A
- Agorà – pagrindinė senovės graikų miesto aikštė, susirinkimų ir prekybos vieta.
- Akròpolis – aukščiausia senovės Graikijos miesto kalva, ant kurios stovėjo pagrindinė šventykla ir kiti miestui svarbūs pastatai.
- Akvedùkas – vandentiekio statinys, panašus į tiltą su arkomis, skirtas romėnų miestams vandeniu aprūpinti.
- Alkãkalnis – senovės baltų šventvietė, įrengta ant kalvos.
- Al̃kas – senovės baltų šventvietė.
- Amfiteãtras – ovalus romėniškas teatras su kylančiomis sėdimų vietų eilėmis, skirtas gladiatorių ir kitoms kovoms stebėti.
- Aristokrãtija – „geriausiųjų valdymas“, valstybės valdymo būdas, kai aukščiausioji valdžia priklauso kilmingoms ir turtingoms šeimoms
- Australopitekas – vienas iš ankstyviausių žmonių protėvių, atsiradęs rytinėje Afrikoje prieš maždaug 4 mln. metų.
B
- Báltai – grupė indoeuropiečių kilmės genčių ir tautų, įsikūrusių į rytus nuo Baltijos jūros ir kalbėjusių ar kalbančių giminingomis kalbomis. Iš jų išliko tik lietuviai ir latviai.
- Biblija – krikščionių ir judėjų religijų šventraštis, dar vadinamas Šventuoju Raštu ar Dievo žodžiu. Krikščionių Biblija sudaryta iš dviejų dalių: Senojo ir Naujojo Testamentų, o judėjai išpažįsta tik Senąjį Testamentą.
C
- Civilizãcija – sudėtinga kultūra, visuomenė, sukūrusi valstybės valdymo tvarką, įkūrusi miestus su didingais statiniais, išplėtojusi ūkį ir prekybą, vartojanti raštą.
D
- dantı̇̀raštis – Mesopotamijoje prieš 5 tūkst. metų išrastas raštas, kurio ženklai panašūs į dantukus. Dantiraščiu visų pirma buvo rašoma molyje.
- Dekalògas – sąrašas taisyklių, dar vadinamų Dešimt Dievo įsakymų, kuriuos, anot Senojo Testamento, Dievas davė Mozei ant Sinajaus kalno
- Demokrãtija – „liaudies valdymas“, valstybės valdymo būdas, kai aukščiausioji valdžia priklauso piliečiams.
- Despòtas – vienvaldis žiaurus valdovas, besiremiantis didele armija ir nepripažįstantis jokių įstatymų.
- Diktãtorius – neribotą valdžią turintis valstybės vadovas.
- Dinãstija (valdovų) – valdovų, kuriuos siejo giminystė arba kilmė, kartos.
È
- Èpas – didelės apimties, dažniausiai eiliuotas, mitologinio ar istorinio turinio kūrinys, pavyzdžiui, Gilgamešo epa
F
G
- Gladiãtorius – viešųjų kautynių amfiteatruose kovotojas, kovojantis su kitais gladiatoriais ar plėšrūnais.
I
- Indoeuropiẽčiai – gyvulių augintojai ir klajokliai, atsikėlę į Europą neolito laikotarpiu ir kalbėję indoeuropiečių prokalbe. Taip pat ir tautų grupė, kalbanti indoeuropiečių (baltų, germanų, romanų, slavų ir kt.) kalbomis.
- Insulė – keliaaukštis daugiabutis vargingų romėnų gyvenamasis namas.
- Irigãcija – dirbtinis laukų drėkinimas naudojant kanalus ir pylimus.
K
- Kerãmika – degto molio (keraminiai) indai.
- Kolònija – graikų kitame krašte įkurta gyvenvietė, susieta ryšiais su poliu tėvynėje
- Komèdija – linksmas teatro kūrinys, kuriame išjuokiami žmonių būdo trūkumai ir netikęs elgesys.
- Kònsulas – vienas iš dviejų aukščiausių valdininkų Romos respublikos laikais.
L
- LydimInė, degimInė žemdirbỹstė – žemdirbystės būdas, kai laukas javams sėti paruošiamas išdeginus miško plotą.
M
- Mauzoliẽjus – didelis antkapinis statinys.
- Migrãcija – žmonių ar gyvūnų keliavimas, gyvenamosios vietos pakeitimas.
- Monárchija – „vieno (žmogaus) valdymas“, valstybės valdymo būdas, kai aukščiausioji valdžia paveldima ir priklauso karaliui
- Monoteı̇̀zmas – religijos tipas, kai tikimas ir garbinamas vienas vienintelis dievas.
