A
- Abolicionı̇̀zmas – visuomenės politinis judėjimas už vergovės panaikinimą, kilęs XVIII a. pab. JAV.
- Amnèstija – visiškas ar dalinis atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės.
- Anárchija – valdžios nebuvimas, bevaldystė.
- Antisemitizmas – politinė, ekonominė, socialinė veikla prieš žydus ir jos pateisinimas.
- Antisemitı̇̀zmas – politinė, ekonominė, socialinė veikla prieš žydus ir jos pateisinimas.
- Apšviestàsis absoliutı̇̀zmas – kai kurių Europos valstybių monarchų bandymai šiek tiek pertvarkyti valstybes pagal švietėjų idėjas.
- Apšvietà – Europos civilizacijos istorijos laikotarpis, dažniausiai tapatinamas su XVIII a., kai suklestėjo švietimas, plito švietėjų skelbtos idėjos.
- Autonòmija – valstybės dalies ar tam tikros gyventojų grupės (tautinės, religinės) teisė turėti savivaldą (dalinę nepriklausomybę), savarankiškai spręsti savo vidaus reikalus paisant įstatymų
B
- Bajõrų konfederãcija – (lot. confoederatio – sąjunga, susivienijimas) – ATR bajorų politinė ginkluota sąjunga, kuri vykdė valstybinės valdžios funkcijas (ypač tarpuvaldžiu), ją pavadavo ar siekė, kad būtų vykdomi konfederatų reikalavimai. XVIII a. bajorų konfederacijų tarpusavio nesutarimai, Rusijos įtaka daliai bajorijos turėjo įtakos ATR žlugimui.
- Bolševìkai – 1903–1912 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija, nuo 1912 m. savarankiška partija – Rusijos socialdemokratų darbininkų partija (bolševikų).
- Bū̃rų kãras – Didžiosios Britanijos 1899–1902 m. karas Afrikos pietuose (dab. Pietų Afrikos Respublikos teritorijoje) su būrų respublikomis Orane ir Transvaliu
- Buržuãzija – iš prekybos ar finansinių patarnavimų gyvenantis pasiturinčių miestiečių sluoksnis
C
- Cenzūrà – valdžios organų vykdoma spaudos ir kitokios viešosios informacijos kontrolė.
- Civı̇̀linis kòdeksas (Napoleòno kòdeksas) – 1804 m. priimtas Prancūzijos civilinis kodeksas, užtikrinęs piliečių lygybę, laisvę, privačią nuosavybę ir kitas prigimtines žmogaus laisves bei teises.
D
- Darãktorius – spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) slaptojoje mokykloje Lietuvoje dirbęs mokytojas.
- Darvinizmas – materialistinė gyvosios gamtos evoliucijos teorija, skelbianti, kad gamtai ir visuomenei būdinga atranka, todėl išlieka tik stipriausi, o kiti žūsta.
- Dekabrı̇̀stai – (rus. dekabristy < dekabr „gruodis“) – Rusijos revoliucionieriai, sukėlę 1825 m. gruodžio sukilimą prieš vienvaldystę ir baudžiavą.
- Deklarãcija – iškilmingas valstybės, partijos, tarptautinės organizacijos pareiškimas svarbiausiais ar programiniais klausimais.
- Dekrètas – aukščiausiosios valdžios teisės aktas, turintis įstatymo galią
- Demilitarizúota zonà – teritorija, kurioje sutartimis ar susitarimais tarp valstybių, karinių galybių ar besivaržančių grupių draudžiama įrengti karinius objektus arba vykdyti karinę veiklą.
- Demobilizúoti – paleisti karius iš tikrosios karo tarnybos į atsargą.
- Demogrãfinis sprogimas – demografinė situacija, kai ankstyvojoje industrinės visuomenės raidos stadijoje sparčiai didėja gyventojų skaičius. Pagrindinė priežastis – greitai mažėjantis mirtingumas ir didelis gimstamumas
- Dìdlietuviai – Didžiosios Lietuvos lietuviai (taip Klaipėdos krašte seniau juos vadino).
