Tema 2.10 (Istorija 10)

Antano Smetonos autoritarinis valdymas

Šioje temoje MES:

  • išskirsime pagrindinius A. Smetonos autoritarinio valdymo vidaus politikos bruožus;
  • išsiaiškinsime, kodėl 1929 m. išsiskyrė A. Smetonos ir A. Voldemaro keliai;
  • aptarsime A. Smetonos valdomos valstybės santykius su Lénkija ir Vokietijà.

Dviejų vyrų valdžia

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl A. Smetonos valdymo negalima vadinti tautininkų valdymu?

Po Gruodžio perversmo Lietuvą valdė prezidentas A. Smetona (10.1 pav.) ir ministras pirmininkas, kartu ir užsienio reikalų ministras A. Voldemaras (10.2 pav.). Abu šie vyrai buvo autoritarinio valdymo įvedimo Lietuvojè iniciatoriai. Pirmosiomis dienomis po valstybės perversmo naujoji valdžia patvirtino karinės valdžios pirmą perversmo dieną įvestą karo padėtį; šalyje įsigaliojo ypatingieji valstybės apsaugos įstatymai, jie apribojo politines piliečių teises ir suteikė labai plačius įgaliojimus karo komendantams. Visose apskrityse buvo įsteigtos komendantūros, joms paskirti būriai kareivių. 1927 m. balandžio mėn. kareivių būriai buvo atšaukti, prireikus komendantai galėjo pasitelkti policiją ir šaulius, savivaldybės taip pat privalėjo jų klausyti.

10.1 pav. Antanas Smetona
10.2 pav. Augustinas Voldemaras

Bet kokiam susirinkimui, žmonių susibūrimui reikėjo valdžios leidimo, o jį galėjo išduoti apskrities viršininkas karo komendantui leidus. Paprastai tokių leidimų, ypač opozicinėms partijoms šaukti susirinkimus, neišduodavo. Valdžia stengėsi stabdyti bet kokią opozicinių partijų veiklą. Buvo visuotinai uždaromi opozicinių partijų, tarp jų krikščionių demokratų, nuo 1927 m. vasaros irgi perėjusių į opoziciją, skyriai. Dauguma opozicinių partijų narių atsidūrė Varnių koncentracijos stovykloje (veikė 1927–1931 m.). Taip per porą metų buvo beveik sunaikintos opozicinės partijos.

Galiausiai 1936 m. pradžioje valdžia uždraudė opozicines partijas, išskyrus Lietuvių tautininkų sąjungą (LTS) – autoritarinio valdymo rėmėją. Pogrindyje toliau veikė Lietuvõs komunistų partija. Vis dėlto valdžia nesiryžo uždaryti opozicinių partijų spaudos, ji ėjo iki Soviẽtų Sąjungos okupacijos. Nors ir cenzūruojama, opozicinių partijų spauda gerokai skyrėsi nuo valdžios spaudos. Antra vertus, A. Smetonos diktatūrinio valdymo negalima vadinti tautininkų valdymu, nes prezidentas buvo aukščiau visko (10.3 pav., 1 šaltinis).

10.3 pav. Antano Smetonos autoritarinio valdymo schema

A. Smetonos ir A. Voldemaro valdymas pasižymėjo ne tik suvaržytomis demokratinėmis laisvėmis, trukdymu opozicinių partijų veiklai, bet ir tuo, kad 1927 m. balandžio 12 d. buvo paleistas III Seimas, 1928 m. priimta nauja šalies konstitucija. Vis dėlto po 1925–1926 m. nuosmukio būta ir teigiamų dalykų: atsigavo ūkis, pasiekta užsienio politikos laimėjimų.

Daugiausia A. Voldemaro pastangomis 1927 m. rudenį Lietuvà pasirašė konkordãtą – Bažnyčios padėtį valstybėje apibrėžiančią sutartį su Šventúoju Sóstu, su kuriuo santykiai buvo nutrūkę II Seimo laikais. Tų pačių metų pabaigoje Tautų Sąjungoje sprendžiant Lietuvos ir Lénkijos ginčą, daugiausia A. Voldemaro dėka pavyko pasiekti, kad Vilniaus klausimas būtų svarstomas tarptautiniu lygiu. 1928 m. pradžioje Lietuva pasirašė sutartį su Vokietija, ji Klaipėdos kraštą pripažino Lietuvai.

