Kūrinyje – rašytojo sukurtas pasaulis

1. Suomių rašytoja Tuvė Janson sukūrė savitą Trolių Mumių pasaulį. Pagalvokite, į ką panašūs šio pasaulio gyventojai. Kokia kalba jie kalba?

Tuvė Janson

PASAKOJIMAS APIE NEMATOMĄ VAIKĄ

Vieną tamsų lietingą vakarą, susėdusi aplink stalą verandoje, šeima valė grybus. Stalas buvo apdengtas laikraščiais, viduryje stovėjo žibalinė lempa. Tačiau verandos kampai skendėjo patamsyje.

– Miu vėl prigrybavo piengrybių, – pasakė tėtis. – Praėjusiais metais rinko musmires.

– Kitąmet tikėsimės voveraičių, – tarė mama. – Ar bent ūmėdžių.

– Nebloga gyventi tikėjimu, – pasakė mažoji Miu ir sukikeno.

Stojo maloni tyla, visi darbavosi toliau.

Staiga sudzingsėjo lango stiklas, nieko nelaukdama į verandą įėjo Totikė ir nusipurtė nuo lietpalčio vandenį.

Tada plačiau pravėrė duris ir pakvietė į vidų kažką, mirkstantį lietuje:

– Na, eikš, eikš.

– Ką čia atsivedei? – paklausė Muminukas.

– Tai Ninė, – atsakė Totikė. – Mažylė, vardu Ninė. – Ji vis dar laukė, pravėrusi duris. Niekas nepasirodė.

– Ką gi, – pasakė Totikė ir gūžtelėjo pečiais. – Tegu stypso lietuje, jeigu tokia drovi.

– Bet ar ji nesušlaps? – susirūpino Muminuko mama.

– Nežinau, ar tai labai svarbu, kai esi nematomas,– atsakė Totikė, žengtelėjo prie stalo ir atsisėdo. Šeima kaip tik liovėsi valyti grybus ir laukė, kol bus paaiškinta smulkiau.

– Juk jūs žinot, kaip lengvai gali pavirsti nematomu, jeigu esi dažnai gąsdinamas,– pasakė Totikė ir suvalgė pumpotaukšlį, panašų į mielą sniego gniūžtelę.– Na taip, Ninę vis gąsdino tetulė, kuri ją augino, nors mažylė jai ir nepatiko. Mačiau tą tetulę. Ji pasibaisėtina. Ne pikta, tai būtų galima suprasti. Ji tiktai šalta tarytum ledas.

– Fe, kaip bjauru, – tarė Muminukas.

– Taip, argi ne? – sutiko Totikė. – Toji tetulė kaip tik šitaip ir elgėsi. Ji buvo tokia nuo ryto iki vakaro, ir galų gale mažylė ėmė blukti ir darytis nematoma. Penktadienį jos visiškai nebesimatė. Tetulė atidavė ją man, pareiškusi, kad neįstengia prižiūrėti giminaičių, kurių net nemato.

– O ką tu padarei tetulei? – paklausė Miu, iš nuostabos išsproginusi akis. – Davei pylos?

– Aš išsivedžiau Ninę. O dabar atvedžiau pas jus, kad vėl padarytumėt ją matomą.

Akimirką viešpatavo tyla. Tik lietus barbeno į verandos stogą. Visi žiūrėjo į Totikę ir mąstė.

– Ar ji kalba?

– Ne. Bet tetulė parišo jai po kaklu varpelį, kad žinotų, kur mažylė yra.

1. Kaip manote, ką svarbaus skaitytojams nori pasakyti rašytoja Tuvė Janson? Parašykite pagrindinę kūrinio mintį sakiniu.

1. Ką žinote apie Muminuką ir jo šeimą? Kuo jų pasaulis jums įdomus? Prisiminkite matytus animacinius filmus, skaitytus komiksus.