A
- Al Káida (Al-Qaeda) – islamo religinių fundamentalistų tarptautinė teroristinė grupuotė, vykdanti teroro išpuolius visame pasaulyje. Garsiausias ir žiauriausias išpuolis įvykdytas Jungtinėse Amerikos Valstijose 2001 m. rugsėjo 11 dieną.
- Ambasãdorių konfereñcija – Antantės institucija, veikusi nuo 1919 m. iki 1931 metų. Pagrindinė funkcija buvo prižiūrėti, kaip įgyvendinami Versalio taikos sutarties nuostatai. Konferenciją sudarė Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos ambasadoriai Prancūzijoje ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras (jis buvo institucijos pirmininkas).
- Atlánto chártija – 1941 m. rugpjūčio 14 d. pasirašyta Didžiosios Britanijos ir JAV sutartis. Pasirašiusios šalys įsipareigojo tarptautinius ginčus spręsti taikiai, nedidinti savo teritorijų, pabrėžė, kad teritorijos pokyčiai galimi tik atsižvelgus į tautos apsisprendimą ir kad tauta turi teisę nuspręsti dėl savo teritorijos valdymo formos. Dokumentas laikomas antihitlerinės koalicijos ir 1945 m. įkurtų Jungtinių Tautų pagrindu. Po 1941 m. prie chartijos prisijungė daugiau šalių, tarp jų ir SSRS.
Á
- Ánšliusas – Austrijos prijungimas prie Vokietijos. 1938 m. A. Hitleris grasindamas karu privertė Austriją pripažinti pavaldumą Vokietijai. 1938 m. kovo mėnesį Austrija tapo Vokietijos dalimi. Po Pirmojo pasaulinio karo toks veiksmas Versalio ir Sen Žermeno taikos sutartimis buvo uždraustas.
B
- Bajõrų pašauktı̇̀nė kariúomenė – XIV–XVI a. LDK vyravusi krašto ginkluotųjų pajėgų organizacija. Kilmingieji turėjo raiti ir ginkluoti numatytu metu prisistatyti į kariuomenę arba išruošti ginkluotą raitelį. Kariuomenei paruoštų raitelių skaičius priklausė nuo kilmingojo valdų ir jo žemę dirbančių, jam pavaldžių valstiečių skaičiaus.
- Belovèžo susitarı̇̀mas – 1991 m. gruodžio 8 d. Belovežo girioje Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos vadovų pasirašytas susitarimas, kuriuo panaikinta SSRS ir įsteigta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS).
- Branduolı̇̀nis kãras – ginkluotas susidūrimas, kuriame pagrindinis ginklas yra branduolinis. Šaltojo karo metais vykstant ginklavimosi varžyboms buvo nuogąstaujama, kad tarp dviejų didžiųjų valstybių – SSRS ir JAV – kils branduolinis karas.
D
- Dinãstinis kãras – ginkluotas susidūrimas tarp vienos giminės atstovų arba tarp dinastijų dėl teisės užimti monarcho sostą ir valdyti valstybę. Dinastinis karas galėjo kilti ir tarp valstybių, kai vienos monarchai reiškė pretenzijas į kitos valstybės valdovo sostą, nes kraujo linija buvo susieti su tos valstybės valdančiąja dinastija. Vienas iš tokių dinastinių karų dėl monarcho sosto buvo Šimtametis karas (1337–1453), vykęs tarp Prancūzijos Valua ir Anglijos Plantagenetų dinastijų.
È
- Ètmonas – kariuomenės vadas. LDK etmono pareigybė įsitvirtino XV–XVI a. sandūroje ir egzistavo iki XVIII a. pabaigos. Tai buvo viena svarbiausių valstybės pareigybių. Ją užimantis didikas priklausė Ponų Tarybai. Nuo XVI a. trečiojo dešimtmečio LDK kariuomenėje buvo dvi – didžiojo etmono ir jo pavaduotojo lauko etmono – pareigybės.
- Ètniniai vãlymai – žiaurūs veiksmai arba kryptinga politika, nukreipta prieš etninę ar religinę grupę, siekiant, kad jos nariai išsikeltų iš savo gyvenamos teritorijos arba nekeltų politinių tikslų.