Maždaug nuo 1928 m. rudens A. Smetonos ir A. Voldemaro santykiai ėmė blogėti. Tam įtakos turėjo A. Voldemaro nenoras skaitytis su vyriausybės nariais, jo nevaldomas būdas, politiniai užmojai, noras valdyti vienam tikintis, kad A. Smetona bus tik simbolinis prezidentas. A. Voldemaras viešai kritikuodavo prezidentą dėl nepasirašyto įstatymo ar be ministro pirmininko žinios priimto kitos valstybės diplomato. A. Voldemaras yra pareiškęs A. Smetonai: „Antanai, nepamiršk, kad esi prezidentas, kol aš to noriu...“ Dėl šių priežasčių 1929 m. rugsėjo mėn. A. Smetona sukėlė vyriausybės krizę ir atleido A. Voldemarą iš pareigų. Naujuoju ministru pirmininku tapo nuosaikių pažiūrų A. Smetonos svainis Juozas Tūbelis (1882–1939, 10.4 pav.), šias pareigas jis ėjo visą dešimtmetį.

10.4 pav. Juozas Tūbelis

Beje, nenorėdamas suskaldyti tautininkų partijos, A. Smetona A. Voldemarui pasiūlė užimti užsienio reikalų ministro ar pasiuntinio kurioje nors valstybėje postą. Tačiau A. Voldemaras šį pasiūlymą atmetė. Nors jam pavaldi organizacija „Geležinis Vilkas“ buvo uždrausta, netekęs ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro postų, A. Voldemaras ir jo šalininkai voldemãrininkai ne kartą mėgino įvykdyti valstybės perversmą ir susigrąžinti prarastą valdžią.

Klausimai ir užduotys

  1. Apibūdinkite A. Smetonos ir A. Voldemaro valdymą pirmaisiais metais po valstybės perversmo.
  2. Kodėl 1929 m. rudenį išsiskyrė A. Smetonos ir A. Voldemaro keliai?

Antano Smetonos valdymo vidaus politika

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl A. Smetonos autoritarinis valdymas vertinamas prieštaringai?

Kaip rašyta ankstesnėje potemėje, 1929 m. rugsėjo mėn. išsiskyrė bendražygių A. Voldemaro ir A. Smetonos keliai, šalį ėmė valdyti prezidentas, jis save iškėlė aukščiau vyriausybės ir savo partijos – Lietuvių tautininkų sąjungos. Nors 1928 m. Konstitucija piliečiams laidavo demokratines laisves bei teises, jos iš tikrųjų buvo smarkiai apribotos: karo padėtis daug įgaliojimų suteikė karo komendantams. Be karo cenzoriaus įrašo „karo cenzūros leista“ negalėjo pasirodyti joks leidinys. Laikraščių redaktoriai priverstinai (paprastai pirmuosiuose puslapiuose) spausdino valdžios nurodytus straipsnius, juose teigiamai vertino šalies vidaus ir užsienio politinį gyvenimą, privalėjo vengti skelbti bet kokias neigiamas žinias apie gretimas valstybes: Lénkiją, SovieSąjungą ir Vokietiją. Siekta neužrūstinti kaimynų ir vengti galimų nemalonumų. Cenzūros neišvengdavo net valdžios laikraštis – dienraštis „Lietuvos aidas“.

Nusižengusiuosius nustatytai tvarkai baudė piniginėmis baudomis, suimdavo ar kuriam laikui išsiųsdavo į koncentracijos stovyklas (pirmoji veikė Varniuose, 1937 m. vasarą įkurta Dimitrãvo (Kretingõs apskr.), 1940 m. – Pabradės (Vilniaus apskr.) priverčiamojo darbo stovyklos). Be teismo sprendimo asmenis ten buvo galima laikyti iki 1,5 metų. Taip siekta izoliuoti veiklesnius opozicinių politinių partijų veikėjus. Šių koncentracijos stovyklų negalima lyginti su komunistinės Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos valdžios įsteigtomis koncentracijos stovyklomis, kuriose nuteistieji būdavo žiauriai kankinami ar net žudomi. A. Smetonos valdomoje valstybėje valdžia buvo tolerantiška Lietuvos tautinėms mažumoms. 4-ajame dešimtmetyje antisemitinius proveržius valdžia tuoj pat numalšindavo, o jų kaltininkus nubausdavo.