- Mozáika – grindų ir sienų paveikslas, sudėliotas iš spalvotų akmenukų, stiklo kubelių ar kitų medžiagų
N
- Naujàsis Testameñtas – krikščionių šventraštis, viena iš Biblijos dalių, pasakojanti apie Jėzaus Kristaus gyvenimą
- Neandertaliẽtis – pirmykštis žmogus, gyvenęs Europoje ir išnykęs prieš maždaug 30 tūkst. metų.
- Neolı̇̀to revoliùcija – naujajame akmens amžiuje įvykę pokyčiai, susiję su žemdirbystės atsiradimu
O
- Oligárchija – „keleto valdymas“, valstybės valdymo būdas, kai aukščiausioji valdžia priklauso nedidelei turtingųjų grupei.
- Orãkulas – šventa vieta, kurioje dievai žynių lūpomis duodavo žmonėms patarimų ar atsakydavo į klausimus. Taip pat ir žynių perteikiamas dievų atsakymas.
- Orãtorius – viešų kalbų rašytojas ir sakytojas.
P
- Panteònas – senovės Romos šventykla, skirta visiems dievams.
- Papı̇̀rusas – „popierius“, pagamintas iš papiruso augalo, naudotas ne tik senovės Egipte, bet ir Graikijoje, Romoje ir kitur.
- Patriarchãlinė visúomenė – visuomenė, kurioje vyrai sprendžia už moteris ir moterys turi mažai laisvių.
- Patrìcijai – kilmingos ir turtingos romėnų šeimos, save kildinusios iš pirmųjų Romos gyventojų.
- Pergameñtas – ypatingai apdorota gyvulio oda, ant kurios buvo rašoma senovėje.
- Pilkapis – laidojimo kalnelis, supiltas ant vieno ar kelių palaidotų mirusiųjų.
- Plebėjai – nekilmingi Romos piliečiai, atsikraustę į Romą iš kitur.
- Pòlis – savo teisę ir valdymo būdą turintis savarankiškas graikų miestas-valstybė.
- Politeı̇̀zmas – religijos tipas, kai tikima ir garbinama daug dievų.
- Poli̇tika – tai, kas svarbu visiems, visai valstybei, viskas, kas susiję su valstybės valdymu.
- Principãtas – Oktaviano Augusto įvestas Romos valdymo būdas, išskyręs jį kaip pirmąjį valstybės asmenį.
- Protingasis žmogùs – seniausias šiuolaikinis žmogus, mūsų tiesioginis protėvis, atsiradęs rytinėje Afrikoje apie 300 tūkst. metų pr. Kristų.
- Provìncija – romėnų užkariautos teritorijos dalis, valdoma romėnų valdininko.
R
- Respùblika – „bendras, viešas reikalas“, piliečių renkamų atstovų valdoma valstybė.
- Retòrika – viešojo kalbėjimo menas.
- Romanizãcija – romėnų kultūros plitimas tarp jų nugalėtų tautų.
S
- Senãtas – Romos seniūnų susirinkimas, kuriam respublikos laikais priklausė aukščiausioji valdžia.
- Sinagogà – judėjų maldos namai
- Stačiàsis žmogùs – pirmykštis žmogus, atsiradęs rytinėje Afrikoje prieš maždaug 2 mln. metų, jau naudojęs ugnį ir pirmasis apsigyvenęs Europoje ir Azijoje.
- Stratègas – senovės graikų sausumos kariuomenės ir karinio jūrų laivyno vadas.
- Sumanùsis žmogùs – pirmykštis žmogus, atsiradęs rytinėje Afrikoje prieš maždaug 2,5 mln. metų ir jau naudojęs akmeninius įrankius.
T
- Tar̃pupis – lietuviškas Mesopotamijos pavadinimas.
- Teokrãtija – valstybės valdymo būdas, kai aukščiausia valdžia priklauso dvasininkams.
- Tèrmos – senovės romėnų viešosios pirtys.
- Tetrárchija – keturių (valdovų) valdymo būdas, Romos imperijoje įvestas Diokleciano.
- Tironijà – vienvaldystė, asmeninė valdžia, įgyta jėga.
- Torà – judėjų religijos raštų rinkinys, dar vadinamas Penkiaknyge.
- Tragèdija – liūdnas teatro kūrinys, paprastai pasibaigiantis pagrindinio veikėjo mirtimi.
- Triùmfo árka – puošnūs akmeniniai garbės vartai su viena ar keliomis arkos pavidalo angomis, statyti imperatorių pergalėms įamžinti.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"