- Diktatūrà – nedemokratinė valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso diktatoriui, ji vykdoma panaudojant jėgą, tauta neturi teisių.
- Direktòrija – Prancūzijos vyriausybės atitikmuo, sudarytas iš grupės asmenų, vadinamų direktoriais; 1795–1799 m. Prancūzijoje aukščiausia iš penkių asmenų sudaryta valdžia.
- Domìnija – autonominė valstybė, įeinanti į Britanijos imperiją ir pripažįstanti Didžiosios Britanijos karalių kaip valstybės vadovą.
- Dreĩfuso bylà – Prancūzijos kariuomenės Generalinio štabo kapitono Alfredo Dreifuso, melagingai apkaltinto šnipinėjimu Vokieti ̀ jos naudai, byla ir jos sukelta politinė krizė
- Dublikãtas – dokumento (asmens liudijimo, diplomo, rankraščio ir pan.) antras egzempliorius.
- Dūmà – Rusijos imperijos patariamoji atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, parlamentas, veikęs 1906–1917 metais.
E
- Edukãcinė komı̇̀sija – ATR už švietimo sistemą atsakinga institucija, įsteigta 1773 m. vietoj panaikinto jėzui tų ordino.
- Ekonòmija – XVI a. antros pusės – XVIII a. LDK valstybinė žemės valda, kurios pajamos ėjo Lenkijos karaliui. Tai buvo jam atlyginimas už einamas Lietuvos valdovo (turėjo ir LDK titulą) pareigas, taip pat lėšos jo dvarui išlaikyti.
- Eksteritorialùmo téisė – išskirtinė teisė; imperializmo laikotarpiu imperialistinės valstybės tokių teisių išsireikalaudavo iš užgrobtų valdų valdžios
- Elitas – rinktinė visuomenės dalis, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš kitų socialinių grupių
- Emancipãcija – išsivadavimas iš priklausymo, priespaudos, apskritai iš visko, kas yra pasenę.
- Emigrãcija – vienos valstybės gyventojų išvykimas į kitą valstybę siekiant ten įsikurti ir gyventi.
- Emisãras – asmuo, valstybės valdžios ar politinės organizacijos siunčiamas į kitą šalį su slapta misija.
- Enciklopedı̇̀stai – prancūzų grupė, 1751–1772 m. leidusi „Enciklopediją, arba Aiškinamąjį mokslų, menų ir amatų žodyną“.
- Esèrai – (rus. esery < s(ocialisty) r(evoliucionery) – socialistai revoliucionieriai) – Rusijoje 1901–1922 m. veikusi kairioji partija, 1917 m. bolševikams padėjusi įvykdyti Spalio perversmą. Bolševikams įsigalėjus valdžioje eserų partija uždrausta, o jos nariai buvo persekiojami.
- Etnocentrìzmas – tai įsitikinimas, kad viena etninė grupė yra pranašesnė už kitas grupes.
- Europocentrìzmas – europiečių gyvensenos ir kultūros laikymas geriausia, pranašesne už kitų pasaulio dalių.
F
- Faksimilė – tiksli originalo (parašo, rankraščio, knygos, dokumento) kopija, gauta faksimiliniu aparatu, spaudos, fotografijos būdu.
- Faktòrija – prekybos kontora ir gyvenvietė, jas pirkliai steigdavo ekonomiškai atsilikusių šalių teritorijoje ir pusiau kolonijiniuose imperialistinių šalių pakraščiuose
- Fenomènas – retas, neįprastas, išskirtinis reiškinys ar žmogus.
- Fròntas – rikiuotės priešakys; kovinio kariuomenės išsidėstymo pusė, pavyzdžiui, Rytų frontas, Vakarų frontas.