Valdžia gerokai apribojo piliečių galimybes dalyvauti politiniame šalies gyvenime. Tai akivaizdžiai parodė rinkimai į savivaldybes. 1929 m. ir 1931 m. priėmus naujus savivaldybių įstatymus labai sumažėjo rinkėjų skaičius. Dėl teisinių ir administracinių gudrybių apie 80 proc. valsčių, apskričių ir miestų tarybų narių buvo Lietuvių tautininkų sąjungos nariai ir jiems prijaučiantys (nepartiniai, tačiau tautininkams paklusnūs) asmenys. Būtent tokioms valdžiai visiškai paklusnioms valsčių, apskričių ir miestų taryboms buvo pavesta labai svarbi valstybinio gyvenimo veikla – išrinkti prezidento rinkėjus ir iškelti kandidatus į 1936 m. Seimą.

Nors opozicija reikalavo demokratinių prezidento rinkimų, 1931 m. buvo suvaidinta Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų komedija. 116 savivaldybių parinktų tautos atstovų vienbalsiai šalies prezidentu išrinko A. Smetoną (kitų kandidatų nebuvo). 1938 m. politinis spektaklis buvo pakartotas: A. Smetona buvo perrinktas septynerių metų prezidento kadencijai.

Pagal 1936 m. prezidento paskelbtą Seimo rinkimų įstatymą, kandidatus galėjo kelti tik savivaldybės, kurias visiškai kontroliavo tautininkai. Tokia tvarka neleido opozicijos atstovams dalyvauti Seimo rinkimuose. Jiems taip pat nebuvo leista dalyvauti rinkimų komisijose ir prižiūrėti rinkimų. Todėl į IV Seimą buvo išrinkti tautininkai ar jiems prijaučiantys asmenys, daugiausia lietuviai. 1936–1940 m. dirbęs Seimas buvo visiškai priklausomas nuo prezidento A. Smetonos (2 šaltinis).

1938 m. buvo priimta nauja šalies konstitucija (10.1 lentelė). 110-ame jos straipsnyje rašoma: „Kai Seimo ar jo sesijos nėra, įstatymus leidžia Respublikos Prezidentas.“ Kadangi 1936 m. Seimas pagal konstitucijos 87-ą straipsnį dirbo tik dvi sesijas per metus (pavasario sesija prasidėdavo vasario 15 d. ir pasibaigdavo balandžio 15 d., rudens sesija prasidėdavo rugsėjo 15 d. ir pasibaigdavo gruodžio 31 d.), o Seime dirbo prezidentui lojalūs asmenys, galima teigti, kad 1938 m. Konstitucija įtvirtino autoritarinį A. Smetonos valdymą.

10.1 lentelė. 1938 m. Lietuvos Konstitucijos ištraukos

1 straipsnis. Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė.
​Jos suverenumas priklauso Tautai. <…>

3 straipsnis. Lietuvos Valstybė yra respublika.
​Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas.
​Jis vadovauja Valstybei.

4 straipsnis. Valstybės valdžia yra vienatija ir nedaloma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas. <…>

6 straipsnis. Lietuvos sostinė – Vilnius. Kitur ji gali būti perkelta laikinai įstatymu. <…>

9 straipsnis. Valstybės šventės yra:
1) vasario šešioliktoji – Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui minėti;
2) rugsėjo aštuntoji – Senosios Lietuvos Didingai Praeičiai minėti. <…>​​

62 straipsnis. Respublikos Prezidentas renkamas septyneriems metams.
Jis gali būti perrenkamas.​

63 straipsnis. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas pilietis, kuris ligi balsavimo dienos yra suėjęs ne mažiau kaip keturiasdešimt metų amžiaus ir kuris gali būti renkamas Seimo Nariu.

64 straipsnis. Respublikos Prezidentą renka Tautos Atstovai.
Kas gali būti renkamas Tautos Atstovu, kaip Tautos Atstovai renkami ir kaip jie renka Respublikos Prezidentą, nustato​ma įstatymu. <…>

73 straipsnis. Respublikos Prezidentas neatsako už savo galios veiksmus. Už kitus veiksmus Respublikos Prezidentas negali būti šaukiamas atsakyti, ligi vadovauja Valstybei. <…>

75 straipsnis. Seimas renkamas penkeriems metams.
Seimo Narių skaičių ir jų rinkseną nustato Seimo rinkimų įstatymas.​

76 straipsnis. Kandidatais į Seimo Narius gali būti siūlomi piliečiai, suėję ne mažiau kaip trisdešimt metų amžiaus. Kas gali pasiūlyti kandidatus į Seimo Narius, kas gali būti siūlomas ir kaip jie siūlomi, nustatoma Seimo rinkimų įstatymu.

