A
- Alaũs pùčas – nesėkmingas Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos mėginimas užimti valdžią 1923 m. lapkritį.
- Ambasãdorių konfereñcija – Tarptautinė iinstitucija, kurią sudarė Didžiõsios Britãnijos, Itãlijos ir Japònijos ambasadoriai Parỹžiuje.
- Antisemitı̇̀zmas – politinė, ekonominė, socialinė veikla prieš žydus ir jos pateisinimas.
- Ateı̇̀zmas – Dievo egzistavimo nepripažinimas, neigimas, religijos kritika.
- Autonòmija – valstybės dalies (teritorinė autonomija) arba jos gyventojų nacionalinės, religinės ar kitokios grupės, organizacijos ar institucijos (kultūrinė autonomija) teisė savarankiškai tvarkyti vidaus reikalus.
- Autoritarı̇̀zmas – diktatūros forma, kai valdžia kontroliuoja politinę sritį, o į kitas sritis beveik nesikiša.
B
- Ber̃montininkai – provokiškos orientacijos rusų kariniai daliniai, 1919 m. kovoję Pabaltijyje prieš nepriklau somas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes, siekę atkurti Rusiją iki 1914 metų.
- Bolševı̇̀kai – viena iš XX a. pradžios Rusijos politinių partijų, atsiradusi socialdemokratų partijos pagrindu 1903 metais.
- Búožė – taip bolševikai vadino pasiturinčius valstiečius.
C
- Centralizúoti – vienoje vietoje (centre) sutelkti valdžią, valdymą.
- Cenzūrà – meno kūrinių, publicistikos, viešų renginių kontrolė, siekiant neleisti platinti tam tikrų, dažniausiai valstybinei ideologijai priešiškų, idėjų ar žinių.
D
- Dáueso plãnas – 1924 m. JAV patvirtintas planas, kaip po Pirmojo pasaulinio karo atkurti Vokietijos ekonomiką ir iš Vokietijos gauti reparacijas.
- De jure – Teisiškas, oficialus valstybės nepriklausomybės pripažinimas, oficialus vienos valstybės nuolatinių diplomatinių atstovybių atsiuntimas į kitos valstybės teritoriją.
- Demarkãcijos linija – linija, paliaubų metu atribojanti kariaujančių valstybių kariuomenes iki nuolatinės sienos, kuri nustatoma taikos ar kitokia sutartimi.
- Didžióji deprèsija – ilgiausia ir sunkiausia pasaulinė ekonomikos krizė, 1929–1933 m. sukrėtusi visas ūkio šakas.
- Direktòrija – Klaipėdos krašto vietos valdymo institucija, veikusi 1920–1939 metais.
- Dùčė – fašistinėje Italijoje taip vadintas diktatorius B. Musolinis.
E
- Emigrãcija – (lot. emigratio – išsikėlimas) vienos valstybės gyventojų išvykimas į kitą, siekiant ten įsikurti ir gyventi.
- Etatı̇̀zmas – aktyvus valstybės kišimasis į politinį, ekonominį ir kultūrinį šalies visuomenės gyvenimą.
F
- Fašı̇̀zmas – politinė srovė; judėjimas, reiškiantis nacionalistinių ir agresyvių visuomenės sluoksnių interesus. Būdinga karinė ekspansija, rasinė neapykanta, diktatoriška valdymo forma.
G
- Gestãpas – 1933–1945 metais nacistinės Vokietijos politinė policija.
- Globalizãcija – gamybos, prekybos, darbo ir kitokių ryšių tarp šalių suartėjimas ir susipynimas, ekonominių sienų griuvimas.
- GULAG'as – Vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba. 1930–1960 m. SSRS represinių žinybų padalinys, vadovavęs priverčiamųjų darbų lageriams ir kolonijoms, kartais ir specialiosioms tremtinių (darbo) gyvenvietėms.
H
- Holodomòras – 1932–1933 m. Ukrainoje stalininio sovietinio režimo dirbtinai sukeltas badas: Ukrainos istorijoje holodomoras minimas kaip didžiausia tautos tragedija, motyvuota masinė žmogžudystė. Šiuolaikiniais duomenimis, Ukraina per holodomorą neteko apie 7 mln. gyventojų.