G
- Generalgubernãtorius – Rusijos imperijos vietininkas, valdantis kelias gubernijas (jos sudarė generalgubernatoriją) ir turintis aukščiausią civilinę bei karinę valdžią, tiesiogiai pavaldus imperatoriui.
- Genocidas – sąmoningas ir sistemingas žmonių naikinimas dėl jų priklausymo etninei, tautinei, religinei ar rasinei grupei.
- Germanizãcija – okupuotų kraštų gyventojų suvokietinimas.
- Germanizãcija (vokietinimas) – vokiečių tautos, kalbos ir kultūros platinimas bei plitimas.
- Gubèrnija – carinės Rusijos teritorijos suskirstymo vienetas.
H
- Hipotèzė – moksliškai neįrodytas, patikrinimo reikalingas spėjimas ir juo paremtas dalyko aiškinimas.
I
- Imigrãcija – užsienio valstybės piliečių ar asmenų be pilietybės atvykimas į valstybę siekiant nuolat arba ilgą laiką joje gyventi.
- Imperialìzmas – valstybės politika ir praktika, kai karinėmis ir ekonominėmis priemonėmis siekiama valdyti kitas šalis.
- Impresionizmas – XIX a. antroje pusėje Prancūzijoje gimęs meno judėjimas, kurio atstovai atsisakė laikytis akademinių pasaulio vaizdavimo tradicijų.
- Industrializãcija – stambiosios mašininės technikos diegimas, pramonės plėtra.
- Industrializãcija – platus masinės pramoninės gamybos diegimas visose srityse, taip pat ir žemės ūkyje.
- Indùstrinė revoliùcija – rankų darbu paremto agrarinio šalies ūkio persitvarkymas į ekonomiką, pagrįstą daugiausia mašinine gamyba, ir šį procesą lydintys socialiniai pokyčiai
- Infliãcija – bendrojo kainų lygio kilimas per laiko vienetą, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimu
- Intendántas – Prancūzijos provincijos valdytojas, kuriam pavaldūs policija, teismai ir finansai.
- Išeivijà – į kitas šalis išvykę gyventi kurios nors tautos žmonės, jų visuma.
- Izoliãcinė politika – uždara valstybės politika, kai nepalaikomi ryšiai su kitomis valstybėmis.
J
- Jakobı̇̀nai – radikali politinė Prancūzijos revoliucijos laikotarpio grupuotė. Jos pavadinimas kilo iš Paryžiaus Šv. Jokūbo vienuolyno, kuriame jakobinai posėdžiaudavo, pavadinimo.
K
- Káncleris – vyriausybės vadovas (ministras pirmininkas).
- Kapitalizmas – ekonominė socialinė sistema, grindžiama privačia kapitalo nuosavybe ir samdomuoju darbu
- Kapituliãcija – karo veiksmų nutraukimas ir pasidavimas nugalėtojų malonei.
- Karbonãrai – (it. carbonari „anglininkai“) – XIX a. pirmoje pusėje slapta revoliucinė Italijos organizacija, siekusi suvienyti Italiją.
- Kliẽrikas – katalikų dvasininkų mokyklos arba vienuolyno auklėtinis.
- Knygnešỹs – žmogus, daugiausia nelegaliai per sieną į Lietuvą gabenęs caro uždraustą spaudą
- Kolonialìzmas – silpniau išsivysčiusių kraštų grobimo ir ekonominio išnaudojimo politika.
- Kolumbãriumas – urnų su mirusiųjų palaikais laikymo patalpa, statinys ar salė.
- Komunìmas – teorinė ir praktinė politinio bei ekonominio gyvenimo sistema, grindžiama utopine idėja, esą galima revoliuciniu būdu pakeisti visuomenės santvarką, kad joje nebūtų privačios nuosavybės ir materialinio suinteresuotumo, valstybės ir teisės, darbo pasiskirstymo ir socialinės nelygybės.