77 straipsnis. Kandidatai į Seimo Narius balsuojami visuotiniu, tiesioginiu, lygiu ir slaptu balsavimu.
Renkama proporcine sistema. <…>​

81 straipsnis. Išbuvusį penkerius metus Seimą Respublikos Prezidentas paleidžia.
Respublikos Prezidentas gali paleisti Seimą ir neišbuvusį penkerių metų. <…>​

87 straipsnis. Seimo yra dvi paprastosios sesijos kas metai. Pavasario sesija prasideda vasario penkioliktą dieną ir pasibaigia balandžio penkioliktą dieną, rudens sesija prasideda rugsėjo penkioliktą dieną ir pasibaigia gruodžio trisdešimt pirmą dieną.
Paprastąją sesiją šaukia Respublikos Prezidentas.​
​Paprastąją sesiją Respublikos Prezidentas gali uždaryti ir prieš išeinant sesijos laikui.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite A. Smetonos autoritarinio valdymo bruožus, išryškėjusius vidaus politikoje.
  2. Kodėl 1938 m. Lietuvoje buvo priimta nauja konstitucija?

Santykiai su Lenkija

AKTUALU! Kodėl Lenkija 1938 m. įteikė Lietuvai ultimatumą?

4-ojo dešimtmečio antroje pusėje Europoje didėjanti tarptautinė įtampa veikė ir Lietuvą. Pirmą politinį smūgį Lietuvai sudavė kaimynė Lenkija, po Pirmojo pasaulinio karo okupavusi Vilniaus kraštą. 1938 m. kovo 17 d. Lenkija pasinaudojo pasienio įvykiu (buvo nušautas lenkų kareivis) ir Lietuvai įteikė ultimatumą. Jame pareikalavo užmegzti tarpvalstybinius diplomatinius santykius be jokių sąlygų. Lietuvos valdžia ultimatumą priėmė (jo svarstymas Seime truko vos 7 minutes), tauta patyrė pažeminimą, nukentėjo valstybės prestižas, smuko ir šiaip sumenkęs A. Smetonos autoritetas. Lietuvoje Lenkijos ultimatumo priėmimas buvo suvokiamas kaip pretenzijų į Vilnių išsižadėjimas. Visuomenėje buvo paplitęs šūkis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ (10.5, 10.6 pav.), todėl dauguma manė, kad taip Lietuva galutinai netenka Vilniaus, nes jį dar nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos buvo užėmusi Lenkija, ir negalėjo su tuo susitaikyti.

10.5 pav. Atvirukas „Vaduokime Vilnių!“
10.6 pav. Atvirukas „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“

Nors visuomenė ir sujudo, o Kaunè net įvyko demonstracija, kovo 24 d. buvo sudaryta nauja kunigo Vlado Mirono vyriausybė (ji pakeitė 1929–1938 m. šalį valdžiusią J. Tūbelio vyriausybę; atnaujinta 1938 m. gruodžio pradžioje), tačiau esminių pertvarkų ji nevykdė, niekuo nesiskyrė nuo ankstesniosios ir visiškai priklausė nuo prezidento. Be to, Lietuva, vykdydama Lenkijos primestą ultimatumą, pasiuntė savo atstovą į Váršuvą, Lenkijos diplomatas atvyko į Kaũną. Taip, Vilniaus kraštą toliau valdant lenkams, Lietuva ir Lenkija po beveik dvidešimties metų pertraukos užmezgė diplomatinius santykius.

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl 1938 m. Lenkija įteikė ultimatumą Lietuvai?
  2. Apibūdinkite Lietuvos padėtį Lenkijai įteikus ultimatumą.

Santykiai su Vokietija

AKTUALU! Kodėl 4-ajame dešimtmetyje pablogėjo Lietuvos ir Vokietijos santykiai?