F
- Falánga – taktinis karinis darinys, sudarytas iš sunkiųjų pėstininkų, stovinčių vienas šalia kito keliomis eilėmis. Šio karinio taktinio darinio pagrindu IV a. pr. Kr. sukurta makedonų falanga, kurią sudarė kariai, ginkluoti beveik šešių metrų ilgio ietimis (sarisomis).
- Fòrtas – romėnų pasienio gynybos statinys. Paprastai buvo įrengiamas kaip tam tikro pasienio pylimo punktas, kuriame telkėsi Romos karinis dalinys, buvo saugomos maisto atsargos, ginklai, kiti ištekliai.
G
- Geležı̇̀nė ùždanga – 1946 m. pirmą kartą viešai V. Čerčilio pavartotas terminas, skirtas valstybių, kurias Europoje po Antrojo pasaulinio karo užėmė sovietai arba kurioms jie turėjo didelę politinę įtaką, teritorinei ribai apibūdinti.
- Genocı̇̀das – masinis ir kryptingas tautinės, religinės ar rasinės grupės naikinimas.
- Ginklãvimosi varžýbos – Šaltojo karo metais JAV, SSRS ir jų sąjungininkių pastangos įgyti daugiau karo technikos, nei turi priešininkas.
H
- Helenı̇̀zmas – graikų kultūros (kalbos, rašto, dailės, mokslo, architektūros) plėtra, prasidėjusi IV a. pr. Kr. antroje pusėje, kai Aleksandras Makedonietis užkariavo Anatoliją, Vakarų Aziją, Vidurio Aziją, Egiptą. Graikų kultūra Aleksandro Makedoniečio užkariautose teritorijose sklido IV–I a. pr. Kristų.
- Hı̇̀ndenburgo programà – 1916 m. Vokietijoje paskelbta ekonominė programa, kurios tikslas buvo sutelkti ir karui skirti visus šalies išteklius. Programa buvo vykdoma ne tik Vokietijoje, bet ir jos okupuotose teritorijose.
- Hoplı̇̀tai – senovės graikų sunkieji pėstininkai, ginkluoti maždaug dviejų metrų ilgio ietimis, dviašmeniais kalavijais, apskritais skydais. Hoplitų rikiuotės sudarė taktinius karinius darinius – falangas.
K
- Kãro pabė́gėliai – civiliai asmenys, dėl karo veiksmų netekę gyvenamosios vietos arba priversti pasitraukti iš gyvenamosios vietos į saugesnę teritoriją.
- Konstitùcinė monárchija – valstybės valdymo forma, kai paveldimą valdovo (monarcho) valdžią riboja konstitucija ir parlamentas. Tokioje valstybėje pagrindinį politinį vaidmenį atlieka ir sprendimus priima parlamentas.
- Kòsminės lenktỹnės – Šaltojo karo metais vykusios JAV ir SSRS varžybos dėl pirmavimo kosmose.
- Krỹžiaus karaı̇̃ – XI a. pabaigoje Vakarų Europoje pradėtos rengti kampanijos – kryžiaus žygiai į Šventąją Žemę siekiant iš musulmonų atkovoti Kristaus kapą ir iš jų valdžios išvaduoti vietos krikščionis. XII a. viduryje kryžiaus žygių idėja virto siekiu prievarta pakrikštyti pagonių gentis, įsikūrusias Europos rytų pakraštyje. XII–XIII a. šie karai buvo nukreipti prieš baltų ir kitas gentis, o XIII–XIV a. kryžiaus žygiai buvo rengiami į Lietuvą. XIV a. antroje pusėje vyko didžiausi ir smarkiausi kryžiaus karai per visą kryžiaus karų Baltijos jūros regione istoriją. Pagrindinis kryžiaus karų tikslas rytiniame Baltijos jūros regione – kova su kitatikiais ir pagonimis siekiant juos jėga atversti į katalikų tikėjimą.
L
- Legiònas – pagrindinis Romos kariuomenės taktinis darinys, sudarytas iš kelių tūkstančių sunkiųjų pėstininkų, kelių šimtų raitelių (kavalerijos), lankininkų. Sunkieji pėstininkai buvo ginkluoti ietimis ir kalavijais. Vieną legioną sudarė apie 6 000 karių. Nors per visą senovės Romos istoriją legionų skaičius svyravo, galima manyti, kad Romos valstybės kariuomenę sudarė apie 30 legionų, pasklidusių po visą teritoriją.