- Koncèsija – sutartis dėl valstybei ar savivaldybėms priklausančių gamtos turtų, įmonių ir kitų ūkio objektų atidavimo privatiems asmenims ar jų bendrovėms naudoti tam tikromis sąlygomis.
- Kongrèsas – valstybių, organizacijų atstovų suvažiavimas, tarptautinė konferencija.
- Konkordãtas – popiežiaus vadovaujamos valstybės ir pasaulietinės valstybės tarptautinė sutartis, nustatanti Katalikų bažnyčios teisinę padėtį, pareigas ir privilegijas toje valstybėje.
- Konstitùcija – pagrindinis šalies įstatymas.
- Konstitùcinė monárchija – paveldima karaliaus valdžia, kurią riboja konstitucija.
- Kontribùcija – suma, kurią nugalėta valstybė pagal taikos sutartį priversta sumokėti nugalėjusiai valstybei.
- Kontribùcija – suma, kurią nugalėta valstybė pagal taikos sutartį turi sumokėti nugalėtojai.
- Kooperãcija – darbo ar veiklos organizavimo forma, kai tam tikras skaičius žmonių, organizacijų kartu dirba vieną ar kelis darbus arba užsiima bendra veikla, veikia kartu.
- Krãžių skerdỹnės – 1893 m. caro valdžios susidorojimas su uždaromos bažnyčios gynėjais.
- Kriptà – požeminė bažnyčios patalpa garbingiems asmenims laidoti, relikvijoms laikyti.
- Kukluksklãnas (KKK) – slapta rasistinė teroristinė amerikiečių organizacija, kovojanti su juodaodžių lygiateisiškumu, pažangiomis jų organizacijomis.
L
- Lãžas – priverstinis baudžiauninko darbas pono ūkyje.
- Lı̇̀berum vèto – (liet. laisvasis „draudžiu“) – ATR Seimo nario teisė nutraukti Seimo posėdį ir panaikinti bet kokį jo nutarimą.
- Lietuvõs Tarýba – nuo 1917 m. rugsėjo iki 1920 m. gegužės veikusi laikinoji vykdomosios valdžios institucija.
- Luditai – mašinų laužytojai, XIX a. Didžiosios Britanijos darbininkų judėjimo, nukreipto prieš mašinų diegimą fabrikuose, gamyklose, dalyviai.
M
- Manifèstas – programinio pobūdžio kreipimosi raštas.
- Mãsinė kultūrà – populiarioji kultūra, prieinama ir suprantama plačiam vartotojų ratui.
- Masònai – nuo XVIII a. Euròpoje išplitusios slaptos draugijos, kurios skatino žmonių dorovę ir vienijo juos broliškos meilės, lygybės, savitarpio pagalbos bei ištikimybės pagrindu.
- Mãžlietuviai – (arba lietùvininkai) – etninė vakarinių lietuvių grupė – senieji Mažosios (Prūsų) Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyventojai.
- Mažóji šeimà – industrinės visuomenės šeima, kurią dažniausiai sudaro dviejų kartų žmonės – sutuoktiniai ir vaikai (jų gali ir nebūti) arba įvaikiai. Kartais dar vadinama paprastąja arba elementariąja šeima.
- Meidži ̃ – Japonijos istorijos laikotarpis (1868–1912 m.), pavadintas pagal tuo metu šalį valdžiusio imperatoriaus Meidži (tikrasis vardas Mucuhitas) vardą.
- Memorándumas – teisinis rašytinis pareiškimas, išdėstantis susitarimo ar sandorio sąlygas.
- Menševìkai – Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos nuosaikesniojo sparno nariai, atsiradę 1903 m. skilus partijai į menševikus ir bolševikus.
- Migrãcija – valstybės, regiono, miesto ar kaimo gyventojų kėlimasis, kraustymasis į kitą vietovę.
- Militarizmas – grasinimo karu, ginklavimosi ir rengimosi karui politika ar politinis kariaunos viešpatavimas ir ūkio pajungimas karo tikslams.