1924 m. Parỹžiuje pasirašius Klaipėdos krašto konvenciją, Klaipėdos kraštas autonominiais pagrindais atiteko Lietuvai. Tarpukariu Klaipėdos kraštas turėjo plačią autonomiją, ją apibrėžė minėta konvencija. Tačiau tarpukariu Lietuvos valdžiai nepavyko iki galo integruoti Klaipėdos krašto, o jos gyventojų (10.2 lentelė) padaryti visiškai lojalių Lietuvai. Tam priešinosi Klaipėdos krašto gyventojai, kurių daugumą sudarė vokiečiai ar suvokietėję lietuviai. Juos rėmė kaimyninė Vokietijà, kuri 4-ajame dešimtmetyje ypač siekė Klaipėdos kraštą prijungti prie A. Hitlerio valdomo Trečiojo reicho. Dėl šių priežasčių Lietuvai buvo sunku valdyti Klaipėdos kraštą.

10.2 lentelė. Klaipėdos krašto gyventojų tautinė sudėtis 1920, 1925, 1932 ir 1939 m.

Administra­cijos vienetas

Lietuvių
​(klaipėdiš­kių)

Dvikalbių

Vokiečių

Kitų tauty­bių gyventojų,
​tarp jų svetimša­lių

Iš viso

1920 01 30 (vokiečių statistikos duomenys,
​pateikti F. H. Deu)

Klaipėdos
​krašte

67 269

2 014

71 156

302

140 741

1925 01 20 (surašymo duomenys)

Klaipėdos
​mieste

3 619

7 228

20 716

4 283

35 846

Klaipėdos
​apskrityje

14 288

8 047

6 307

1 767

30 409

Šilutės
​apskrityje

11 031

9 223

13 937

2 213

36 404

Pagėgių
​apskrityje

8 689

9 839

18 355

2 104

38 987

Iš viso
​Klaipėdos
​krašte

37 627

34 337

59 315

10 367

141 646

1932 01 01 (statistikos duomenys)

Klaipėdos
​krašte

81 763

priskirti prie
​lietuvių

53 445

4 490

139 698

1939 01 01 (surašymo duomenys)

Klaipėdos
​krašte

43 226

35 219

64 281

11 067

11 067

1933 m. pradžioje Vokietijos kancleriu tapo A. Hitleris, ir nacistinė Vokietija ėmė atvirai kalbėti apie tai, kad reikia persvarstyti Parỹžiaus taikos konferencijos nutarimus. Ji neslėpė planų atgauti po Pirmojo pasaulinio karo prarastas teritorijas, tarp jų ir Klaipėdos kraštą. Lietuvos ir Vokietijos santykiai smarkiai blogėjo. Tam įtakos turėjo grobuoniška Vokietijos užsienio politika, pagyvėję nacionalsocialistų veiksmai Klaipėdos krašte (10.7 pav.), 1933 m. pabaigoje ir 1934 m. pradžioje pablogėję Lietuvos ir Vokietijos ekonominiai santykiai. Vokietijos vyriausybė Lietuvai nustatytą sviesto importo kiekį 1934 m. sumažino daugiau kaip 70 procentų. Be to, Vokietijos valdžia sutrumpino be muito įvežamų prekių sąrašą net apie 75 procentais. Tokie Vokietijos valdžios veiksmai pažeidė Lietuvos ir Vokietijos 1923 m. birželio 1 d. prekybos sutarties 20 str. priedą, kuris įsigaliojo nuo 1928 m. gruodžio 20 dienos. Nors Lietuvos valdžia dėl Vokietijos veiksmų ir įteikė protesto notą Tautų Sąjungai, padėtis nesikeitė.

10.7 pav. Smogikai marširuoja Klaipėdos gatvėmis.

1934 m. gruodžio viduryje Kaune įvyko Klaipėdos krašto nacistų vadų Ernsto Noimano (Ernst Neumann, 1888–1955), Teodoro fon Zaso (Theodor von Sass, 1881–1958) ir jų šalininkų teismas dėl jų antivalstybinių veiksmų prieš Lietuvą – jie siekė Klaipėdos kraštą prijungti prie Vokietijos. Kariuomenės teismo sprendimu keturi klaipėdiečiai nacistų vadai buvo nuteisti mirties bausme, keletas nuteisti kalėjimu iki gyvos galvos, dar kiti kalėjime turėjo praleisti kelerius metus, 35 buvo išteisinti (vėliau dauguma nuteistųjų buvo amnestuoti). Žvelgiant į to meto nacistinės Vokietijos karingą politiką Europoje, toks Lietuvos valdžios žingsnis neabejotinai buvo ryžtingas, bylojantis apie griežtą politiką, vykdomą prieš nacius, įspėjantis Klaipėdos krašto vokiečius, pirmiausia prijaučiančius A. Hitleriui (10.8 pav.), kad panašių veiksmų Lietuvos valdžia nepakęs.