- Lendlı̇̀zas – nuo 1941 m. JAV vykdyta pagalbos Europai programa. Pagal šią programą Antrojo pasaulinio karo metais buvo skolinamos lėšos ir suteikiama karinė technika, ginklai, amunicija kovai su nacių Vokietija.
- Livònija – istorinė žemė ir valstybė, XIII–XVI a. gyvavusi dabartinėse Lãtvijos ir Èstijos teritorijose. Dėl šios žemės XVI–XVIII a. pr. vyko karai tarp ATR ir Rusijos bei Švedijos.
M
- Manèvrinis kãras – karo veiksmų visuma, kai fronto linija nestabili, greitai kinta, vienai iš kovojančių šalių pavyksta užimti dalį teritorijos, bet ji nesugeba jos išlaikyti.
- Máršalo plãnas – 1947–1952 m. JAV ekonominės pagalbos Europos šalims planas Antrojo pasaulinio karo metais sunaikintai Europos šalių ekonomikai atkurti. Maršalo planui įvykdyti buvo skirta 15 milijardų JAV dolerių.
- Mãsinio naikı̇̀nimo giñklas – ginklas, kuris padaro didžiulę žalą didelei teritorijai ar dideliam skaičiui žmonių. Pirmojo pasaulinio karo metais tokiu ginklu laikytas cheminis ginklas, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje JAV išrado branduolinį ginklą. Pagal tarptautinę teisę, naudoti masinio naikinimo ginklus draudžiama.
- Miùncheno susitarimas – 1938 m. Miuncheno konferencijoje pasiektas Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos susitarimas, pagal kurį Vokietijai buvo suteikta teisė atimti iš Čekoslovakijos dalį teritorijos (Sudetų kraštą) tikintis, kad A. Hitleris nepradės karo.
- Mòlotovo-Ribentropo pãktas – 1939 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis. Taip pat buvo pasirašyti slaptieji protokolai, pagal kuriuos Vokietija ir SSRS pasidalijo įtaka Rytų Europai.
N
- NATO – 1949 m. įkurta ir iki šiol veikianti Šiaurės Atlanto (Šiaurės Amerikos ir Europos) valstybes vienijanti gynybinė sąjunga.
- Neutralitètas – valstybės teisinis deklaravimas, kad nepalaiko nė vienos konflikto pusės ar sąjungos.
P
- Posoviẽtinė erdvė̃ – Sovietų Sąjungos okupuotos arba jos įtakos zonai priklausiusios valstybės, kurios jai žlugus sukūrė arba atkūrė savo šalies nepriklausomybę.
- Pozı̇̀cinis kãras – karo veiksmų visuma, kai tarp kovojančių šalių nusistovi, mažai keičiasi fronto linija. Abi kariaujančios šalys ties fronto linija viena priešais kitą stato gynybinius įtvirtinimus, o teritorija tarp jų vadinama niekieno žeme. Tai buvo kruvinų kautynių vieta.
R
- Relı̇̀giniai fundamentalı̇̀stai – radikalių religinių judėjimų nariai, savo veiksmus (dažnai agresyvius, paremtus smurtu ir jėga) pateisinantys religinėmis normomis.
- Relı̇̀ginis kãras – ginkluotas susidūrimas, kilęs dėl religinių priežasčių, skirtingų religinių įsitikinimų ir teisės jų laikytis. XVI a. Europoje (Šventojoje Romos imperijoje, Prancūzijos karalystėje) kovojo katalikai ir protestantai. Dažnai religiniai karai vyko tarp centrinės valdžios (imperatoriaus, karaliaus) ir luomų (kunigaikščių, grafų, miestiečių).
- Ròmos pýlimai – imperijos pasienio gynybos įtvirtinimai, sienos, kurių didžioji dalis pastatyta per intensyvią Romos valstybės ekspansiją I–II amžiuje. Šie gynybiniai įrenginiai žymėjo Romos imperijos ribas ir juosė didelę dalį jos teritorijos (Šiaurės Afrikoje, Vakarų Azijoje, Europoje). Palei juos ėjo keliai, buvo išdėstyti fortai – stebėjimo ir gynybos punktai. Romos pylimų liekanų galima aptikti ir šiandien.
S
- Separatı̇̀stai – asmenys, siekiantys gauti politinę autonomiją arba nepriklausomybę nuo valstybės, kurioje gyvena.
