B
- Bráilio rãštas – iškilaus kontūro arba iškilų taškų abėcėlė akliesiems, kurios raidės sudarytos iš 1–6 taškų. Aklieji skaito čiuopdami tekstą pirštais, o rašo jį įspausdami. Dabartinis aklųjų raštas pavadintas jį XIX a. sukūrusio prancūzo Lui Brailio garbei.
D
- Dantı̇̀raštis – vienas pirmųjų raštų pasaulyje. Jį sukūrė šumerai IV tūkstantm. pr. Kr. pabaigoje. Tai skiemeninis raštas, sudarytas iš brūkšnelių junginių, kurie reiškia žodžius ar skiemenis, turinčius kelias reikšmes.
- Darãktorius – XIX a. – XX a. pr. lietuvių slapta nuo Rusijos imperijos valdžios steigtų kaimo mokyklų mokytojas, kuris mokė vaikus lietuviškai skaityti, rašyti, skaičiuoti, pateikdavo Lietuvos istorijos ir geografijos žinių.
- Dvãras – valdovo ar didiko ir jo šeimos aplinka (dvariškiai, namiškiai, tarnai); savarankiškas ūkis, pagamintais produktais beveik aprūpindavęs jo gyventojus. Lietuvoje dvarai ėmė formuotis XIV a. pabaigoje.
G
- Gatvı̇̀nis káimas – XVI a. Lietuvoje susiformavęs žemdirbių gyvenvietės tipas. Gatvinis kaimas turi vieną pagrindinę gatvę, palei kurią iš vienos arba abiejų pusių išdėstytos sodybos.
- Graždánka – kalbos užrašymo būdas, kai lietuvių kalba buvo užrašoma kirilika. Lietuvoje įvesta XIX a. antroje pusėje Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu.
H
- Hieròglifai – figūriniai rašto ženklai, kurie pradėti vartoti Egipte (IV tūkstantm. pr. Kr.), o vėliau Kinijoje ir kituose kraštuose.
I
- Inkunãbulai – nuo spaudos išradimo (apie 1440 m.) iki 1500 m. gruodžio 31 d. (imtinai) išleistos pirmosios spausdintinės knygos.
- Islãmas – viena didžiųjų vieną Dievą išpažįstančių pasaulio religijų, kurios išpažinėjai vadinami musulmonais. Islamo pradininkas yra pranašas Mahometas, gyvenęs VI–VII a., o šventoji knyga – Koranas.
J
- Jėzuı̇̀tai – katalikų vienuolių ordinas, įsteigtas XVI amžiuje. Jo tikslas – apaštalavimas, pamokslai, dvasinės pratybos, artimo meilės darbai, tikėjimo skleidimas, jaunimo ugdymas.
- Judaı̇̀zmas – viena didžiųjų vieną Dievą išpažįstančių pasaulio religijų. Judaizmas suvokiamas kaip žydų religija, filosofija ir gyvenimo būdas. Judaizmo ištakos siekia II tūkstantmetį prieš Kristų.
- Jū́rinė valstýbė – tai valstybė, kurios pavaldumui priklauso pajūrio ruožas, jūros akvatorija ir uostai. Vienas svarbiausių jūrinio pajėgumo elementų – valstybės poreikius atitinkanti karinė galia jūroje.
K
- Karaı̇̀zmas – viena iš vieną Dievą išpažįstančių pasaulio religijų, VIII a. Artimuosiuose Rytuose susiformavusi nuo judaizmo atskilus grupei tikinčiųjų. Jo išpažinėjai kaip pagrindiniu tikėjimo raštu remiasi hebrajų Biblija (beveik atitinka Senąjį Testamentą) ir atsisakė kitų judaizmo religinių raštų.
- Katalikýbė – labiausiai paplitusi krikščionių konfesija. Ją išpažįstantys asmenys priklauso Romos katalikų bažnyčiai ir vadinami katalikais.
