1 / 0
×
Tema 7.1 (Istorija 10)
Istorija. 10 kl., I–II dalys (Baltos lankos Klett)
Tema 7.1
  1. Sąvokos
  2. A
  3. B
  4. C
  5. Č
  6. D
  7. E
  8. F
  9. G
  10. H
  11. I
  12. Y
  13. K
  14. L
  15. M
  16. N
  17. O
  18. Ò
  19. P
  20. R
  21. S
  22. Š
  23. T
  24. U
  25. V
  26. Ž

A

  • Ãgentas smogı̇̀kas – sovietų saugumo užverbuotas asmuo, imituojantis partizanų veiklą.
  • Aksomı̇̀nė revoliùcija – populiarus visuomenės veiksmų, 1989 m. rugpjūčio 11 d. sužlugdžiusių komunistinį režimą Čekoslovakijoje, pavadinimas; plačiąja prasme – taikus valdžios pasikeitimas, revoliucija be kraujo praliejimo.
  • Alaũs pùčas – nesėkmingas Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos mėginimas užimti valdžią 1923 m. lapkritį.
  • Ambasãdorių konfereñcija – Tarptautinė iinstitucija, kurią sudarė Didžiõsios Britãnijos, Itãlijos ir Japònijos ambasadoriai Parỹžiuje.
  • Amnestúoti – atleisti, dovanoti, suteikti malonę.
  • Anèksija – vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios.
  • Ánšliusas – 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos.
  • Antisemitı̇̀zmas – politinė, ekonominė, socialinė veikla prieš žydus ir jos pateisinimas.
  • Ármija Krajovà – Antrojo pasaulinio karo metu veikusi lenkų partizanų karinė organizacija, pripažinusi Lenkijos emigracinę vyriausybę užsienyje ir siekusi atkurti Lenkiją su 1939 m. rugsėjo 1 d. sienomis.
  • Ateı̇̀zmas – Dievo egzistavimo nepripažinimas, neigimas, religijos kritika.
  • Atlánto chártija – 1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV ir Didžiosios Britanijos susitarimas, kuriame buvo išdėstyti karo su Vokietijà ir jos sąjungininkėmis tikslai ir suformuluoti pokario valstybių tarpusavio santykių principai.
  • Atšilı̇̀mas – SSKP Centro komiteto pirmojo sekretoriaus N. Chruščiovo iniciatyva prasidėjęs laikotarpis, kai buvo iš dalies liberalizuotas SSRS stalininis režimas.
  • Autonòmija – valstybės dalies (teritorinė autonomija) arba jos gyventojų nacionalinės, religinės ar kitokios grupės, organizacijos ar institucijos (kultūrinė autonomija) teisė savarankiškai tvarkyti vidaus reikalus.
  • Autoritarı̇̀zmas – diktatūros forma, kai valdžia kontroliuoja politinę sritį, o į kitas sritis beveik nesikiša.

B

  • Bálforo deklarãcija – 1917 m. lapkričio 2 d. paskelbtas dokumentas, kuriuo Didžiosios Britanijos vyriausybė įsipareigojo palankiai vertinti žydų tautinio židinio sukūrimą Palestinoje.
  • Báltijos kẽlias – trijų Baltijos šalių tautinių judėjimų protesto akcija, skirta Molotovo–Ribentropo paktui (1939 m. rugpjūčio 23 d.) pasmerkti ir bendram laisvės siekiui, išsivadavimui iš sovietinio okupacinio režimo pareikšti.
  • Barbaròsos plãnas – kodinis Vokietijos karo su SSRS plano pavadinimas.
  • Berlýno blokadà – 1948 m. birželį – 1949 m. gegužę SSRS okupacinėje zonoje vykdyta Berlyno miesto blokada, per kurią Vakarų valstybėms neleista sausuma susisiekti su Vakarų Berlýnu. SSRS blokada buvo reakcija į pinigų reformą Vakarų okupacinėse zonose ir vakariniame Berlyno sektoriuje, o Vakarų valstybių atsakas buvo Vakarų Berlyno aprūpinimas oro transportu.
  • Ber̃montininkai – provokiškos orientacijos rusų kariniai daliniai, 1919 m. kovoję Pabaltijyje prieš nepriklau somas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes, siekę atkurti Rusiją iki 1914 metų.
  • Bolševı̇̀kai –  viena iš XX a. pradžios Rusijos politinių partijų, atsiradusi socialdemokratų partijos pagrindu 1903 metais.
  • Brèžnevo doktrinà – XX a. 7–9 dešimtmetyje Sovietų Sąjungos vykdytos užsienio politikos, įteisinusios ginkluotos jėgos panaudojimą socialistinėse šalyse, apibūdinimas. Terminas atsirado per 1968 m. įvykius Čekoslovakijoje, kai SSRS surengė Varšuvos sutarties valstybių intervenciją.
  • Búožė – taip bolševikai vadino pasiturinčius valstiečius.

