Kodėl seniau žmonės taip sakydavo?
- Perskaitykite visus kūrinius. Raskite maldeles, kuriomis žmonės seniau bandydavo paveikti gamtos reiškinius.
- Perskaitykite abi maldeles tinkamu balsu ir palyginkite. Kaip manote, kokiu oru kurie žodžiai buvo sakomi?
- Kaip manote, kodėl piemenims buvo svarbus geras oras? Kokiems dar darbams seniau reikėjo gero oro?
- Nurašykite du kūrinius iš 1-os užduoties, kuriais spėjami orai. Aptarkite, kaip juos supratote.
- Kokius žodžius jūs įrašytumėte į šią patarlę? Parašykite skirtingų sakinių.
Lyjant |  | , | giedroj |  | . |
- Perskaitykite ir įminkite mįsles. Kaip manote, kodėl:
- griausmą žmonės įsivaizdavo kaip jautį ar ožį?
- kodėl žmonės džiaugėsi pavasariniu lietumi?
- Iš pabirusių žodžių sudėkite mįslę.
- antras
- geria,
- auga.
- Vienas
- lieja,
- trečias
Pagalba
Lietus, žemė, žolė.
- Prisiminkite arba sukurkite naujų mįslių apie lietų, perkūniją. Surašykite ant lapelių, sumeskite į vieną dėžutę, o paskui traukite ir minkite.
Šiandien žmonės į orus nekreipia dėmesio... | Seniau žmonės buvo labai nuo orų priklausomi. Blogi orai – blogas derlius. O tada jau ir badas netoli... | Argi?.. |
Užduotys
Aukšt med visi vėjai laužo.
Vėj pasėjęs, audros nesulauks.
Vėjas kalnus griaun, žodis žmog kelia.
Prieš vėj nepapūs.
Į kurią pus vėjas pučia, į t pus ir medžiai linkst.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"