- Kenesà – karaimų maldos namai.
- Kı̇̀rchė – vokiškos kilmės žodis, germanizmas, reiškiantis bažnyčią. Jis kartais vartojamas protestantų maldos namams pavadinti.
- Konfèsija – išpažįstama religija ar religijos kryptis (pavyzdžiui, katalikybė kaip krikščionių konfesija).
M
- Mečètė – islamo išpažinėjų (musulmonų) maldos namai.
- Modernı̇̀zmas – XIX a. pab. – XX a. dailės, architektūros, literatūros, muzikos judėjimas; jam būdingas naujumo ir originalumo siekis, tradicijų neigimas, dėmesys mokslo ir technikos laimėjimų paskatintiems pokyčiams žmonių gyvenime.
N
- Naujáusieji laikaı̇̃ – istorijos periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. iki šių dienų.
- Naujı̇́eji laikaı̇̃ – istorijos periodas, einantis po Viduramžių (XV a. pab.) iki 1918 m. – Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.
P
- Piliãkalnis – kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis.
- Prı̇́ešistorė (arba próistorė) – seniausi laikai nuo akmeninių įrankių naudojimo iki rašytinių šaltinių (rašto) atsiradimo; archeologų tyrimų sritis.
- Protestantı̇̀zmas – viena iš trijų pagrindinių (greta katalikybės ir stačiatikybės) krikščionybės krypčių, atsiskyrusi XVI amžiuje. Šiandienos pasaulyje egzistuoja daugybė protestantizmo šakų (pavyzdžiui, evangelikai, anglikonai, liuteronai, sekmininkai ir t. t.).
R
- Ròmai – etninė grupė, kilusi iš Indijos pusiasalio, tačiau nesukūrusi savo tautinės valstybės ir tradiciškai visur pasaulyje gyvenusi klajokliškai. Nors šiandien tik maža dalis romų gyvena klajokliškai, jų bendruomenėms labai svarbi paprotinė teisė ir bendruomeninis gyvenimas. Dar vadinami čigonais.
- Rõtušė – istorinis miesto savivaldybės pastatas, vienas iš reprezentacinių miesto pastatų.
S
- Senóvės istòrija – istorijos laikotarpis, apimantis kultūros ir politinių įvykių raidą nuo rašytinių šaltinių atsiradimo (III tūkstantm. pr. Kr.) iki Viduramžių (apie V a.).
- Séntikiai – XVII a. skilus Stačiatikių bažnyčiai susiformavusi krikščionybės išpažinėjų grupė, kuri nepriėmė naujų reformų ir laikėsi senųjų stačiatikybės išpažinimo apeigų, Bažnyčios struktūros ir Biblijos aiškinimo. Dėl šio religinio pasidalijimo buvo persekiojami Rusijos carų ir bėgdami nuo persekiojimų pradėjo kurtis Lietuvos teritorijoje XVII a. pabaigoje.
- Sinagogà – judaizmo išpažinėjų maldos ir bendruomenės narių susirinkimų vieta.
- Sóstinė – svarbiausias valstybės miestas, kuriame dažniausiai reziduoja aukščiausioji valdžia (pavyzdžiui, prezidentas, ministrai, seimas).
- Stačiatikýbė – viena iš trijų pagrindinių (greta katalikybės ir protestantizmo) krikščionybės krypčių, neturinti vienos Bažnyčios galvos (kitaip nei katalikai, turintys popiežių). VI a. Bizantijoje susiformavo kaip atskira krikščionybės kryptis.
U
- Universitètas – Viduramžiais susiformavusi studijų po mokyklos ir mokslo įstaiga, kurioje atliekami moksliniai tyrimai.
V
- Vidùramžiai – istorijos periodas, einantis po senovės istorijos ir apimantis laikotarpį nuo Romos imperijos žlugimo (476 m.) iki XV a. pabaigos. Viduramžius tiriantys istorikai vadinami medievı̇̀stais.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"