C

  • Centralizúoti – vienoje vietoje (centre) sutelkti valdžią, valdymą.
  • Cenzūrà – meno kūrinių, publicistikos, viešų renginių kontrolė, siekiant neleisti platinti tam tikrų, dažniausiai valstybinei ideologijai priešiškų, idėjų ar žinių.

Č

  • Čekà – Sovietų Rusijoje 1917 m. įkurta Ypatingoji komisija, kuri kovojo su bolševikų priešininkais.

D

  • Dainúojančioji revoliùcija – periodas 1988–1991 m., kai Lietuvoje, Lãtvijoje ir Estijoje buvo siekiama nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos.
  • Dáueso plãnas – 1924 m. JAV patvirtintas planas, kaip po Pirmojo pasaulinio karo atkurti Vokietijos ekonomiką ir iš Vokietijos gauti reparacijas.
  • De jure – Teisiškas, oficialus valstybės nepriklausomybės pripažinimas, oficialus vienos valstybės nuolatinių diplomatinių atstovybių atsiuntimas į kitos valstybės teritoriją.
  • Deficı̇̀tas – tam tikro laikotarpio lėšų, išteklių trūkumas, nepakankamumas, palyginti su anksčiau numatytu, planuotu ar reikiamu lygiu.
  • Demarkãcijos linija – linija, paliaubų metu atribojanti kariaujančių valstybių kariuomenes iki nuolatinės sienos, kuri nustatoma taikos ar kitokia sutartimi.
  • Deportãcija – ištrėmimas.
  • Didžióji deprèsija –  ilgiausia ir sunkiausia pasaulinė ekonomikos krizė, 1929–1933 m. sukrėtusi visas ūkio šakas.
  • Dipùkai – karo pabėgėliai, karo metais dėl įvairių priežasčių atsidūrę už tėvynės ribų.
  • Direktòrija – Klaipėdos krašto vietos valdymo institucija, veikusi 1920–1939 metais.
  • Disideñtas – asmuo, nepripažįstantis (nesilaikantis) vyraujančios ideologijos.
  • Dùčė – fašistinėje Italijoje taip vadintas diktatorius B. Musolinis.

E

  • Ekonòminė blokadà – valstybės ar valstybių grupės izoliavimas, atkirtimas nuo žaliavų šaltinių, trukdymas įvežti ir išvežti prekes.
  • Elı̇̀tinė kultūrà – kultūra, prieinama tik nedideliam žmonių ratui (aukštuomenei).
  • Emigrãcija – (lot. emigratio – išsikėlimas) vienos valstybės gyventojų išvykimas į kitą, siekiant ten įsikurti ir gyventi.
  • Etatı̇̀zmas – aktyvus valstybės kišimasis į politinį, ekonominį ir kultūrinį šalies visuomenės gyvenimą.
  • Ezòpo kalbà – užmaskuotas minčių reiškimo būdas.

F

  • Fašı̇̀zmas – politinė srovė; judėjimas, reiškiantis nacionalistinių ir agresyvių visuomenės sluoksnių interesus. Būdinga karinė ekspansija, rasinė neapykanta, diktatoriška valdymo forma.