I
- Industrializãcija – socialinis ekonominis procesas, kuriam būdingas stambiosios mašininės gamybos plėtojimas.
- Infliãcija – bendrojo kainų lygio kilimas per laiko vienetą, pasireiškiantis piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimu.
K
- Karı̇̀nis komunizmas – Sovietų Rusijos bolševikų socialinė ekonominė politika per pilietinį karą (1917–1922 m.).
- Klaipėdı̇̀škiai – Vakarų Lietuvos gyventojų grupė, buvę Klaipėdos krašto gyventojai.
- Koalı̇̀cija – Politinių jėgų sąjunga, susivienijimas dėl bendro tikslo.
- Kolektyvizãcija – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių, individualių jų ūkių pertvarkymas į kolektyvinius ūkius (kolūkius) ir tarybinius ūkius.
- Kolonizãcija – procesas, kurio metu žmonės gausiai keliasi gyventi į kitas teritorijas.
- Kominter̃nas (Komunistų internacionalas) – tarptautinė komunistų partijų organizacija, 1919–1943 m. vei kusi Maskvoje, siekusi visame pasaulyje išplėsti komunizmą.
- Koncentrãcijos stovyklà – karo belaisvių, kalinių, režimo priešininkų sutelkimo, izoliavimo ir represijų vieta.
- Konkordãtas – valstybės sutartis su Šventuoju Sostu (Vatikanu), kuria nustatoma Katalikų bažnyčios teisinė padėtis toje valstybėje.
- Korporãcija – teisiškai įforminta asmenų grupė, kurią sieja bendri profesiniai interesai, arba bendrovė.
- Korporatyvı̇̀zmas – interesų grupių (organizuotos piliečių grupės, siekiančios sau palankios vyriausybės politikos) ir vyriausybės bendradarbiavimo sistema, kai interesų grupės laikomos vyriausybės partnerėmis.
- Kubı̇̀zmas – šiuolaikinės dailės kryptis, susiformavusi Prancūzijoje XX a. pradžioje, išplitusi ir kitose Europos šalyse; šios krypties atstovai siekė sukurti naują erdvės sampratą, atmetė perspektyvos dėsnius ir suskaidė objektą į geometrinius elementus.
- Kvotà – į tam tikrą valstybę atvykstančių arba išvykstančių asmenų skaičiaus ribojimas.
L
- Liáudies fròntas – kairiųjų politinių jėgų, įskaitant komunistus, vienijimasis.
- Litbèlas – Lietuvos–Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika, bolševikų įkurta sovietinė respublika; ji egzistavo 1919 m. vasario–rugpjūčio mėn. Baltarusijos ir dalies Lietuvos teritorijoje, užimtoje Raudonosios armijos.
M
- Metrikãcija – civilinės būklės (gimimo, santuokos, mirties) akto sudarymas.
- Migrãcija – valstybės, regiono, miesto ar kaimo gyventojų kėlimasis, kraustymasis į kitą vietovę.
N
- Nacionalizãcija – privataus turto suvalstybinimas.
- Nacı̇̀zmas / nacionalsocialı̇̀zmas – totalitarinė 1919 m. susikūrusios Vokietijos nacionalsocialistinės darbo partijos (nacių), valdžiusios Vokietiją 1933–1945 m., politinė ideologija.
- Naujàsis kùrsas – JAV prezidento F. D. Ruzvelto 1932 m. parengta ūkio ir socialinių reformų programa pasaulinės ekonomikos krizės padariniams įveikti.
- Nomenklatūrà – SSRS partinėms ir sovietinėms valdymo įstaigoms vadovaujantys darbuotojai.
- Notà – oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, kai norima pareikšti pretenzijas, protestą arba informuoti apie kokius nors įvykius ar dalykus.
O
- Opozı̇̀cija – partija arba grupė, nesutinkanti su daugumos, valdančiosios partijos ar grupės nuomone.
P
- Peñkmečio plãnas – SSRS perspektyvinis ūkio plėtros planas, kuris buvo sudaromas penkerių metų laikotarpiui.