10.8 pav. Adolfas Hitleris Klaipėdoje, 1939 m.

A. Hitleris toliau vykdė karingą užsienio politiką 1938 m. kovo mėn. Vokietija okupavo Áustriją. Prancūzijai ir Didžiajai Britãnijai toliau nuolaidžiaujant, tų pačių metų rudenį Vokietija prisijungė Čekoslovãkijos dalį Sudetus, o kitų metų pirmoje kovo pusėje iš Euròpos politinio žemėlapio ištrynė tarpukario Vidurio Europos demokratinės santvarkos idealą – Čekoslovãkiją. Netrukus atėjo eilė Klaipėdos kraštui. Neteisėtai suskaldžius Čekoslovakiją ir po šio įvykio nepraėjus nė dviem savaitėms, kovo 20 d. Vokietija įteikė ultimatumą Lietuvai ir pareikalavo grąžinti Klaipėdos kraštą. Lietuvos valdžia ultimatumą priėmė, ir Klaipėdos kraštas kovo 23 d. oficialiai atiteko Vokietijai. Tai buvo skaudus smūgis ne tik A. Smetonos valdžiai, bet ir visai Lietuvai. Uosto netektis sukrėtė Lietuvos ekonomiką, kai kurios įmonės užsidarė, iš Klaipėdos į Lietuvą plūstelėjo bedarbių srautai. Kritinę padėtį 1939 m. rudenį ir 1940 m. dar labiau apsunkino agresyvūs Sovietų Sąjungos veiksmai prieš Lietuvą. Jie nulėmė ne tik A. Smetonos valdymo pabaigą, bet ir visos valstybės okupaciją (žr. 20 vadovėlio temą „Lietuvos okupacija“).

Klausimai ir užduotys

  1. Apibūdinkite Lietuvos ir Vokietijos santykius prieš Antrąjį pasaulinį karą.
  2. Kaip 1939 m. Lietuva neteko Klaipėdos krašto?

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kaip Lietuvos valdymą pakeitė A. Smetona ir A. Voldemaras?
  2. Nurodykite A. Smetonos autoritarinio valdymo stipriąsias ir silpnąsias savybes.
  3. Sovietmečiu A. Smetona buvo vadinamas „fašistu“, o jo valdymas „fašistiniu“. Kodėl šiais laikais istorikai nedemokratinio A. Smetonos valdymo nevadina „fašistiniu“?

TYRINĖKITE!

  • Remdamiesi internetu ir savo žiniomis, palyginkite A. Smetonos autoritarinį valdymą su kitos pasirinktos to meto Europos valstybės autoritariniu valdymu. Nurodykite panašumus ir skirtumus, padarykite išvadą.
  • Remdamiesi internetu, palyginkite 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijas (Seimo ir prezidento galias). Nurodykite jų svarbiausius skirtumus. Kodėl jų atsirado? Kodėl buvo priimtos net trys šalies konstitucijos?
  • Pasidomėkite, kodėl dabartinėje Lietuvos visuomenėje kyla aštrių diskusijų dėl paminklo A. Smetonai pastatymo Vilniuje. Remdamiesi internetu, pateikite skirtingų nuomonių ir argumentų šiuo klausimu. Su klasės draugais padiskutuokite apie tai ir pateikite savo argumentuotą nuomonę.

Darbas su šaltiniais

1 šaltinis

Iš prezidento Antano Smetonos Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) suvažiavime pasakytos kalbos

Valdyti būtų neįmanoma, jei visuomenė nepritartų. Čia daug padeda valdžiai Tautininkų sąjunga. Jos parama reikalinga valdžiai, kad tesėtų, ką yra pažadėjusi. O žadėta buvo Lietuvai nauja geresnė tvarka. Per paskutinius kelerius metus padaryta nemaža. Visų pirma, kad išleista nauja Konstitucija. Ja vadovaujasi mūsų teismai ir visas valdžios aparatas; ja vadovaujasi visas kraštas. Ruošiami Prezidentui rinkti ir Seimui šaukti įstatymai. Prieš juos išleidžiant, reikia organizuoti visuomenę. Tautininkų sąjunga – valdžios talkininkė visuose darbuose. Kai nėra Seimo – valdo Prezidentas. <…>

Reikia mokėti darbus draugėje dirbti. Kiti mano, kad drausmė tik kariuomenei reikalinga. Ne, ji reikalinga kiekvienoje organizacijoje. Drausmė turi eiti iki Prezidento per vyriausybę sąjungon, o per ją ir visuomenėn. Atsidėjus valdžios autoritetui, nereikia pasiduoti pašalinei intakai. Jei kas būtų neaišku, tai laukti paaiškinimų iš viršaus, nustatyta tvarka einant. Pastebėti valdžios aparate negerumai turi būti laiku pranešami ir tuojau taisomi.