G

  • Geležı̇̀nė ùždanga – SSRS ir jos sąjungininkų politinis, karinis ir ideologinis izoliavimasis nuo Vakarų ir kitų nekomunistinių šalių.
  • Generãliniai tarė́jai – aukščiausioji lietuvių savivaldos institucija Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.), kurios veiklą prižiūrėjo vokiečių generalinis komisaras ir jo pavaldiniai.
  • Geróvės valstýbė – valstybė, kurios pagrindinė funkcija yra socialinio teisingumo įtvirtinimas, standartinių rizikų (nedarbo, profesinių ligų) mažinimas ir socialinė parama.
  • Gestãpas – 1933–1945 metais nacistinės Vokietijos politinė policija.
  • Gètas – pasirinkta ar priverstinai paskirta miesto dalis tautinėms ar religinėms mažumoms gyventi; per Antrąjį pasaulinį karą uždara žydų teritorija, paskirta A. Hitlerio funkcionierių.
  • Glavlı̇̀tas – Vyriausioji valdyba literatūros ir meno reikalams, kontroliavusi ir cenzūravusi beveik visas SSRS kultūrinio gyvenimo sritis.
  • Globalizãcija – gamybos, prekybos, darbo ir kitokių ryšių tarp šalių suartėjimas ir susipynimas, ekonominių sienų griuvimas.
  • GULAG'as – Vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba. 1930–1960 m. SSRS represinių žinybų padalinys, vadovavęs priverčiamųjų darbų lageriams ir kolonijoms, kartais ir specialiosioms tremtinių (darbo) gyvenvietėms.

H

  • Hèlsinkio grùpė – Helsinkio susitarimams vykdyti suburta visuomeninė grupė; ji pirmiausia siekė 1975 m. Helsinkio pasitarime dalyvavusių valstybių vyriausybėms pranešti apie žmogaus teisių pažeidimus.
  • Holodomòras – 1932–1933 m. Ukrainoje stalininio sovietinio režimo dirbtinai sukeltas badas: Ukrainos istorijoje holodomoras minimas kaip didžiausia tautos tragedija, motyvuota masinė žmogžudystė. Šiuolaikiniais duomenimis, Ukraina per holodomorą neteko apie 7 mln. gyventojų.
  • Holokáustas – masinis žydų naikinimas Antrojo pasaulinio karo metais.

I

  • Industrializãcija – socialinis ekonominis procesas, kuriam būdingas stambiosios mašininės gamybos plėtojimas.
  • Infliãcija – bendrojo kainų lygio kilimas per laiko vienetą, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimu.

Y

  • Ypatı̇̀ngoji grùpė – nacistinės Vokietijos operatyvinė grupė, sukurta tam tikroms užduotims, įskaitant žydų žudymą, vykdyti.

K

  • Kapituliãcija – karo veiksmų nutraukimas ir nugalėtosios šalies ginkluotųjų pajėgų pasidavimas priešui, sutikimas su jo nustatytomis sąlygomis.
  • Karı̇̀nis komunizmas – Sovietų Rusijos bolševikų socialinė ekonominė politika per pilietinį karą (1917–1922 m.).
  • Kãro pabė́gėliai – asmenys, dėl karo veiksmų, jų kilimo grėsmės ar sukeltų padarinių savo noru ar priverstinai išvykę ar išvežti iš gyvenamosios teritorijos ir atsidūrę (dažniausiai) užsienyje.
  • Keistàsis kãras – Antrojo pasaulinio karo pradžios laikotarpis, kai 1939 m. rugsėjo 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija, paskelbusios karą Vokietijai, nevykdė aktyvių karo veiksmų.
  • KGB – SSRS Valstybės saugumo komitetas. Tikslas – neutralizuoti užsienio specialiųjų tarnybų veiklą Sovietų Sąjungos okupuotoje ir aneksuotoje Lietuvoje, kontroliuoti Lietuvos visuomenę, Katalikų bažnyčią, kovoti su okupacinio režimo priešininkais.
  • Klaipėdı̇̀škiai – Vakarų Lietuvos gyventojų grupė, buvę Klaipėdos krašto gyventojai.
  • Koalı̇̀cija – Politinių jėgų sąjunga, susivienijimas dėl bendro tikslo.
  • Kolaborántas – išdavikas; asmuo, bendradarbiaujantis su visuomenės daugumos neremiama valdžia; šalies pilietis, bendradarbiaujantis su okupacine valdžia.
  • Kolektyvizãcija – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių, individualių jų ūkių pertvarkymas į kolektyvinius ūkius (kolūkius) ir tarybinius ūkius.
  • Kolonizãcija – procesas, kurio metu žmonės gausiai keliasi gyventi į kitas teritorijas.
  • Kominter̃nas (Komunistų internacionalas) – tarptautinė komunistų partijų organizacija, 1919–1943 m. vei kusi Maskvoje, siekusi visame pasaulyje išplėsti komunizmą.
  • Koncentrãcijos stovyklà – karo belaisvių, kalinių, režimo priešininkų sutelkimo, izoliavimo ir represijų vieta.
  • Konkordãtas – valstybės sutartis su Šventuoju Sostu (Vatikanu), kuria nustatoma Katalikų bažnyčios teisinė padėtis toje valstybėje.
  • Korporãcija – teisiškai įforminta asmenų grupė, kurią sieja bendri profesiniai interesai, arba bendrovė.
  • Korporatyvı̇̀zmas – interesų grupių (organizuotos piliečių grupės, siekiančios sau palankios vyriausybės politikos) ir vyriausybės bendradarbiavimo sistema, kai interesų grupės laikomos vyriausybės partnerėmis.
  • Kubı̇̀zmas – šiuolaikinės dailės kryptis, susiformavusi Prancūzijoje XX a. pradžioje, išplitusi ir kitose Europos šalyse; šios krypties atstovai siekė sukurti naują erdvės sampratą, atmetė perspektyvos dėsnius ir suskaidė objektą į geometrinius elementus.
  • Kvotà – į tam tikrą valstybę atvykstančių arba išvykstančių asmenų skaičiaus ribojimas.

