laikotarpiu buvo manoma, jog aktyvesnis valstybės kišimasis padės išspręsti daugelį šaliai iškilusių problemų. <…> Teikiant ūkininkams paskolas už neparduodamus ir sandėliuojamus žemės ūkio produktus <…> žemės ūkio gamybą pavyko sumažinti. <…>

Nors žemės ūkio reguliavimo įstatymas buvo sėkmingai vykdomas, 1936 m. jis buvo panaikintas, nes buvo pripažinta, jog maisto pramonininkų mokamas mokestis yra nekonstitucinis. Po šešių savaičių Kongresas priėmė veiksmingesnį pagalbos žemės ūkiui įstatymą, leidusį valdžiai mokėti kompensacijas ūkininkams, kurie mažindavo dirvą alinančių kultūrų pasėlius ir šitaip, atstatydami dirvas, mažindavo gamybos apimtį.

1940 m. pagal šią programą federalines subsidijas gaudavo beveik 6 milijonai ūkininkų. Pagal naują įstatymą taip pat buvo išmokamos paskolos už dar neparduotą ir laikomą ūkiuose produkcijos perteklių, apdraudžiami kviečių pasėliai ir įvesta planingo produkcijos laikymo sistema, laidavusi nuolatinį maisto tiekimą. Netrukus žemės ūkio produktų kainos pakilo, ir atrodė, jog ūkininkams atsivėrė ekonominio stabilumo perspektyva.

„JAV istorijos apybraiža“, Vilnius, 1995, p. 260–261.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.

  1. Su kokia problema susidūrė JAV ūkininkai, kilus Didžiajai depresijai?
  2. Apibūdinkite JAV valstybės vaidmenį žemės ūkio srityje iki Didžiosios depresijos.
  3. Kodėl Didžiosios depresijos metais JAV valdžia teikė ūkininkams paramą už žemės ūkio produktus, kurių ūkininkai neparduodavo?
  4. Remdamiesi šaltiniu, padarykite išvadą apie aptariamuoju laikotarpiu JAV valdžios vykdytą žemės ūkio politiką.

Sąvokos

Didžióji deprèsija – ilgiausia ir sunkiausia pasaulinė ekonomikos krizė, 1929–1933 m. sukrėtusi visas ūkio šakas.

Naujàsis kùrsas – JAV prezidento F. D. Ruzvelto 1932 m. parengta ūkio ir socialinių reformų programa pasaulinės ekonomikos krizės padariniams įveikti.

Prašau palaukti