Antanas Smetona, „Valdžia ir tautininkai“, „Lietuvos aidas“, 1930, Nr. 240.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.

  1. Kodėl šaltinyje didelis dėmesys skirtas LTS? Kaip A. Smetona susijęs su šia partija?
  2. Kaip šaltinyje vertinama LTS ir apskritai partiškumas?
  3. Koks valdymas A. Smetonai yra priimtinas?
  4. Išskirkite šaltinyje minimus A. Smetonos valdymo bruožus.
  5. Padarykite išvadą apie LTS vaidmenį aptariamojo laikotarpio Lietuvoje.

2 šaltinis

Iš 1936 m. prezidento Antano Smetonos kalbos, darbą pradėjus naujam Lietuvos Seimui

Lietuva, gerbiamieji tautos atstovai, be Seimo išbuvusi devynerius metus su viršum, nūnai vėl jo sulaukė. <…> Sveiki susirinkę, tautos atstovai! Nuo šios dienos, tikiuosi, ir man bus lengviau vadovauti valstybei. <…> Susirinkus tautos atstovybei, tas mūsų [valstybės] laivas gali drąsiai toliau plaukti po tautiška vėliava. <…>

Tautos atstovų kandidatūras kėlė savivaldybės, o rinko juos visuomenė, pasitikėdama jų išmone ir jų asmens verte. Vadinasi, atstovai nesusieti nei su partiniais pažadais, nei luominiais įsakymais. <…> Visiems vienas teisingumo mastas, surandamas bendrųjų valstybės reikalų požiūryje. Taip esant, Seimo statute nebeliktų vietos šiokioms ar tokioms frakcijoms. Sėkmingam darbui užtenka komisijų. <…> Seimo tribūna ir komisijos – tai dvi funkcijos to paties organizmo. <…> Visas darbas dirbamas komisijose, visa jose pasiruošiama. Tribūna yra pareikšti tam, kas jau pirma rimtai apsvarsčius surikiuota ir apgalvota, ir tam, kad visa šalis girdėtų, kas veikiama valdžios aukštumoje. Jei taip, tai kas jon žengia, turi žengti skaisčiu protu ir tyra siela. Gal niekas daugiau nepažemina tautos atstovybės autoriteto kaip tie, kurie, tribūnon įkopę, veda partines ir asmenines sąskaitas, kurie, norėdami įtikti minioms ar gatvei, viešu žodžiu nusideda valstybei. Blogieji parlamentų įpročiai neras šiame Seime šalininkų. Tautos atstovams teks daugiausia komisijomis domėtis. Kai ten bus rimtai padirbėta, tai sklandžiai eis ir bendrieji posėdžiai. <…>

Stebuklų jis [Seimas] nepadarys, nes jis nėra visagalis. <…> Ne nuo jo vieno pareina mūsų krašto likimas. Jis pareina ir nuo visos eilės stiprių asmenybių.

„Trimitas“, 1936 m. vasario 20 d.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.

  1. Kokiu tikslu pasakyta kalba?
  2. Išskirkite tris naujojo Seimo bruožus. Kuo naujasis Seimas turėjo skirtis nuo ankstesnių Lietuvoje dirbusių parlamentų?
  3. Kokį vaidmenį prezidentas numatė darbą pradėjusiam naujajam Seimui?
  4. Paaiškinkite šaltinyje minimus žodžius „tautiška vėliava“.
  5. Padarykite išvadą apie prezidento požiūrį į parlamentarizmą.

Sąvokos

Konkordãtas – valstybės sutartis su Šventuoju Sostu (Vatikanu), kuria nustatoma Katalikų bažnyčios teisinė padėtis toje valstybėje.

Voldemãrininkai – buvusio Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro vadovauta (iki 1940 m.) politinė grupė, veikusi 1929–1941 m., siekusi į valdžią sugrąžinti savo lyderį.

Prašau palaukti