L

  • Lendlı̇̀zas – JAV sukurta ginkluotės, šaudmenų, strateginių žaliavų ir maisto tiekimo į antihitlerinės koalicijos šalis Antrojo pasaulinio karo metais sistema (1941 m. kovą – 1945 m. kovą suteikta 46 mlrd. dolerių parama, ja pasinaudojo 42 valstybės).
  • Liáudies fròntas – kairiųjų politinių jėgų, įskaitant komunistus, vienijimasis.
  • Liáudies seı̇̃mas – Lietuvos marionetinė (nesavarankiška) sovietinė aukščiausiosios valstybinės valdžios institucija, veikusi 1940 m. liepos 21 d. – 1940 m. rugpjūčio 25 d. pagal Lietuvos Respubliką okupavusios (1940 m. birželio 15 d.) SSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų.
  • Liáudies vyriausýbė – 1940 m. birželio 17 d. sudaryta sovietinė Lietuvos vyriausybė.
  • Litbèlas –  Lietuvos–Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika, bolševikų įkurta sovietinė respublika; ji egzistavo 1919 m. vasario–rugpjūčio mėn. Baltarusijos ir dalies Lietuvos teritorijoje, užimtoje Raudonosios armijos.

M

  • Marionètė – asmuo ar valstybė, neturinti savarankiškumo, aklai vykdanti kitų valią.
  • Máršalo plãnas – JAV planas finansiškai remti per Antrąjį pasaulinį karą sugriauto Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimą.
  • Mãsinė kultūrà – populiarioji kultūra, prieinama ir suprantama dideliam vartotojų ratui.
  • Metrikãcija – civilinės būklės (gimimo, santuokos, mirties) akto sudarymas.
  • Migrãcija –  valstybės, regiono, miesto ar kaimo gyventojų kėlimasis, kraustymasis į kitą vietovę.
  • Mobilizãcija – atsargõs karo prievolininkų šaukimas (ėmimas) į tikrąją karinę tarnybą.
  • Mudžahèdai – Afganistano kare dalyvavę partizanai, kariavę su prosovietine vyriausybe ir SSRS kariuomene.

N

  • Nacionalizãcija – privataus turto suvalstybinimas.
  • Nacı̇̀zmas / nacionalsocialı̇̀zmas – totalitarinė 1919 m. susikūrusios Vokietijos nacionalsocialistinės darbo partijos (nacių), valdžiusios Vokietiją 1933–1945 m., politinė ideologija.
  • Naujàsis kùrsas – JAV prezidento F. D. Ruzvelto 1932 m. parengta ūkio ir socialinių reformų programa pasaulinės ekonomikos krizės padariniams įveikti.
  • Neutralitètas – politinis nesikišimas į kitų valstybių karus ar ginčus, nedalyvavimas karinėse sąjungose ar blokuose.
  • Niùrnbergo procèsas – Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismas, 1945–1946 m. vykęs Vokietijos mieste Niurnberge.
  • Nomenklatūrà – SSRS partinėms ir sovietinėms valdymo įstaigoms vadovaujantys darbuotojai.
  • Notà – oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, kai norima pareikšti pretenzijas, protestą arba informuoti apie kokius nors įvykius ar dalykus.

O

  • Opozı̇̀cija – partija arba grupė, nesutinkanti su daugumos, valdančiosios partijos ar grupės nuomone.