- Mobilizúoti – atsargos karo prievolininkus šaukti į tikrąją karo tarnybą.
- Moderni tautà (nacija) – žmonių bendrija, susidariusi istorijos, kultūros, kalbos, teritorijos ir ekonominio gyvenimo bendrumo pagrindu.
- Modernizmas – XIX a. pab. – XX a. avangardistinės meno kryptys, srovės ir stiliai; būdingas dekadentiškumas, klasikinių, ypač realistinio meno, tradicijų neigimas, unikalumo, kai kada ekstravagantiškumo siekimas, sąlygiškumas, komplikuotumas; naujoviškos, neįprastos meninės priemonės
- Monrò doktrinà – JAV prezidento Dž. Monro 1823 m. paskelbta deklaracija, įspėjanti Europos valstybes nesikišti į Amerikos žemyno vidaus reikalus; kartu JAV įsipareigojo nesikišti į Europos valstybių tarpusavio santykius.
N
- Nacionãlinis judėjimas (tautinis atgimimas) – tautų išsivaduojamasis iš tautinės priespaudos judėjimas, sudarantis sąlygas tautai plėtotis, gauti savivaldą ar kurti savo nepriklausomą valstybę.
- Naròdnikai – (rus. narodnik „liaudininkas“) – XIX a. antros pusės radikalūs nekilmingi Rusijos inteligentai, kovoję su caro vienvaldyste, rengę pasikėsinimus į aukštus valdininkus; jie smerkė baudžiavinę santvarką ir ieškojo nekapitalistinės šalies raidos būdų.
- Natūralizmas – literatūros, teatro ir dailės kryptis, siekianti fotografinio tikrovės kopijavimo.
- Neutralitètas – polit. nesikišimas į kitų valstybių karą ar ginčus, nedalyvavimas karinėse sąjungose ar blokuose.
- Nòbelio prèmija – kasmetiniai apdovanojimai, skiriami žmonėms arba organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą
O
- Oberòstas – per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijos užimtos Rusijos imperijos dalies teritorinis vienetas. Jam priklausė ankstesnės Suvalkų, Kauno, beveik visos Vilniaus, Gardino ir Kuršo gubernijos; tai Vokietijos kariuomenės užimtos lietuvių, latvių ir dalis baltarusių etninių žemių
- Okupãcija – laikinas kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimas ir faktinis valdymas
- Originãlas – tikras, autentiškas kūrinys, dokumentas ir panašiai.
P
- Palivárkas – feodalinių laikų dvaro padalinys su atskira sodyba, ūkiniais pastatais, dirbamomis ir kitomis žemėmis.
- Petìcijų są́jūdis – Mažojoje Lietuvoje (Prūsijos karalystės dalyje) XIX a. antroje pusėje vietos lietuvių (mažlietuvių) kilęs sąjūdis, kurio dalyviai valdžiai rašė raštus, vadinamąsias peticijas, ir jomis reikalavo spręsti jam ar visuomenei svarbius klausimus, pirmiausia laisvai vartoti lietuvių kalbą.
- Pỹliava – duoklė žemės ūkio produktais.
- Plebiscitas – visuotinis balsavimas paprastai teritorijos, kartais santvarkos klausimu
- Pogròmas – minios įvykdytas religinei, rasinei ar tautinei mažumai priklausančių žmonių grupės užpuolimas ar jų turto niokojimas, jį dažniausiai toleruoja arba sankcionuoja valstybės valdžia
- Polìtinė pártija – grupė žmonių, kuriuos vienija bendri politiniai interesai, idealai ir kurie siekia tų pačių tikslų; iš jų svarbiausias – rinkimų būdu ateiti į valdžią.
- Pozicinis kãras – varginančios kovos apkasuose Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Vokietijai nepavyko Vakarų fronte staigiai sutriuškinti Prancūzijos ir Anglijos kariuomenių.