- Planı̇̀nė ekonòmika – ūkio forma, kurioje visos įmonės priklauso valstybei (yra nacionalinė nuosavybė), o jų pelnas padalijamas visiems gyventojams santykinai tolygiai.
- Pogròmas – minios įvykdytas religinei, rasinei ar tautinei mažumai priklausančių žmonių grupės užpuolimas ar jos turto niokojimas, kurį dažniausiai toleruoja arba sankcionuoja valstybės valdžia.
- Proklamãcija – Politinio turinio agitacinis lapelis (dažniausiai neteisėtas); atsišaukimas.
- Propagánda – idėjų, pažiūrų, mokymų, politinių teorijų skleidimas ir aiškinimas siekiant paveikti žmonių pa žiūras, nuotaikas, veiksmus.
- Propòrcinė rinkı̇̀mų sistemà – Rinkimų sistema, kuria siekiama atstovaujamąją instituciją sudaryti taip, kad visos visuomenės politinės grupės joje gautų vietų proporcingai rinkimuose gautų balsų skaičiui.
R
- Reparãcija – visiškas ar dalinis karo nuostolių atlyginimas, kurį karą sukėlusi valstybė turi sumokėti laimėju siai valstybei.
- Repatriãcija – tarptautinei teisei neprieštaraujantis užsienio valstybėje esančių kitos valstybės piliečių grąžinimas į jų valstybę pagal juos išleidžiančios ir priimančios valstybių susitarimą.
- Rinkı̇̀mų apýgarda – teritorinis vienetas, kurio gyventojai renka atstovą (atstovus) į valdžios institucijas ir ku riame skaičiuojami rinkėjų balsai, suteikiami mandatai, t. y. įgaliojimai veikti kieno nors vardu arba tokius įgaliojimus įrodantys dokumentai.
S
- Siurrealı̇̀zmas – apie 1920 m. Prancūzijoje susikūrusi šiuolaikinio meno srovė; jai būdinga nepaisyti mąstymo dėsnių, pasinerti į pasąmonę, nepaisyti estetikos, moralės normų, absurdiškai gretinti vaizduojamus objektus, parodijuoti.
- Socialı̇̀stinis realı̇̀zmas – oficiali SSRS meninės kūrybos doktrina, grįsta komunizmo ideologija. Būdingas politizuotas kovingumas, dogmatiški teiginiai, antimodernistinė, antiindividualistinė orientacija, liaudiškumo, partiškumo principai.
Š
- Šaltàsis kãras – 1946–1991 m. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir SSRS (su sąjungininkais) politinė, eko nominė, propagandinė, iš dalies ir karinė kova dėl dominavimo pasaulyje.
T
- Tautų̃ Sąjunga – tarptautinė organizacija, įkurta 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, siekusi užkirsti ke lią naujiems karams, konfliktus spręsti taikiomis priemonėmis.
- Teròras – politinių priešininkų slopinimas, palaikomas smurto, prievartos (net fizinio sunaikinimo) priemonėmis.
- Totalitarı̇̀zmas – diktatūros forma, kai valdžia kontroliuoja visas gyvenimo sritis
- Trečiàsis reı̇̃chas – neoficialus, bet 1933–1945 m. itin dažnai vartotas nacistinės Vokietijos pavadinimas.
V
- Vãpsai – Estijos politiniam gyvenimui įtakos turėjęs fašistuojantis judėjimas (oficialus šios organizacijos pavadinimas – Estijos išsivadavimo karo dalyvių sąjunga).
- Veı̇̃maro respùblika – neoficialus Vokietijos valstybės pavadinimas 1919–1933 m., kilęs nuo Veimare priimtos demokratinės konstitucijos.
- Voldemãrininkai – buvusio Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro vadovauta (iki 1940 m.) politi nė grupė, veikusi 1929–1941 m., siekusi į valdžią sugrąžinti savo lyderį.
Ž
- Žỹgis į Ròmą – B. Musolinio ir jo vadovaujamų fašistų 1922 m. Italijoje surengtas valstybės perversmas, per kurį fašistai atėjo į valdžią.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"