Ò

  • Òstlandas – 1941–1944 m. gyvavęs nacistinės Vokietijos civilinis okupacinis administracinis vienetas, kurį sudarė buvusios Baltijos valstybės – Estija, Latvija, Lietuva – ir vakarinė Baltarusijos dalis.

P

  • Pasáulio teisuõlis – žydų gelbėtojas Antrojo pasaulinio karo metais.
  • Peñkmečio plãnas – SSRS perspektyvinis ūkio plėtros planas, kuris buvo sudaromas penkerių metų laikotarpiui.
  • Pértvarka – 1985–1991 m. Sovietų Sąjungoje komunistų partijos ir jos lyderio M. Gorbačiovo vykdyta ekonominių, socialinių ir politinių reformų programa, kuria siekta sustiprinti Sovietų Sąjungą.
  • Planı̇̀nė ekonòmika – ūkio forma, kurioje visos įmonės priklauso valstybei (yra nacionalinė nuosavybė), o jų pelnas padalijamas visiems gyventojams santykinai tolygiai.
  • Pogròmas – minios įvykdytas religinei, rasinei ar tautinei mažumai priklausančių žmonių grupės užpuolimas ar jos turto niokojimas, kurį dažniausiai toleruoja arba sankcionuoja valstybės valdžia.
  • Proklamãcija – Politinio turinio agitacinis lapelis (dažniausiai neteisėtas); atsišaukimas.
  • Propagánda – idėjų, pažiūrų, mokymų, politinių teorijų skleidimas ir aiškinimas siekiant paveikti žmonių pa žiūras, nuotaikas, veiksmus.
  • Propòrcinė rinkı̇̀mų sistemà – Rinkimų sistema, kuria siekiama atstovaujamąją instituciją sudaryti taip, kad visos visuomenės politinės grupės joje gautų vietų proporcingai rinkimuose gautų balsų skaičiui.
  • Pùčas – nepavykęs valstybės perversmas.

R

  • Rası̇̀zmas – įsitikinimas, kad rasė yra pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso žmogaus gabumai, kad tam tikra rasė yra viršesnė arba kad su žmonėmis reikia elgtis atsižvelgiant į jų rasinę kilmę.
  • Rekvizı̇̀cija – priverstinis atlygintinas privataus turto nusavinimas ar laikinas paėmimas valstybės reikalams.
  • Reokupãcija – pakartotinis kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimas.
  • Reparãcija – visiškas ar dalinis karo nuostolių atlyginimas, kurį karą sukėlusi valstybė turi sumokėti laimėju siai valstybei.
  • Repatriãcija – tarptautinei teisei neprieštaraujantis užsienio valstybėje esančių kitos valstybės piliečių grąžinimas į jų valstybę pagal juos išleidžiančios ir priimančios valstybių susitarimą.
  • Repatriãcija – tremtinių, belaisvių, išeivių grįžimas į tėvynę vėl tampant piliečiu.
  • Restitùcija – turto grąžinimas buvusiam jo savininkui, jei esamasis savininkas turtą užvaldė neteisėtai, per klaidą, arba jei turto perleidimo sandoris pripažintas negaliojančiu.
  • Rezisteñcija – su kraštą okupuojančia valstybe arba nepakankamai teisėta sava valdžia kovojantis judėjimas.
  • Rezisteñtas – pasipriešinimo, rezistencijos dalyvis.
  • Rinkı̇̀mų apýgarda –  teritorinis vienetas, kurio gyventojai renka atstovą (atstovus) į valdžios institucijas ir ku riame skaičiuojami rinkėjų balsai, suteikiami mandatai, t. y. įgaliojimai veikti kieno nors vardu arba tokius įgaliojimus įrodantys dokumentai.