- Prefèktas – Prancūzijoje ir kai kuriose kitose šalyse administracijos pareigūnas arba policijos viršininkas.
- Prefektūrà – Japonijos, Centriės Ãfrikos Respùblikos, Čãdo, Maròko administracinis teritorinis vienetas.
- Profèsinė są́junga – dirbančių, profesiją turinčių asmenų susivienijimas jų darbinėms, profesinėms teisėms bei interesams ginti, savo narių (dirbančiųjų) gerovei siekti.
- Proletariãtas – kapitalistinių šalių darbininkų sluoksnis (klasė).
- Protektorãtas – valstybės priklausymo forma, kai galingesnė valstybė tvarko ir vykdo silpnesnės valstybės vidaus bei užsienio politiką.
R
- Realizmas – meno ir literatūros kryptis – nepagražintas, realistiškas temos vaizdavimas. Siauresne prasme – XIX a. vidurio Europos meno ir literatūros sąjūdis, reakcija į romantizmui ir klasicizmui būdingą idealizmą, polinkis vietoj įprastų akademinių (pavyzdžiui, mitologijos, istorijos ir didingų peizažų) temų rinktis kasdienio gyvenimo ir atidžiai stebimos socialinės aplinkos temas.
- Reemigrãcija – išeivių (emigrantų) grįžimas į tėvynę, siekiant vėl joje gyventi.
- Rekrùtas – asmuo, paimtas į Rusijos kariuomenę pagal rekrutų prievolę XVIII–XIX amžiuje.
- Rekvizicija – priverstinis negrąžintinas turto paėmimas visuomenės poreikiams atlyginant jo vertę savininkui ar valdytojui.
- Rekvizı̇̀cija – teis. priverstinis atlygintinas nusavinimas ar laikinas paėmimas valstybės reikalams.
- Reparãcijos – nuostolių atlyginimas pasibaigus karui. Nusikaltusi valstybė (agresorė) pinigais, prekėmis, pramonine įranga, transporto priemonėmis, karo technika atlygina nuostolius nukentėjusioms šalims.
- Respùblika – (lot. res publica – visuomenės reikalas; valstybė) – valstybės valdymo forma, kai aukščiausios valdžios institutus sudaro apibrėžtam laikui rinkėjų deleguoti atstovai.
- Revanšizmas – agresyvų karą pralaimėjusios valstybės arba tam tikrų jos sluoksnių politika, kurios tikslas – pasirengti naujam karui ir atkeršyti už patirtą pralaimėjimą.
- Revoliùcija – žymus visuomenės, kultūros pasikeitimas, perversmas, kardinalūs pokyčiai valstybės valdyme, visuomenėje, kultūroje ir kitose gyvenimo srityse.
- Risordžimeñtas – (it. risorgimento „atgimimas“) – XIX a. Italijos nacionalinio išsivadavimo judėjimas, siekęs suvienyti Italiją.
- Romantizmas – literatūros, muzikos ir vaizduojamųjų menų stilius, pabrėžiantis individualaus menininko vaizduotę, jausmus ir kūrybiškumą.
- Romantı̇̀zmas – XIX a. pirmoje pusėje Europoje paplitęs kultūrinis sąjūdis, skatinantis domėtis savo krašto praeitimi ir kultūra, keliantis patriotizmo ir tėvynės meilės idėjas.
- Rusifikãcija – prievartinis (rusinimas) ar savanoriškas (rusėjimas) rusų kalbos ar kitų etninės rusų kultūros bruožų perėmimas, vykstantis ne rusiškose bendruomenėse; Rusijos 1795–1915 m. Lietuvoje vykdyta politika.
- Rùsų pradų atkūrimo programà – po 1863–1864 m. sukilimo carinės Rusijos pradėta vykdyti programa, kurios tikslas – surusinti vakarines gubernijas
S
- Segregãcija – rasinės nelygybės forma, reiškianti spalvotųjų gyventojų (dažniausiai juodaodžių) atskyrimą nuo baltųjų.