- Sidabrı̇̀nė – nuo XIV a. LDK renkamas valstiečių mokestis savo ponams (didikams ir bajorams), mokamas sidabriniais pinigais. XVI–XVIII a. ATR seimas sprendė dėl šio mokesčio dydžio ir jo skyrimo kariuomenei finansuoti.
- Srèbrenicos žudỹnės – 1995 m. liepą netoli Srebrenicos (Bòsnija ir Hercegovinà) Ser̃bijos Respùblikos armija nužudė daugiau nei 8 000 bosnių paauglių ir vyrų. Tai vienas iš garsiausių XX a. pab. etninių valymų.
Š
- Šimtamẽtis kãras – atviras ginkluotas Anglijos ir Prancūzijos karalysčių susidūrimas, su pertraukomis trukęs daugiau nei šimtą metų (1337–1453). Šis karas prasidėjo kaip Plantagenetų ir Valua dinastijų ginčas dėl teisės paveldėti Prancūzijos karaliaus sostą. Taip pat Anglija siekė įtvirtinti savo teisę valdyti pietvakarių Prancūzijos žemes – Akvitaniją.
T
- Talibãnas – karinis ir politinis judėjimas, besiremiantis religiniu fundamentalizmu, veikia Afganistane.
- Tautų̃ Są́junga – po Pirmojo pasaulinio karo Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 m. įkurta tarptautinė organizacija. Ji, remdamasi kolektyvinio saugumo principais, siekė užtikrinti taiką. Oficialiai panaikinta po Antrojo pasaulinio karo 1946 metais.
- Totãlinė mobilizãcija – (arba visuotinė mobilizacija) – procesas, kai valstybė ne tik ima daugiau vyrų į tarnybą kariuomenėje, bet ir pertvarko šalies gyvenimą taip, kad kiekvienas jos gyventojas dirbtų karui naudingus darbus.
- Totãlinis kãras – (arba visuotinis karas) – karas, kuriame valstybė karo reikmėms mobilizuoja visus žmogiškuosius, materialiuosius ir nematerialiuosius išteklius. Kovojama iki galutinės pergalės arba visiško pralaimėjimo.
- Trı̇̀sdešimties mẽtų kãras – Europoje kelis dešimtmečius (1618–1648 m.) trukęs ginkluotas susidūrimas tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, imperijos luomų ir kelių Europos valstybių (Danijos, Švedijos, Prancūzijos). Šis karas, prasidėjęs kaip ginkluotas Šventosios Romos imperijos protestantų ir katalikų susidūrimas, ilgainiui virto Europos valstybių karu dėl galios ir vyko Šventosios Romos imperios teritorijoje.
- Trùmeno doktrinà – 1947 m. JAV, atsiliepdamos į SSRS ir komunizmo įtakos plėtrą Europoje, paskelbė dokumentą, kuriame deklaravo, kad yra pasiruošusios su SSRS grėsme susiduriančioms demokratinėms šalims padėti karinėmis, ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis.
- Tvãnas – XVII a. viduryje (1654–1660 m.) ATR apėmę karai, kai visą valstybės teritoriją buvo užėmusios Maskvos ir Švedijos kariuomenės.
U
- Ultimãtumas – raštu arba žodžiu išsakomi griežti reikalavimai, kurių nepatenkinus gresia sankcijos.
- Užšáldytas konflı̇̀ktas – paprastai ginkluoto susidūrimo raidos tarpsnis, kai nė viena konflikto šalis neturi persvaros mūšio lauke ir karo veiksmai tam tikroje teritorijoje vyksta kelis dešimtmečius.
V
- Váršuvos sutartiẽs organizãcija – 1955–1991 m. veikusi SSRS ir socialistinių valstybių karinė politinė sąjunga.
- Versãlio taikà – nuostatų ir tarptautinių įsipareigojimų visuma, suformuota pagal Versalio taikos sutartį, kurią Antantės šalys pasirašė su karo kaltininke pripažinta Vokietija.
Ž
- Želigòvskio maı̇̃štas – 1920 m. spalį pasirašius Suvalkų sutartį pradėtas Lenkijos kariuomenės veržimasis į Lietuvą buvo pavadintas sąmokslu, maištu. Lenkijos teigimu, jam vadovavo iš Vilnijos kilęs Lenkijos kariuomenės generolas L. Želigovskis. Iš tiesų, tai buvo Lenkijos suplanuota ir įvykdyta operacija.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"