S

  • Są́jūdis (Lietuvõs Pérsitvarkymo Są́jūdis) – visuomeninis judėjimas, siekęs atkurti Lietuvos valstybingumą ir savo tikslą sėkmingai įgyvendinęs 1990 metais.
  • Siurrealı̇̀zmas – apie 1920 m. Prancūzijoje susikūrusi šiuolaikinio meno srovė; jai būdinga nepaisyti mąstymo dėsnių, pasinerti į pasąmonę, nepaisyti estetikos, moralės normų, absurdiškai gretinti vaizduojamus objektus, parodijuoti.
  • Socialı̇̀stinis realı̇̀zmas – oficiali SSRS meninės kūrybos doktrina, grįsta komunizmo ideologija. Būdingas politizuotas kovingumas, dogmatiški teiginiai, antimodernistinė, antiindividualistinė orientacija, liaudiškumo, partiškumo principai.
  • Socialı̇̀stinis realı̇̀zmas – oficiali SSRS meninės kūrybos doktrina, pagrįsta komunizmo ideologija.
  • Solidarùmas („Solidarumas“) – lenkų profesinė sąjunga, 1980 m. inicijavusi streikus, davusius pradžią visuomeniniams, vėliau – ir politiniams judėjimams, 1989 m. pakeitusiems politinę santvarką.
  • Sovietizãcija – procesas, kurio metu įvedama sovietinė valdžia ir tvarka, prievartinė integracija į SSRS, rusinimas, vykdomi kiti Sovietų Sąjungai būdingi procesai.
  • Strı̇̀bas – antrosios sovietinės okupacijos metais bolševikų mobilizuoti asmenys kovai su ginkluotu pasipriešinimu sovietiniam režimui Lietuvoje. Oficialiai vadinti liaudies gynėjais.

Š

  • Šaltàsis kãras – 1946–1991 m. tarp JAV ir SSRS (su sąjungininkais) vykusi politinė, ekonominė, propagandinė, iš dalies ir karinė kova dėl dominavimo pasaulyje.

T

  • Tautų̃ Sąjunga – tarptautinė organizacija, įkurta 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, siekusi užkirsti ke lią naujiems karams, konfliktus spręsti taikiomis priemonėmis.
  • Teròras – politinių priešininkų slopinimas, palaikomas smurto, prievartos (net fizinio sunaikinimo) priemonėmis.
  • Totãlinis kãras – ginkluota kova su kita šalimi, kai visi valstybės ekonomikos ištekliai skiriami karo reikmėms.
  • Totalitarı̇̀zmas – diktatūros forma, kai valdžia kontroliuoja visas gyvenimo sritis
  • Trečiàsis reı̇̃chas – neoficialus, bet 1933–1945 m. itin dažnai vartotas nacistinės Vokietijos pavadinimas.
  • Tribunõlas – specialusis teismas.
  • Trùmeno doktrinà – 1947 m. JAV prezidento H. S. Trumeno paskelbta JAV užsienio politikos programa, kuri numatė JAV pagalbą visoms laisvojo pasaulio šalims, kurioms grėstų komunistinis perversmas arba užsienio agresija.

U

  • Ultimãtumas – reikalavimas grasinant.
  • UNRRA – Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracija, kuri rūpinosi perkeltaisiais asmenimis.

V

  • Vãpsai – Estijos politiniam gyvenimui įtakos turėjęs fašistuojantis judėjimas (oficialus šios organizacijos pavadinimas – Estijos išsivadavimo karo dalyvių sąjunga).
  • Vartótojiška visúomenė – visuomenė, kuriai būdinga vartotojiška vertybinė orientacija (vartotojiškumas), vis didesnis materialinių gėrybių troškimas ir paslaugų naudojimas.
  • Veı̇̃maro respùblika – neoficialus Vokietijos valstybės pavadinimas 1919–1933 m., kilęs nuo Veimare priimtos demokratinės konstitucijos.
  • Ver̃machtas – nacistinių Vokietijos karinių pajėgų pavadinimas.
  • Višı̇̀ vyriausýbė – 1940 m. liepą – 1944 m. rugpjūtį Prancūzijoje gyvavęs prohitlerinis režimas; vyriausybė, veikianti Viši mieste, valdė apie pusę Prancūzijos teritorijos; ji buvo sudaryta, kai Vokietija 1940 m. okupavo Prancūziją.
  • Voldemãrininkai – buvusio Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro vadovauta (iki 1940 m.) politi nė grupė, veikusi 1929–1941 m., siekusi į valdžią sugrąžinti savo lyderį.
  • Vùdstokas (Vùdstoko festivãlis) – 1969 m. rugpjūčio 15–18 d. JAV vykęs roko muzikos festivalis, palikęs ryškų pėdsaką muzikos istorijoje, atspindėjęs hipių judėjimo nuotaikas.

Ž

  • Žiemõs kãras – 1939 m. lapkritį – 1940 m. kovą sovietų ir suomių karas, per kurį sovietai siekė užgrobti ir sovietizuoti Suomiją.
  • Žỹgis į Ròmą – B. Musolinio ir jo vadovaujamų fašistų 1922 m. Italijoje surengtas valstybės perversmas, per kurį fašistai atėjo į valdžią.
Prašau palaukti