- Sekuliarizãcija – bažnyčios turtų suvalstybinimas.
- Sekuliarizãcija – turto, žemių, įstaigų, privilegijų atėmimas iš Bažnyčios ir jų perdavimas pasaulietinei valdžiai, visuomene
- Separãtinė taikà – be sąjungininkų žinios ar sutikimo sudaryta karinei koalicijai priklausančios valstybės taikos sutartis
- Sėslùmo ribà – Rusijos imperijos europinės dalies teritorijos, kurioje buvo leidžiama gyventi žydams, riba.
- Sionizmas – XIX a. kilęs žydų nacionalinis judėjimas, jo tikslas – įkurti žydų valstybę Palestinoje.
- Sipãjų sukilimas – Indijos gyventojų sukilimas 1857–1859 m. Šiaurės Indijoje prieš Didžiosios Britanijos valdžią
- Socialdarvinìstai – XIX a. antros pusės sociologijos kryptis, mechaniškai taikanti anglų gamtininko Čarlzo Darvino atskleistus biologijos dėsnius (kova už būvį ir natūralioji atranka) visuomenės reiškiniams aiškinti.
- Stolýpino refòrma – 1906 m. Rusijos ministro pirmininko P. Stolypino pradėta vykdyti žemės reforma, per kurią kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius.
- Sufražistės – moterų judėjimo, reikalaujančio suteikti moterims rinkimų teisę, dalyvės.
- Suverenitètas – aukščiausioji valdžia.
Š
- Šiogūnãtas – Japonijos karinė valdymo sistema 1192–1867 metais.
- Šovinı̇̀zmas – teorija, skelbianti, kad tik didelės tautos ir didelės valstybės gali išlikti, įsitvirtinti pasaulyje; savo tautos, valstybės sureikšminimas ir neapykanta kitoms tautoms, valstybėms.
- Šventóji sąjunga – 1815 m. rugsėjį sudaryta Austrijos, Prūsijos ir Rusijos sąjunga Vienos kongrese nustatytai tarptautinei tvarkai palaikyti.
T
- Tautų̃ apsisprendìmo téisė – tarptautinės teisės principas, pagal kurį visos tautos turi teisę į politinę nepriklausomybę ir teisę laisvai nustatyti savo valdymo formą
- Tautų̃ Są́junga – tarptautinė organizacija, įkurta 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – užkirsti kelią naujiems karams, o konfliktus spręsti taikiomis priemonėmis.
- Teokrãtinė (valstybė) – valstybė, kurios aukščiausias vadovas yra dvasininkas.
- Teròras – valstybės ar kito politikos subjekto sistemingai vykdomos represijos, grasinimai.
- Terorizmas – tai sistemingas paprastai organizuotų grupuočių grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas siekiant ideologinių tikslų. Dėl terorizmo daugiausia nukenčia civiliai gyventojai
U
- Ultimãtumas – tarptautinėje teisėje dokumentu arba žodžiu vienos valstybės kitai pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų poveikio priemonių, jei reikalavimas nebus įvykdytas nustatytu laiku.
- Urbanizãcija – spartaus pramonės vystymosi sukeltas didesnės gyventojų dalies kėlimasis į miestus.
V
- Valãkas – žemės plotas, kurio dydis 21,38 hektaro.
- Vasãrio revoliùcija – 1917 m. revoliucija, kai Rusijoje buvo nuversta monarchija.
Ž
- Žemýninė (kontineñtinė) blokadà – 1806–1814 m. Prancūzijos ekonominė politika, nukreipta prieš Didžiąją Britaniją.
- Žirondı̇̀stai – (pranc. girondins) – 1789 m. per Prancūzijos revoliuciją susikūrusi politinė grupuotė, kurios pavadinimas kilo nuo Žirondos departamento. Vykstant revoliucijai dėl valdžios varžėsi su jakobinais ir karaliaus šalininkais.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"